šaukė́jas (-is, -us), -a. -à. šaukė̃jas, à.
1. kas šaukia, kviečia.
2. skelbėjas, šauklys: Tuojau miesto šaukėjas paskelbė, kad karalius aštuonioms dienoms išeina į kraštą. Faraonas par šaukėjus apskelbdino visoje karalystėje. Šaukėjas šaukė didei. Ligonė kaip šaukė́ja vis šaukė. Rėkia kaip šaukė́jas.
apšaukė́jas, -a. kas apskelbia: Apšauktojas, apšaukėjas.
iššaukė́jas, -a. iššaukė̃jas, -à. kas iššaukia, iškviečia: Tuomet riteris Drankas, kaipo iššaukėjas, rankos mostelėjimu pasiūlė priešininkui pasirinkti vietą.
pašaukė́jas, -a. kas pašaukia.
prišaukė́jas, -a. kas prišaukia, pritaria dainuojant.
sušaukė́jas, -a.
1. kas visus sušaukia, suprašo į vieną vietą: Gyvačių sušaukėjis liepęs iškasti pamiškė [je] gilią duobę.
2. kas sukviečia (susirinkimą): Susirinkimų sušaukėjas. Seimo sušaukėjus nustruopavo už trukdinimą žmonių be reikalo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.