apryti

rýti, rỹja (rỹna, rìja. rẽja), rìjo. rỹti, rỹja (rỹna), rỹjo.

1. sukramtytą maistą ar ką kita pro ryklę stumti į skrandį: Rýti anam buvo dikčiai sunku – gerklė susiaurėjo. A ka rynì, neskauda? Neturiu dantų – apkapojęs ryjù kai garnys. Ka reiks rýti, gerai gerklę braižys tos sėlinelės. Anas senis žaidė su tais pinigais ir pradėjo vienas po kitam su sviestu rytie. Kopūstai buvo sūrūs, troškino, ir berniukas godžiai rijo sniegą. Ryjamoji gerklė. Žiūrėjau, ir kilo graudulio kamuolys gerklėje, kurį rijau ir negalėjau nuryti. Prisivalgiau, jau nesirỹja. Man degtinė nebėga, nesirỹja, ir gana. Spirgyta košė geriau ryjas.

2. nekramtytą grobį (dažniausiai gyvą) pro ryklę stumti į skrandį: Kai kas gandrą kaltina tuo, kad jis ryja bites. Garnys nusileidžia žuvingiausioje vietoje, o nusileidęs bematant jau ryja žuveles. Meiliai ryčiau, kad galėčiau, tokį snapą kad turėčiau kaip garnys. Su saule lyja – ponai varles ryja. Lietus lyja, bernai žėbas (rūpužes) ryja. Lyn, lyn – mergės varles rỹn, rỹn, kur didžiosios – į terbelę, kur mažosios – į gerklelę. Didelė žuvis rỹja mažesnes. Žuvis žuvį rỹja, kurgi žmogus žmogaus neės. Žmogus žmogų kaip žuvis žuvį ryja. Kap rýt prarijo: tik užaugo bernelis, tai i paėm [ė] vaiskan. Savo brolį ryju, jei tiktai galiu. Sermėga sermėgą ryna (vargšas su vargšu nesutinka) .

3. ėsti, lesti (ppr. daug, godžiai): Iš bado arkliai ir šiaudus rỹja. Nerỹja karvė šiaudų. Kadgi rytų̃ [karvės],
ale lekia, lekia. Nu, katine, tu nori rýti kaip šetonas. Mūs katė bet ką rỹja. Šeškas, ir anas kiaušinius rỹja. Šuva nèrija bul’bų. Pardien nerijęs šuva nori ėst. Kam duodi tom vištom grūdus ryti? Išsipūtė viščiokai – duoną baisiausia ryja. Ančiukai su žemėm rỹja tuos trupinius. Antis grūdus lesa, o lapų ėdalą ryja. Lapes reik iššaudyti – rỹna vištas. Dykiai rẽja žuvį. Sarojun inlindo [briedis] i rỹja pašarą. Anys. nedirba, tik medų rỹja. Šunys vos nesprogo, berydamys meisą. Mūsų ėdri [karvė] labai: visokius kiečius rỹja, varnalėšas rỹja. Mano karviotė kad rỹja, da ažu teliokus daugiau. Kiauliums visako privirusi, terỹnie. Net iš lovių taškos, kai rỹja [kiaulės]. Benjamin yra draskąs vilkas, rytą metą plėšimą rys bei vakarą plėšimą išdalys. | Kiba smakas tuos degtukus rỹja (taip greit sudeginami) !. Saulė ėmė ryti sniegą. Nei pats rỹja, nei kitam duoda.

