apsakinėti

.
sakinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. sakyti:

1. Nekenčiu, kam sakinė́t kitam. Ana man tokias kalbas sakinė́ [jo]. Tas vėl šį tą sakinėja sakinėja, nieko neišsako, ir gana. Reikia ne varnas šaudyt, ė karavalataitį suktie, tep sakinė [jo] moma, kap ažpyksta.

2. Mama pasaką sakinė́ja, o mes, vaikai, aplipę apie mamą sėdim. Jaunas sakinė́jau pie viedmorius (apie raganius) . Tu gi, bobū, sakinė́davai vaikam pasakas, ė jau dabar nemoki. Seni žmonės sakinė́jo, al jau kiek metų. Ir pradė [jo] anas man sakinė́tie, kap gyveno, ką gera regėjo. Motinytė prie gonkų sėdėjo, dukterytė vargus sakinėjo. Senelis buvo pradėjęs apie senovės gadynę sakinė́ti. Persigandęs vėjas prašęs mergaitės, kad ji niekam apie tai nesakinėtų.

3. sakyti 4: Anas manęs neklauso, man ir nereikia sakinė́t. Nagrinėdami tuos žodžius, imtume sakinėti, ką kuris viso to pasakymo žodis reiškia.

4. sakyti 5: Per 8 metus sakinėjo lietuviškus pamokslus.

5. sakyti 6: Aš nesakydavau, kad vadindavo ubagu – ką čia sakinė́si. Imsiu tamstos žodį, savo širdin dėsiuos, eisiu bėgsiu par ūlyčias žmonėm sakinė́tų. Varpininkas ejo kalėdninkus sakinėdamas. Sakinė́k nesakinė́k, kam reikės, tas sužinos.

6. sakyti 7: Daugiau ka nereiktų ma sakinė́t! Boba sakinė́ja, reikia iškirst. Sakinė́ja (ragina, varo) darban, o ką moka?

7. sakyti
10. Jis vis sakinėjęsis žengsiąs į dangų. Nesisakinėk niekam, kad turi pinigų.
apsakinė́ti.

1. apsakyti 1: Apsakinėjau, kas kur girdėties. Aš tau apsakinė́ju, kap tę buvo visa. Tėvas apsakinė́jo, kap dvaran reikė eit. Apsakinė́jo, kur tą nudav [ė]. Žmonės labai dažnai ištisas pasakas, ištisus apsakymus pasakojamąja kalba teapsakinėja.

2. apsakyti 3: Teip trise susitaisę ejo per kaimas, vengdami dvarus, apsakinėdami evangelijas. Angelas ir kalinę jiemus atadarė, insakydamas, idant bažnyčioje žodį Dievo apsakinė́tų.

3. apsakyti 4: Varpininkas išejo jau ir penktadieniuo apsakinė́t. Zvanyką siunčia kunigas apsakinė́t [, kada kalėdõs].

4. apsakyti 5: Apsakinė́ja, kiek javų bus.

5. pranešti: Norint man didį pasiuntinimą apsakinė́ji, bet man tačiau vyro pažint nedera.

6. apsakyti
6. Degužėlė kukavoja, kolek miežiai išplunka, tada ana apsisakinė́ja kap karveliai.
atsakinė́ti. atsakyti:

1. Pašaukė prie lentos atsakinėti. Kad Sveikas nori, nieko nebeatsakinėsiu jam. Sesulė jiemu atsakinė́j [o].

2. Niurzgėjimais atsakinėti. Atsakinėdamas į sveikinimus, felčeris susiranda vietą prie praviro lango, atsisėda. Taip pat ir moterys visos urmu plonais balsais atsakinėjo nutęsdamos.

3. atsakyti 4: Aš neatsakinė́ju, tūru susičiaupusi.

4. atsakyti 6: Girtas jaunas šitas vaikas ką padaris bloga ar ką, kas atsakinė̃s?! Nekalbėk, bo greit anpulsi (įkliūsi) ir atsakinė́si.

