šler̃pti, -ia, -ė.
1. su garsu srėbti, siurbti: Šler̃pia barščius, i tiek. Kad teip šlerpì, net bjauru klausytis.
2. smarkiai gerti svaigiuosius gėrimus, lakti, maukti: Ans šler̃pia arielką, t. y. geria.
3. šniaukti: Ana šler̃pia taboką, t. y. šnervioja. Velnias. nutvėrė kelis lapus tos žolės, sutrynė, sutrynė kaip pelenus, susipylė į aukso ragelį ir ėmė dalyt visiems, kad ing nosį šlerptų.
4. sunkiai (pro nosį) kvėpuoti, šnarpšti: Vaikai šler̃pia nosim.
5. šniurkščiojant verkti: Ir ko tu dabar šlerpi?
apsišler̃pti, -ia, apsìšlerpė. pasigerti: Jis apsìšlerpė, t. y. pasigėrė su arielka.
iššler̃pti, -ia, ìššlerpė. viską išsrėbti: Vienu atsikvėpimu jis iššlerptų visą katilą „kalvarijų“ (kruopienės) .
nušler̃pti, -ia, nùšlerpė.
1. prastai, nelygiai nuėsti: Karvės varpio neėda – nušler̃pia nušler̃pia pavirš, ir tiek.
2. nudėvėti, nutrinti, nutepti: Nosinė visa nušlerptà.
3. nusibristi, nusipurvinti: Iš linmarkų vyrai nusišler̃pę parėjo.
pašler̃pti, -ia, pàšlerpė. kiek pasrėbti: Vakare gausi barščių pašler̃pt.
prišler̃pti, -ia, prìšlerpė.
1. su garsu prisrėbti: Barščių prišler̃pti. Kad miltų kokią saują įplaki, tuokart jie. prišler̃pia.
2. prišiukšlinti, priteršti: Kiemas prišlerptas.
sušler̃pti, -ia, sùšlerpė. viską išsrėbti: Tėvas sušler̃ps tuos barščius.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.