4. dideliais kąsniais, godžiai valgyti: Lapt lapt ka rỹna, ka rỹna! Vaikai lašinius rìja. Rỹja vieną mėsą be duonos. Bijok Dievo taip vieną mėsą ryti! Tėvai, gana: pars’ėsi – tą rỹja, kitą griebia. Tokiais kąsniais rỹnat, ui ui, gerkles suplėšysiat. Ans rỹna viską nekąsnodamas – gal užspringti. Šitokiam pečiui. ir rýt daug reikia. Ka rỹna, ka akys balsta. Ko rynì stačia, sėskias! Ryna ir ryna. Jūs galit savo plaukus nuo galvos nuėsti. Kap sugriuvo pirkion, tai blynus gyvai rìja. Juk aš jų. vienų ir neryju, kaip tu rasi galvoji. Neryk kaip kiaulė, o būsi sveikų vidurių. Ryte surijai kaip garnys. Ryna kaip gandras varles. Rìja kaip garnys. Ryja kaip iš badų ištrūkęs. Na, tu ir ryjì, lyg iš badų sugrįžęs. Ka tu ryji, kaip tris dienas būtum nevalgęs. Ryja kaip šuva muilą ir nepaspringsta, bjaurybė. Ryja mėsą kai kalakutas. Ryja ryja kaip smakas ir neparsprogsta tas velnias. Rỹna kaip biesas dumblus. Ryna (rỹja) kaip smakas pakulas. Ryja net garankštėm. Išalkęs ryja kaip šuva muilą. Ryk, kad tu perplyštumbei, pertrūktumbei. O aš sakysiu: po manęs jau ryk, tik darbą išmanyk. Nerýk karštą – subinę išdegsi! Ryna kaip arklys, dirba kaip gaidys. Jis vilko rytas ir iššiktas. Bieso rytas ir iššiktas. Velnio rytas ir išspjautas. Juoda balta – ryk, sausa šlapia – brisk (viską turi iškentėti) . Ryja ryja – nepriryja.
rytinaĩ. rytinõs: Cielą bliūdą košės rytinaĩ surijau. Rytinõs rijaũ tus kleckiukus.

5. gerti (alkoholinius gėrimus), maukti: Ar anos vyras nor [i] rýti, a geras žmogus? Rìjo, rìjo šnapsą i nuvirto už stalo. Rỹjat, paskui nei namo nebeparsivelkat. Rỹja rỹja, kaip i gerklė neišdega! Sėdėjo, rijo karklinę ir tylėjo kaip kiaulė kasoma. Anie neryna, ale sprogte sprogsta. O kamgi jisai degtinę taip rijo? Baisiai, sako, arielką rýdavęs. Rỹna ans šnapsą kaip pylės varles. Šnapsą kap uogą rỹja. Nešk alų, terynie toji.

6. traukti į save, gerti (orą): Bulius sustojo, palenkęs galingą sprandą, šnervėmis rydamas orą. Sėdi, kvepiančius dūmus rydamas. Abu papsi suktines, rydami aitrius dūmus.

7. griebti ką sau, į save, grobti, glemžti: Visų brolių dalias susdarei, rýk ir mano. Bankai rijo Lietuvoje įmonėles, supirkinėjo ir mėtė žaliavas į užsienį. Lentpjūvė mišką rijo žiemą vasarą. O ir pakilo šturmužis, šiaurinysis vėjužis, ryn, ryn, gramzdin mano vainikelį. Anglai skuba dirbti, jie darbą ryte ryja, kad paskui galėtų pasilsėti. Ugnis kilo aukštai, godžiai rydama namus. Liepsnos rijo kaimo trobas medines. Ką didžiaus sau brangint turime? Ar atmetimą nuog Dievo, … ar ugnį ryjančią, argu amžinumą viso pikto. Po veidu jo ir ugnis ryjanti, o aplinkui jį vėtra laužianti. | Jį vis labiau rijo kasdieniniai reikalai.

8. labai įdėmiai klausytis, gaudyti (žodžius): Klausyte klauso, žodžius rỹja. Jo beklausydamas, žodžius tik ryji ryji, ir taip gardu pasidaro. Keltininkas patenkintas kniksi, smalsiai rydamas svečio žodžius. Aš ryte rijau kiekvieną ištartą žodį, akimis įsisiurbiau į kiekvieną kalbėtoją.

9. greitai, godžiai skaityti: Nėko daugiau neveiki, tik knygas rynì. Rỹna rỹna žodžius, prarỹna knygą i nėko nebatsimina. Akys godžiai rijo tekstą. Nebūtum radęs visoj Anglijoj skaitytojo, kuris nebūtų ryte rijęs laikraščių skiltis dėl Fogo kelionės.

10. eikvoti, naikinti, gadinti: Degtinė visų turtą rỹja. Karas rijo visus šalies resursus. Pinigus rỹja kiaulė (daug kainuoja) . Sveikatą rỹja vaikai, i gana. Kad su geru kirviu, tai darbas, o toks tai sveikatą rỹja. Aš nepakenčiu netvarkos, mane netvarka rỹja. Pašalas da neišejo: ratus ryna, linguojas.

11. rieti, uiti: I rỹna kaip gyvatė savo vaikus. Ana marčią rỹja kaip gyvatė vaikus.