5. atsakyti 8: Niekam talkos neatsakinė́ju – visiem einu. Pradžioje senelis labai atsisakinėjo, bet paskum sutiko ir užėjo. Po du kiaušinius visi duodavo, niekas neatsisakinė́davo. Kurie trobalės netura, atsisakinė́ [ja]. Kap nue [jo] šitie, va, žemės dalinti, jau jam duoda žemę, o anas atsisakinė́ja. Doveika tik pilsto, Monika tik ragina, o tie atsisakinėja, purtosi, bet geria viską iš eilės. pasitraukti, išeiti (iš darbo): Tarnautojai atsisakinėja iš vietų.

6. atšaukti ką paskelbtą: Seliūnas (seniūnas) eina sueigą atsakinėdamas, o dešimtininkas užsakinėdamas – tatai tvarka!

7. atsakyti
10. Jo pavargusios kojos dažnai atsisakinėjo tarnauti, ir jis turėjo nuolat sėdinėti ir ilsėtis.

8. atsakyti 11: Jau mūs Margis atsakinė́ja.

9. atsakyti 12: Jau ji šitą namelį visiems atsakinė́ja. Sesulė mieliausia, kam atsakinėji didžius turtus?
įsakinė́ti

1. įsakyti 1: Jis vaikščiojo po stubą, įsakinėjo vyrams rugius kirsti. Įsakinė́ [ja],
nors šaukšto dorai nebnulaižo. Gudrus kitiem įsakinė́ti, bet pats pamėgink vežimą prikrauti. Nusispjaut jam, ką jinai įsakinėja, nurodinėja. Mariomis … ir žemei stipriai įsakinėja.

2. įsakyti 4: Ana visa insakinė́jo.
išsakinė́ti. išsakyti:

1. Neišsakinėkit, kap vadina.

2. Išsakinė́ja pasovą (pasogą) pudais.

3. teisintis: Visep išsisakinė́ja.
nusakinė́ti. nusakyti 1: Tėvelis mokėjo nusakinė́t pasakas.
pasakinė́ti.

1. pasakyti 3: Pasakinė́k, kad aš sodybą parduodu, gal atsiras, kas pirks. Rimeika liepia, bevažiuojant per sodžių, pasakinėti kaimynams, kad susirinktų kunigo palaukti.

2. kuždėti kam, sufleruoti: Mokytojas įspėjo, kad mokiniai nepasakinėtų. Nieko jam nereikėjo išgalvoti – pati žolė, smėlis ir vos girdimos marios pasakinėjo, o jis tik paklusniai krutino lūpas.

3. pasakyti 6: Berniukas pasakinėjo apie savo draugus. Ją žmonės prašė pasakinėti, kaip tenai. yra. Žiemą tai da pasakinė́ju mergaitei kokią pasaką. Visi piemenys, namo bandą parginę, namiškiam pasakinėję.

4. pasakyti 11: Nenusileidu, pasakinė́ju ir aš.
pérpasakinėti. perpasakoti, persakyti: Ana perpasakinėja žodžiais.
pérsakinėti. persakyti:

1. Kam tu mane pársakinėji, t. y. parsakai mano žodžius, darbus. Aš ir klausiu: koks velnias traukia tave už liežuvio? Kam tu persakinėji boboms viską?

2. Kunegai, nemokėdamys žemaitiškai, pradė [jo] apsakinėti Kristusą lenkiškai, o lietuviai tus pačius dalykus parsakinėjo žemaitiškai. Nekalbėjo namiepi, mama pérsakinėjo [lietuviškai].

3. aiškinti: Dėdė vaikams pérsakinėjo, kaip reikia su žuvim apseit.

4. skelbti, skleisti: Christus liepė evangeliją savą pérsakinėt.

