apšašti

šàšti, šą̃šta (šą̃ša. šañša. šañsta. šañšta. šãšti;), šãšo. šašams darytis, rastis, nižti, krupti, kramti: Kūdikis šañša tankiai nuo apsižindimo, nuo nusigandimo. Kas aptenka niežais, tas šañša. Nosį gal reikėjo patept, šąšta jau. Kas tau yr, kad tu vis šanšì ir šanšì? Kas čia galia būti, ko tos muno kiaulės šañša?
apšàšti. šašais aptekti: Apšąšta. Vaikas apšãšo, t. y. apnižo. Apšašęs. Apšãšo vėl ta mažikė mergučė. Muno sprandas apšãšo. Visos lūpos apšãšo tokiais dideliais šašais. Apšañsta lūpa. Apšãšęs kaip po luoba. Peršalo, apšãšo, – negali žiūrėt. Nuog ito vėjo tai suvisu apšašaũ. Kurgi tu apšašaĩ? Nespjauk ugnėn – lūpos apšàš. Nes išmanai, kad apšašusį sąnarį (sąnarią) išvysi gražume kūne.
iššàšti. šašų priaugti, apaugti šašais: Trys nedėlios nosis iššãšus. Ma [no] nosis iššãšus, negaliu išturėt, kap sopa.
nušàšti.

1. šašais nuberti: Nušãšusį vaiką tepa žąsies taukais. Nušašęs. Nušąštu. Nušąšu. Galva vaiko nušãšusi, t. y. šašais apnikusi. Y [ra] toki liga, ka nušañša. O tas vaikas nušãšęs, nurupęs, kroka. Parvažiuo [ja] į kaimą mergučė i nušañšta, musėt, ka daugiau pieno pageria. Kai tik nusigąsti, tai lūpos i nušą̃šta. Nesimaudyk prūde – dar nušàši. Avis nušašusi. Nuo rausvųjų dobilų nušąšta arkliams snukiai ir kojos prie kanopų. Aš, aš – subinė nušàš.

2. šašligei nuberti: Šiemet nušãšę kokie obaliai. Kur bulbės yra sėtos šviežiai, ne į tą pačią vietą, ten nenūšañša.
nušãšusi varlė̃. rupūžė: Nenorėjo rupūžės tarti ir sakė „nušašusi varlė“.
pašàšti. kiek nuberti šašais: Pašašo nosis ir laša. Reikėjo snarglį šluostyties, nebūtų panosė pašãšusi. Kad tavo teip panosis pašãšęs. In galo slanksto pašañšta nosis.
prašàšti. nušašti
1.
prišàšti.

1. šašų priaugti: Man visa nosis prišãšus. Nosė prišãšo pribuvo. Nosies vidus prišašęs. Prišãšo triušio ausis, i padvėsė. Tarpais savo mokinius paglostydavo, net prišašusius pakaušius jiems pakasydavo. Jei vaikas užsideda rėtį ant galvos, tai galva prišąšta.

2. prijunkti, prigusti: Jis prie gyvulių prišãšęs.
užšàšti. užsitraukti, užsidėti šašui, šašams: Užšašusi žaizda prakiuro.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>šàšti, </b>šą̃šta (šą̃ša. šañša. šañsta. šañšta. šãšti;), šãšo. <span class="explanation">šašams darytis, rastis, nižti, krupti, kramti: </span> Kūdikis šañša tankiai nuo apsižindimo, nuo nusigandimo. Kas aptenka niežais, tas šañša. Nosį gal reikėjo patept, šąšta jau. Kas tau yr, kad tu vis šanšì ir šanšì? Kas čia galia būti, ko tos muno kiaulės šañša? <br/><b>apšàšti</b>. <span class="explanation">šašais aptekti: </span> Apšąšta. Vaikas apšãšo, t. y. apnižo. Apšašęs. Apšãšo vėl ta mažikė mergučė. Muno sprandas apšãšo. Visos lūpos apšãšo tokiais dideliais šašais. Apšañsta lūpa. Apšãšęs kaip po luoba. Peršalo, apšãšo, – negali žiūrėt. Nuog ito vėjo tai suvisu apšašaũ. Kurgi tu apšašaĩ? Nespjauk ugnėn – lūpos apšàš. Nes išmanai, kad apšašusį sąnarį (sąnarią) išvysi gražume kūne. <br/><b>iššàšti</b>. <span class="explanation">šašų priaugti, apaugti šašais: </span> Trys nedėlios nosis iššãšus. Ma [no] nosis iššãšus, negaliu išturėt, kap sopa. <br/><b>nušàšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šašais nuberti: </span> Nušãšusį vaiką tepa žąsies taukais. Nušašęs. Nušąštu. Nušąšu. Galva vaiko nušãšusi, t. y. šašais apnikusi. Y [ra] toki liga, ka nušañša. O tas vaikas nušãšęs, nurupęs, kroka. Parvažiuo [ja] į kaimą mergučė i nušañšta, musėt, ka daugiau pieno pageria. Kai tik nusigąsti, tai lūpos i nušą̃šta. Nesimaudyk prūde – dar nušàši. Avis nušašusi. Nuo rausvųjų dobilų nušąšta arkliams snukiai ir kojos prie kanopų. Aš, aš – subinė nušàš. <br/>2. <span class="explanation">šašligei nuberti: </span> Šiemet nušãšę kokie obaliai. Kur bulbės yra sėtos šviežiai, ne į tą pačią vietą, ten nenūšañša. <br/><b> nušãšusi varlė̃</b>. <span class="explanation">rupūžė: </span> Nenorėjo rupūžės tarti ir sakė „nušašusi varlė“. <br/><b>pašàšti</b>. <span class="explanation">kiek nuberti šašais: </span> Pašašo nosis ir laša. Reikėjo snarglį šluostyties, nebūtų panosė pašãšusi. Kad tavo teip panosis pašãšęs. In galo slanksto pašañšta nosis. <br/><b>prašàšti</b>. nušašti 1. <br/><b>prišàšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šašų priaugti: </span> Man visa nosis prišãšus. Nosė prišãšo pribuvo. Nosies vidus prišašęs. Prišãšo triušio ausis, i padvėsė. Tarpais savo mokinius paglostydavo, net prišašusius pakaušius jiems pakasydavo. Jei vaikas užsideda rėtį ant galvos, tai galva prišąšta. <br/>2. <span class="explanation">prijunkti, prigusti: </span> Jis prie gyvulių prišãšęs. <br/><b>užšàšti</b>. <span class="explanation">užsitraukti, užsidėti šašui, šašams: </span> Užšašusi žaizda prakiuro.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.