12. dirginti, graužti: Dūmai akis rỹja. Paslenkęs kai dirbi, kartėlis rỹja (rėmuo ėda) nuo prasto valgio. To žolė gerklę rỹja.
akimìs rýti

1. įdėmiai žiūrėti, stebėti: Žiūrėjo į svečią arba, teisingiau pasakius, ryte rijo jį akimis. Grigienė stovėjo pas pečių, rankas po prijuoste susidėjusi, ir ryte rijo vyrą akimis. Rijome akimis puikius vaizdus. Ko tas berniukas taip ryja akimis moterį ir tą karvę, kurią ji melžia? Akimis ryja kaip alkanas duoną.

2. piktai šnairuoti, skersakiuoti: Baltakiavo [posūniai] į pamotę, akim̃s rìjo.
ãšaras rýti tvardytis, laikytis nepravirkus: O aš, nors neverkiu, bet ašaras tik ryju, ryju. Kas gniaužia ranką, kas ryja plūstančią gerklėn karštą ašarą. Salėje pažįstamos moterys rijo ašaras ir dusliai šliupsėjo.
báimę rýti bijoti: Per karą visi báimę rìjom.
gróbas gróbą rỹja. Jam iš bado grobas grobą ryja.
kraũją rýti labai išnaudoti: Ponai vargšų kraują rijo.
pirmiaũ kruõpą rìjęs. vyresnis: Matai, tas daugiau supranta: tik pirmiaũ kruõpą rìjęs. Jis pirmiaũ kruõpą rìjęs, čia gyvenęs.
séilę rýti labai norėti, geisti: Bernai, į ją žiūrėdami, seilę rijo. Kad pamatytum, tai seilę rytum. Katinas, veizėdamas į žvirblį, vypt vaipos, séilę rỹna, uostus kraipo.
subinė̃ márškinius rỹja

1. Visai neturiu jėgų, jau subinė̃ márškinius rỹja.

2. Iš tos baimės subinė marškinius ryna.
žarnà žárną rỹja. Sėdim vis ir laukiam, kada atneš ant stalo, o čia, vyruti, jau žarnà žárną rỹja. Tep noriu valgyt, kad žarnà žárną rỹja.
aprýti.

1. apėsti, apgraužti: Karvės burokus aprìjo.

2. pajėgti suėsti: Vienas paršelis neaprỹja bulbų, daug šiemet yra.

3. daug suėsti: Apsrìs telyčia dobilų.

4. didumą suvalgyti: Ligi visa aprìs, da galės paūžt.

5. persivalgyti: Jam daug nemožna duot – tuoj apsrỹja. Kap tik metinė šventė, Paulina, būdavo, i apsrỹja. Daug gavęs, apsiryja, apsigeria. Kad lašinių, sūrio, sviesto [duotų],
gal ir apsirytum. Ko žiaukčioji kai apsrìjęs. Vienas alksta, o kitas apsiryja. O apsiryjančius nemieruotu badu ir troškimu žudys. Rodžia apsirỹjančiam gardumynus (gardumymus) valgymų. Netur būt … noprỹjąs kaip kiaulės. Šneki lyg žirnių apsirijęs (niekus kalbi) .

6. priėsti ko netinkama, kenksminga: Apsrìjo karvė žukų (vabalų) .

7. privalgyti ko neleidžiama ar kenksminga: Tik žiūrėk – Kūčios [e] neapsirýk mėsa. Kurių velnių tu miegi loc drignių apsirìjęs. Šoka kap dringių apsirijęs.

8. persigerti svaigiųjų gėrimų: Pamirodyk, kurį toji evangelija ižg aprỹjančios brukanu … padarė.

9. apsupti, apimti, nustelbti (spalvą): Aprylis visa aprỹja. Vilnos apryna bielius, neišmanyties bielio.
ãšaromis apsirýti prisiverkti tramdantis, kad ašaros nesilietų: Kalba – kaip lakštingala gieda, o valią tokiam paduok – ašarom apsirysi.
atrýti.

1. ką prarytą iš skrandžio išstumti atgal: Priryja ir vėl atryja vaikami [gandras varles]. Atrijęs kremtu. Kad vaikai maži, į snapą atrỹna i vem [ia] į gerklikę. Kol vaikai. maži, jiems patiekiamas jau sukramtytas ir prarytas maistas, kurį motina čia pat atryja. Tinklinio skrandžio judėjimais žolė susiraičioja į mažus kamuolėlius, kuriuos karvė atryja atgal į nasrus. Suglemžė snukiu karvutė pakulų kuodelį, suėdė ir už valandos atrijo gražius drobės marškinėlius. Kad neatrìjęs, tai jau jam būt kaput!