5. persakyti 4: Noema parsakinėjo anoms, idant to nedarytų.
prisakinė́ti. prisakyti 1: Labai stipriai (griežtai) prisakinė́davo. Bepigu jai. prisakinėti: nė žingsnio iš dūminės! Ožka prisakinė́j [o] sa [vo] vaikam, kap tik paklabins durysna, atspirt duris. Prisakinėjo žmonišką apseidinėjimą su kaliniais.
razsakinė́ti. razsakyti 3: Vienas savo gyvastą razsakinė́ja. Aš nežinau, ką razsakinė́t.
susakinė́ti. susakyti 5: Reikalavo, kad mokiniai sektų kits kitą, kaip draugai elgiasi, ir susakinėtų auklėtojams.
užsakinė́ti. užsakyti.

1. pranešinėti: Tuo tarpu ėjo keliu ubagas užsakinėdamas, kuomet atvažiuos kalėdoti.

2. liepti, įsakyti: Iš karto žusakinė́jo sodint taboką, o palėkai žugindė. Ana jau žusakinė́ja eit darban tėvu [i]. Da kap kada i šventy (šventėje) užsakinė́ja [dirbti].

3. užprašyti padaryti, patiekti: Girdėdavome, kaip užsakinėja jis spaustuvės telefonu pristatyti jam į namus apelsinų tiek ir tiek, bananų šitiek, sausos dešros tiek, o grietinėlės štai tiek.

