apsibuvinti

bùvinti, -ina, -ino. buvìnti, -ìna, -ìno

1. raginti dar pabūti: Kol bùvinom, tol jis dar prieg mūs laikės.

2. pasilikti ilgesnį laiką, apsibūti: Jis ten nesibuvìna, tuoj grįš atgal. Mergaitei, matyt, tę negerai, tę ji nesibuvìna. Jis pas juos vis dar nenori bùvintis.
apsibùvinti apsibūti, priprasti: Tris dienas gėravo, kol nuotekuolė apsibùvino.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apsibuvinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x