2. godžiai valgant, susidaryti atsargą: Kad ryja, kad ryja – mano už kelias dienas atryti.

3. užtektinai prisivalgyti: Kišo kaip į peklą, dabar, kai atsirijo, tai nė pažiūrėti nebenori. Atsirijau kaip veršelis.

4. atsiganyti, nusipenėti: Rudenį visi gyvuliai atsrìję. Atsrìjęs šuva kaip velenas. Žąsys jau atsirijo ir pradeda penėtis.

5. godžiai, daug valgant, pariebėti: Atsrijęs kap paršas.

6. prisigerti svaigiųjų gėrimų: Girtuokliai kaimynai vėl pelnė, nes atsirijo.

7. vėl praryti atgal: Išspjovęs neatrysi atgal. Pasakiau, o dabar nors atrýk. Atrýk žodžius, katrus iškalbėjai.

8. kurį laiką įkyriai prikaišioti, graužti: Gana jie man atrìjo, kad nieko nedirbu, – išeisiu tarnaut, ir pabaigta.
įrýti.

1. ryjant įstrigdyti stemplėje ar įtraukti į skrandį ką nesukramtyta: Vaikas į gerklę įrìjo ašaką žuvies ir springso (springsi), t. y. negal nuryti. Nuo katės daboja mažus vaikus, kad neįrytų plauko. Jis kaulą įrìjęs. A ta avis ką įrìjo, a ko užėdė – riečias kai kamuolys. Tas katinas y [ra] ką norintais įrìjęs, ka teip koso. Ką ta karvė įrìjo? Per didelę žuvį įrijo lydeka. Stov [i],
kaip mietą įrìjęs. Sustingęs, kaip mietą įrijęs. Ir nepasilenk [ia],
kaip mietą įrijęs. Jūs esat kaip medį įriję, nepaslanki vaikai. Ir niūro, kaip bulbę įrijęs. Kaip maudą įrijęs. Du bėga, du veja – bus keturi, du riogso, du kiokso, tai bus aštuoni; devintas gerklėn inrytas.

2. įsipenėti, įsiganyti: Jų karvės kai levai – insrìję.

3. nutukti: Ale ka įsirìjusi, ka drūkta! Ana insrìjus – matos, gerai gyvena. Tas meisininkas įsirìjęs kaip paršas.

4. sugerti, suimti į save: Juo kuris kūnas daugiau įryja šilumos, juo daugiau jis ir išspinduliuoja. | Ar būtų mielas likimas su deficitais net ir tokiam, kurio kišenius menkiausiai įryja?

5. būti piktam, nepatenkintam: Su insirìjusiu žmogu neik nei uogaut, nei grybaut. Tau geros dienos nėra: tik vaikščioji ir vaikščioji visada insirijęs.
išrýti

1. godžiai išėsti: Artipilnį viedrą [kiaulė] išrỹna, gerai ėda. Kiaule, kiaule, kam tu bobai tešlą išrijaĩ? Gaidys išrijo ten visus miltus ir laukia, kol jį kas paleis. Paršai pieną išrìjo, išrìjo. visus suėsti: Kielikė su gužučiais išpera gegutės vaikus, o tas gegužiukas kielikės vaikus išrỹ [ja]. Plėšriosios žuvys išrijo kitas žuvis. Pelkėse nė pasirodyti negal, visas. išryna. Mano nedidelė karalystė, tai tu visus mano žmones išrysi.

2. viską išvalgyti: Visas muno uogas išrìjo ant sykio. Išrýk, t. y. išėsk. Jis visa, ką jam duok, išrìs.

3. išgerti, išmaukti: Pasišokėdamas literį išrìjo. Jau tik koks viedras vandens tam ežere, o ragana paskutinį norėjo išryti.

4. pasigerti: Jau tas nedorėlis ir šiandien bus išsirìjęs. Jei išsirìjęs atsigulė, ilgai miegos.

5. dažnai gerti svaigalus: Aš tai išryjù ir dar išrýsiu, – kam aš tuos pinigus paliksiu!?