4. užsakyti 6: Nė vienas ižg anų tėvų ir daktarų Bažnyčios niekad nerados, kuris čysčiaus gintųs arba maldų ir mišių už numirusius užsakinė́tų.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>sakinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. sakyti: <br/>1. Nekenčiu, kam sakinė́t kitam. Ana man tokias kalbas sakinė́ [jo]. Tas vėl šį tą sakinėja sakinėja, nieko neišsako, ir gana. Reikia ne varnas šaudyt, ė karavalataitį suktie, tep sakinė [jo] moma, kap ažpyksta. <br/>2. Mama pasaką sakinė́ja, o mes, vaikai, aplipę apie mamą sėdim. Jaunas sakinė́jau pie viedmorius <span class="explanation"> (apie raganius) </span>. Tu gi, bobū, sakinė́davai vaikam pasakas, ė jau dabar nemoki. Seni žmonės sakinė́jo, al jau kiek metų. Ir pradė [jo] anas man sakinė́tie, kap gyveno, ką gera regėjo. Motinytė prie gonkų sėdėjo, dukterytė vargus sakinėjo. Senelis buvo pradėjęs apie senovės gadynę sakinė́ti. Persigandęs vėjas prašęs mergaitės, kad ji niekam apie tai nesakinėtų. <br/>3. sakyti 4: Anas manęs neklauso, man ir nereikia sakinė́t. Nagrinėdami tuos žodžius, imtume sakinėti, ką kuris viso to pasakymo žodis reiškia. <br/>4. sakyti 5: Per 8 metus sakinėjo lietuviškus pamokslus. <br/>5. sakyti 6: Aš nesakydavau, kad vadindavo ubagu – ką čia sakinė́si. Imsiu tamstos žodį, savo širdin dėsiuos, eisiu bėgsiu par ūlyčias žmonėm sakinė́tų. Varpininkas ejo kalėdninkus sakinėdamas. Sakinė́k nesakinė́k, kam reikės, tas sužinos. <br/>6. sakyti 7: Daugiau ka nereiktų ma sakinė́t! Boba sakinė́ja, reikia iškirst. Sakinė́ja <span class="explanation"> (ragina, varo) </span> darban, o ką moka? <br/>7. sakyti 10. Jis vis sakinėjęsis žengsiąs į dangų. Nesisakinėk niekam, kad turi pinigų. <br/><b>apsakinė́ti</b>. <br/>1. apsakyti 1: Apsakinėjau, kas kur girdėties. Aš tau apsakinė́ju, kap tę buvo visa. Tėvas apsakinė́jo, kap dvaran reikė eit. Apsakinė́jo, kur tą nudav [ė]. Žmonės labai dažnai ištisas pasakas, ištisus apsakymus pasakojamąja kalba teapsakinėja. <br/>2. apsakyti 3: Teip trise susitaisę ejo per kaimas, vengdami dvarus, apsakinėdami evangelijas. Angelas ir kalinę jiemus atadarė, insakydamas, idant bažnyčioje žodį Dievo apsakinė́tų. <br/>3. apsakyti 4: Varpininkas išejo jau ir penktadieniuo apsakinė́t. Zvanyką siunčia kunigas apsakinė́t [, kada kalėdõs]. <br/>4. apsakyti 5: Apsakinė́ja, kiek javų bus. <br/>5. <span class="explanation">pranešti: </span> Norint man didį pasiuntinimą apsakinė́ji, bet man tačiau vyro pažint nedera. <br/>6. apsakyti 6. Degužėlė kukavoja, kolek miežiai išplunka, tada ana apsisakinė́ja kap karveliai. <br/><b>atsakinė́ti</b>. atsakyti: <br/>1. Pašaukė prie lentos atsakinėti. Kad Sveikas nori, nieko nebeatsakinėsiu jam. Sesulė jiemu atsakinė́j [o]. <br/>2. Niurzgėjimais atsakinėti. Atsakinėdamas į sveikinimus, felčeris susiranda vietą prie praviro lango, atsisėda. Taip pat ir moterys visos urmu plonais balsais atsakinėjo nutęsdamos. <br/>3. atsakyti 4: Aš neatsakinė́ju, tūru susičiaupusi. <br/>4. atsakyti 6: Girtas jaunas šitas vaikas ką padaris bloga ar ką, kas atsakinė̃s?! Nekalbėk, bo greit anpulsi <span class="explanation"> (įkliūsi) </span> ir atsakinė́si. <br/>5. atsakyti 8: Niekam talkos neatsakinė́ju – visiem einu. Pradžioje senelis labai atsisakinėjo, bet paskum sutiko ir užėjo. Po du kiaušinius visi duodavo, niekas neatsisakinė́davo. Kurie trobalės netura, atsisakinė́ [ja]. Kap nue [jo] šitie, va, žemės dalinti, jau jam duoda žemę, o anas atsisakinė́ja. Doveika tik pilsto, Monika tik ragina, o tie atsisakinėja, purtosi, bet geria viską iš eilės. <span class="explanation">pasitraukti, išeiti (iš darbo): </span> Tarnautojai atsisakinėja iš vietų. <br/>6. <span class="explanation">atšaukti ką paskelbtą: </span> Seliūnas <span class="explanation"> (seniūnas) </span> eina sueigą atsakinėdamas, o