6. nusipenėti: Nebūtum išsiriję kaip biesai, mažas algas imdami.

7. atryti, išvemti: Užejo blogumas, ir turėjau išrýt atgal visą valgymą. | Gyvatė savo vaikus išrỹna (taip jie gimstą) .
nurýti

1. sukramtytą, susmulkintą maistą ar ką kitą pro ryklę nustumti į skrandį: Ana nurìjo kąsnį. Metylių žiedų suvalgau, nurynù. Kaklu sirgo, dar gal nuryti. Nurýk kąsnį, o paskui šnekėk. Kaip nurijáu tą kiaušį, dabar ans mun duodas (skauda skrandį) . Taigi nurýkim jau prastoką savo kąsnelį, ik ruduo potam mums duos riebiaus pasivalgyt. Barbutė tik seiles nuryja ir teigia, teigia. Sunku padaryt [vaikus] žmonėm – ne arbatą nurýt. Didžiausia bul'ba nurýta žąsino. Nurijo kap šuo mašalą. Ką nugiju (įsigiju), tą nùriju. Pilvas ne gromata: ką nurysi – niekas nematis! Alkanas velnią su ragais nurytų. Daug apžiojęs, nieko nenurysi. Nebūk saldus – nurys (nurìs), nebūk kartus – išspjaus. A liežiuvį nurijai, ka žodžio nebeištari?! Išspjovęs nenurýsi. Susmulkinta lengviau juk nusiryja. pajėgti nustumti į skrandį: Kai nenuryjù (sergu ir negaliu valgyti), tai prinešė valgyt visa ko, o pirma alkanas buvau.

2. nuėsti, nulesti, nugraužti: Žąsiokai nurìjo kopūstus. Nurìjo karvės batvinių visą kerčią. Kaip ir aplaidžia kokia su tais gyvuliais: baigia visus daržus nurýt. Visos vyšnios nurýta. Ir kožnąryt vis būdavo nuryta šienas, tik arklių šūdai tenai bebūdavo. Ožkos nutrūkta, kiek žmogus pasiekia, žievė nurýta, ir nudžiūvo obelė. Saugojau, kad žvynės [numirėlio] nosies ar ausių nenurýt. Pirštai taip nuryti žemių prie ravėjimo, kad negali paliest in žemę.

3. ėdant, lesant nustumti, nuskriausti, apėsti: Senės žąsys jauniklius nuryja.

4. mėgti pagerti svaigiųjų gėrimų: Ale, sako, Antanas ir (taip pat) nurỹjąs.

5. nusigerti: Drauskit Stasių, ba da nusrìs – teip insišumijo gert. Kad tas pamėklė bent nusirijęs tuojau užmigtų. Teip nusirìjo, kad nebepaeina.

6. atsiganyti, nusipenėti: Nusirijo kiaulės smarkiai, su vikiais penėjamos. Ale mūsų vištos kad nusirìjo per vasarą, sunkios kaip molis.

7. daug valgant, nutukti: Jos buvo tiek įaugusios ir nusirijusios, kad vargais negalais beįstengė judėti. Nu dabar jam gera te, vaikšto nusrìjęs kai meitėlis. Jų Jono kad nusiryta, ir pažint negalima. Nusidykinėjot abu, nusirijot, užpakaliai niežti?

8. įtraukti į save: Negaliu dūmų nurýt – nerūkau.

9. nutylėti, nepasakyti: Martynas girdi, kaip motina nuryja žodžius, kuriuos būtų reikėję pasakyti. Jis nurijo sakinio galą.

10. nukęsti: Girnius tylėdamas nurijo pašaipą. Nurýk skriaudą, susitaikykit ir gyvenkit. Kad i ką jis tau pasako, nuryk, i bus gerai.
[su] akimìs nurýti labai norėti ko valgyti: Jau aš tą vyšnasokį su akim̃s nurýsiu.
liežùvį (liežiùvį) galì nu [si] rýti;
nórs liežùvį (liežiùvį) nurýk. Liežiùvį gãlima nurýt – teip gardžiai pritaisyta. Kad paragautum – liežiuvį nurytum. I moki tu skanią putrą virti, liežùvį galì nusirýti. Gardumas – no [rs] liežiuvį nurij (nuryk) .
nórs nurýk. Gražumas – nórs nurýk.
séilę nurýti numalšinti didelį norą: Gavo čierkiuką séilei nurýti. Kaip užeis noras, ir paimk biškį [saldimo] séilei nurýti.
parýti

1. paėsti: Šuva parijęs piktas, o žmogus nevalgęs piktas.

2. pavalgyti: Parýt da turim ko. Kad norės, i parìs. Da visi parìję, nėr kas sako.

3. suėsti, praryti: Vilkas parijo ožiukelius.

4. pasigerti: Senis pasirijęs parvažiavo ir dar pačią primušė. Pabus va nedėlią, pasirìs, sudaužis mašiną ir išeis. Dėl Dievo meilės tik nepasrýk! Tas vėl pasrijo – nėr tos dienos, kad nebūtų girtas. Jei pasirijaĩ, tai eik drėbkis ir miegok.
paparýti. visa suėsti: Ingi stalą kap dapuolė, tai rijo rijo, paparìjo vitvisa.
parsirýti. pasidaryti sau bloga: Pati parsrìjo, tai nors nieko nekaltins.
pérryti.

1. persivalgyti: Jis pársirijo ir serga. Rijo rijo obuolius, kolei pérsirijo. Taip kartą, kai žmonės jam prinešė daug medaus, jis jo persirijo. Žąsų pérsrijęs.

2. perkąsti, užkąsti: Užukando, kokią silkę pérrijo, ir užtenka [girtuokliui].

3. persigerti svaigiųjų gėrimų: Pársirijo, o daba raitos lovo [je]. Povilas tai persirỹja, tai jam diegliai nuo to alaus.
pierýti. prigerti: Žemė kraujais paplūdusi, pyrìjusi.
prarýti.

1. pro ryklę nustumti į skrandį (kąsnį ar gurkšnį): Žiūrėk, kap jis valgo: nespėja į rankas paimt, tuoj ir praryja. Neprarýčiau kąsnį. Anys, tieg Dievą savą, kurį garbina, dantimis sukramtę, praryja. Čiaumojau kąsnį ir neprarìjus išspjoviau. Vienu malku prarìjo jis vieną čierką. Kuršaitis tikrai išgėrė, antrą stikliuką pats įsipylęs rytinai prarijo. Degtienė negardi visiem, ale kai geri, tai praryjì. Prarìjo kaip uogą. Daug apžioti galima, bet praryti sunku. Kiek nukąsi, tiek prarysi. Musę prarijęs nebeišspjausi. Nebūk saldus – prarys (praris), nebūk kartus – išspjaus. Nebūk saldus nė kartus: saldį prarys, kartį išspjaus. Vandens šaukštą nu vienas kito nor praryti, kad tik kitas negautų. Jie yr pagatavys kitą praryti kaip vandens šaukštą. Atliekai valgių, tarp dantų užsikorę ir su seilėms prasiryną, nelaužo pastninko.

2. pajėgti nuryti: Miežių viščiukai nepràrija, atriek duonos. Jau viščiukai beveik miežius prarỹja. Nepràriju šitos duonos. Iškeps iš avižų duoną – bado gerklę, negal prarýti.