dešimtininkas užsakinėdamas – tatai tvarka! <br/>7. atsakyti 10. Jo pavargusios kojos dažnai atsisakinėjo tarnauti, ir jis turėjo nuolat sėdinėti ir ilsėtis. <br/>8. atsakyti 11: Jau mūs Margis atsakinė́ja. <br/>9. atsakyti 12: Jau ji šitą namelį visiems atsakinė́ja. Sesulė mieliausia, kam atsakinėji didžius turtus? <br/><b>įsakinė́ti</b><br/>1. įsakyti 1: Jis vaikščiojo po stubą, įsakinėjo vyrams rugius kirsti. Įsakinė́ [ja], nors šaukšto dorai nebnulaižo. Gudrus kitiem įsakinė́ti, bet pats pamėgink vežimą prikrauti. Nusispjaut jam, ką jinai įsakinėja, nurodinėja. Mariomis … ir žemei stipriai įsakinėja. <br/>2. įsakyti 4: Ana visa insakinė́jo. <br/><b>išsakinė́ti</b>. išsakyti: <br/>1. Neišsakinėkit, kap vadina. <br/>2. Išsakinė́ja pasovą <span class="explanation"> (pasogą) </span> pudais. <br/>3. <span class="explanation">teisintis: </span> Visep išsisakinė́ja. <br/><b>nusakinė́ti</b>. nusakyti 1: Tėvelis mokėjo nusakinė́t pasakas. <br/><b>pasakinė́ti</b>. <br/>1. pasakyti 3: Pasakinė́k, kad aš sodybą parduodu, gal atsiras, kas pirks. Rimeika liepia, bevažiuojant per sodžių, pasakinėti kaimynams, kad susirinktų kunigo palaukti. <br/>2. <span class="explanation">kuždėti kam, sufleruoti: </span> Mokytojas įspėjo, kad mokiniai nepasakinėtų. Nieko jam nereikėjo išgalvoti – pati žolė, smėlis ir vos girdimos marios pasakinėjo, o jis tik paklusniai krutino lūpas. <br/>3. pasakyti 6: Berniukas pasakinėjo apie savo draugus. Ją žmonės prašė pasakinėti, kaip tenai. yra. Žiemą tai da pasakinė́ju mergaitei kokią pasaką. Visi piemenys, namo bandą parginę, namiškiam pasakinėję. <br/>4. pasakyti 11: Nenusileidu, pasakinė́ju ir aš. <br/><b>pérpasakinėti</b>. <span class="explanation">perpasakoti, persakyti: </span> Ana perpasakinėja žodžiais. <br/><b>pérsakinėti</b>. persakyti: <br/>1. Kam tu mane pársakinėji, t. y. parsakai mano žodžius, darbus. Aš ir klausiu: koks velnias traukia tave už liežuvio? Kam tu persakinėji boboms viską? <br/>2. Kunegai, nemokėdamys žemaitiškai, pradė [jo] apsakinėti Kristusą lenkiškai, o lietuviai tus pačius dalykus parsakinėjo žemaitiškai. Nekalbėjo namiepi, mama pérsakinėjo [lietuviškai]. <br/>3. <span class="explanation">aiškinti: </span> Dėdė vaikams pérsakinėjo, kaip reikia su žuvim apseit. <br/>4. <span class="explanation">skelbti, skleisti: </span> Christus liepė evangeliją savą pérsakinėt. <br/>5. persakyti 4: Noema parsakinėjo anoms, idant to nedarytų. <br/><b>prisakinė́ti</b>. prisakyti 1: Labai stipriai <span class="explanation"> (griežtai) </span> prisakinė́davo. Bepigu jai. prisakinėti: nė žingsnio iš dūminės! Ožka prisakinė́j [o] sa [vo] vaikam, kap tik paklabins durysna, atspirt duris. Prisakinėjo žmonišką apseidinėjimą su kaliniais. <br/><b>razsakinė́ti</b>. razsakyti 3: Vienas savo gyvastą razsakinė́ja. Aš nežinau, ką razsakinė́t. <br/><b>susakinė́ti</b>. susakyti 5: Reikalavo, kad mokiniai sektų kits kitą, kaip draugai elgiasi, ir susakinėtų auklėtojams. <br/><b>užsakinė́ti</b>. užsakyti. <br/>1. <span class="explanation">pranešinėti: </span> Tuo tarpu ėjo keliu ubagas užsakinėdamas, kuomet atvažiuos kalėdoti. <br/>2. <span class="explanation">liepti, įsakyti: </span> Iš karto žusakinė́jo sodint taboką, o palėkai žugindė. Ana jau žusakinė́ja eit darban tėvu [i]. Da kap kada i šventy <span class="explanation"> (šventėje) </span> užsakinė́ja [dirbti]. <br/>3. <span class="explanation">užprašyti padaryti, patiekti: </span> Girdėdavome, kaip užsakinėja jis spaustuvės telefonu pristatyti jam į namus apelsinų tiek ir tiek, bananų šitiek, sausos dešros tiek, o grietinėlės štai tiek. <br/>4. užsakyti 6: Nė vienas ižg anų tėvų ir daktarų Bažnyčios niekad nerados, kuris čysčiaus gintųs arba maldų ir mišių už numirusius užsakinė́tų.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.