3. nekramtytą grobį ar kokį daiktą nustumti į skrandį: Va čia padirvėj mačiau, kaip starkus nuo rugienų pakėlė gyvatę i prarijo. Kad neprarýtum [gyvatė gyvačiukų],
negalėtum beparsikasti par tas gyvates. Tas lydekas taisos prie galvos, ešerys atsukąs uodegą, pastatęs šerius, lydekas ir nebegaliąs praryti. Kam tu prarijai mano vaikelius? Lydeka ant žolės miegta i blezdingą už karto prarỹna. Ana. mislia, kad žiedą kokia didelė žuvis prarijo. Tik šaukštuką neprarýk. Kai iškrinta pirmutinis vaiko dantukas, tai tą dantuką reikia tik kam nors praryti, tai dantų niekad neskaudės. Vilkas įšoko pro duris ir prarijo visus ožkiukus. Tu kumelytę prarijai, dar tau. neužteko, dabar eini manęs praryt. Vilkas paėm [ė] jį i prarijo, i po visam. Nakčia atsidarys rūsys, baisus slibinas išlįs ir abudu prarys. Smakas prarýdavo paprastą žmogų. Tas smakas žmogų praryna, kad jam nei kąsnoti nereik. Veršis prarìjo žmogų, kojos vienos beliko. Prarìjo kaip (lyg) šuo muilą. Prarìjo kaip šuva mašalą. Prarijo kaip gužas varlę. Čiaupos kaip starkus, varlę prarijęs. Prarijo kai meška uodą. Prarijo kaip smakas pakulas. Budėkite, nesa jūsų priešinykas velnas vaikščio [ja] apsukai kaip rėkiąsis liūtas, ieškodamas, jeib kurį prarytų. Ir kaip anos. buvo prarijusios (pavalgiusios), nesuprantama buvo ant jų, jog anos valgiusios buvo. O mus visus praryt norėtų [velniai]. Jis tep žiūri, rodos, prarìs. Aš nedirbsiu pas jį: jis gatavas prarýt žmogų. Ot noriu valgyti, kad ir šunį praryčiau! Kaip tu [išalkęs] šunies neprarijaĩ?! Alkanas velnią su ragais prarytų, kad tik jį sugautų. Turime viltį, jog, Dievui neapleidžiant, kiaulė neprarys. Na, pažiūrėsim, ar dešra šunį, ar šuo dešrą prarys. Varlė jaučio neprarys. Musė jaučio nepraris. Išsižiojo, kad triobą prarytų. Nusigando, kai pelę į pilvą prarijęs. Prarijai karvę, ryk ir jeknas. Prarijęs jautį, nerodyk nė jo uodegos. Jautį prarijęs, uodegos nebeįveikė. Ko žiopsai, lyg jautį prarijęs. Apsilaižė kaip šuo, uodegą prarijęs. Didžiuojasi kaip šuva, uodą prarijęs. Vaikščioja, lyg muilą prarìjęs (nesavas) . Išėjau, kaip musią prarìjęs (nepatenkintas) . Nepasilenk, it mietą (baslį) prarijęs. Sustingo, it mietą prarijęs. Stov [i],
kai mietą prarìjęs. Eina, kaip lazdą prarijęs. Ar baslį esi prarijęs, kad negali susilenkti. Atlėkė paukštis be sparnų, įtūpė į medį be šakų, atejo senė be dantų ir prarijo paukštį.

4. pragraužti, prakąsti: Pelė prarìjo skylę. Va jau pirštas vienas prarýtas.

5. suėsti, sulesti, sugraužti: Išrūga kokia – visa ką prarỹja kiaulė. Pelių prarýta visos morkvos. Pelės baigia visa ką prarýt. Atatrūko šuva – žmogų prarytų̃ (labai piktas) . Šunes in ją lekia kap prarýt. iščiulpti, sugerti: Kūkaliai visą trąšą iš dirvos praryja.

6. godžiai suvalgyti: Lygu tik obuolys nukrito, vaikesas prarijo jį su sėklomis. Padėjau ant stalo, i tujau viską prarìjo. Prarìjo kaip matai. Prarìjo tik kap upė šapus. Stačiomis aš prarijau porą pomidorų ir naminės dešros gabalą. Be duonos, be druskos prarijo. Įlindęs po lapinės, prarijau porą stiklinių karštimo. Duosi žalčiams kąsnį – viską prarýs. Jei mas rublį turiam, lekam tujau, nūperkam, prarỹnam, i nebliko. Žiemos dantes ilgi – prarỹja visa ką. išeikvoti turtą valgiams: Ir Jurgelis prasirìjo kaip gyvas.

7. praleisti girtaujant, pragerti: Šiandien gavo, šiandien prarìjo. Nu algos nuvogė penkius rublius i prarìjo. Par vakarą visą algą prarìjo. Ką aždirba, tą prarỹja. Tu visa prarýtum, kad valią duoč. Ne tiek prarỹna, o vaikuo rublio neišvirpina. Nieko neturėjo, prarìjo prasprogo viską. Viską viską, ale kaip tu tas akėčias prarijai? Bet Pranciškus, ką įgijo, su mergoms viską prarijo. Mano gyvenimą smuklėje prarijo. Ką įgijo, tą prarìjo. Protą prarijęs, pragėręs. Be vargo įgyta, greit ir praryta. Muno vyralis bankai prasirijo, ir pardavė butą iš varžytinių. Prasirijo gyvenimą, dar skolos įsitraukė.

8. paimti sau ar į save, paglemžti: Jūrės daug žemės prarìjo. Pelkė, ekležeris arklius, gyvolį kartais prarỹna. Ėjo stačiai prie bedugnės, jas prarysiančios. Atsivėrė kiaura žemė ir prarijo jį. Kai jis ženijos, i prarìjo jį kiaura žemė. Ji norėjo, kad tuojau pat prasivertų žemė ir prarytų ją su visa gėda ir pažeminimu. Nes žmogus kaip jau numirs, kūną žemė praris. Tai, žemė prarìjo žirkles (dingo) ! O tetulėlis nieko nemato, prarijo jį Amerikas! Ar liepė atvertis žemei, idant juos prarytų̃? Kada tu savo dešinę ištiesei, tada prarijo jį žemė. Aarono ramtis (lazda) prarijo jų ramčius. | Žiūrėdamas į miesto gatvėmis skubančias mašinas, jaučiu baimę; tos mašinos baigia užgožti žmogų, jos graso jį praryti. Šita kepurė prarijo visą mano atidžią. Diena naktis amžių prarys. Kad jus prarytų pragaras, jūs valkūnai! Kad tave (taũ) kiaura žemė prarytų! Kaip tave kiauroji žemė neprarỹja! Vai, kad jį žemelė prarýtų! Kaip tavęs skradžiai žemė neprarìjo! Nekoj jus žemyna tepràrija nuog mano biednos galvos! Ėmė ir pradingo kaip žemės prarytas. pavergti: Vakar vienus, šiandien kitus prarijo, o ryt gali tavo eilė būti. padaryti nematomą, negirdimą: Tamsų vyro siluetą prarijo sniego pūga. Debesys, prariję ugninį saulės kamuolį, kaito ir tirpo. Divizija puldama įėjo į beribių miškų gilumą, ir miškai ją prarijo. Tamsuma viską prarijo ir susiliejo akimirkai. Naktis prarijo garsus.

9. sunaudoti, išeikvoti: Ta budavonė daug piningų prarìjo. Patrankos prarijo ne tik mūsų sviestą, bet ir mūsų duoną, – kalba Anglijos darbininkai. Čia atliekamos vinies nerasi, karas viską prarijo. Dvaras prarydavo viską, ką jis galėjo uždirbti. Bet kaip tik parėjo šitas tavo sūnus, kurs prarijo tavo lobį. Kad prarýta (pinigai įduoti, užmokėti), tai i tiek, nebesusigrąžinsi. apgrobti: Kurie praryja namus našlių po uždanga ilgos maldos, tie apturės sunkesnį sūdą.

10. sunaikinti, nusiaubti: Jis turėjo ūkį su gražiom trobom – viską ugnis prarijo. Daug dailių dalykų turėjau, bet viską ugnis prarijo. Ne vienus namus ir turtus prarijo liepsna iš priežasties pypkio arba papiroso. Bet baisus kažkoksai laukimas ir karštis ugnies, kuri prarys priešinykus. Visa žemė bus prarytà ugnimi keršto. Ižbarstysiu ir prarýsiu drauge visus, pūstus padarysiu kalnus ir pakalnes. Jei Dievas nebūtų su mumis, neprieteliai mus seniai būtų prariję. Pelkės krašte gyvenam, prarýs mumis tie lytai. Pavasarį ir vėjas sniegą prarỹja. sugadinti, pakenkti, sužlugdyti: Kap anginą išpjovė, tai balsą prarìjo. Nieko nemačis ašaros, tik sveikatą be laiko prarýsi, ir kas iš to?! Kai prarijai sveikatą, tai dabar sveikas norėtum būti. Ketinai, šelma, mylėtie, ažu savo mielą turėtie, ė dabar, šelma, prarijai jaunas dieneles. Kiek ta degtienė prarìjo žmonių i [r] prarýs?! Arielka daugiau žmogų prarỹja nekap darbas. Kam až jo tekėjai – prasrijai saũ ir mane. Niekas nekaltas – pats saũ prasrijaĩ, kad su juo susdėjai. Prasrijau pats save – mat, neklausiau žmonių patarimų. panaikinti: Žyvatas smertį prarijo. Tada išsipildys ans žodis, kursai parašytas yra: prarytas yra smertis ing apgalėjimą.

11. staiga užmiršti: Teip ketinau kažką sakyti, bet prarijau. Buvau atminęs i prarijau tokį keistą vardą. Buvau atminusi i vėl prarijáu. Sakau ir kartais žodį praryjù.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apryti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
x