aprukti

rùkti, ruñka, -o.

1. darytis raukšlėtam, trauktis: Burna sausė [ja],
džiūna i ruñka. Kitas žmogus kad ir sensta, bet neruñka. Jau runkì, tėvuli! Tepasensta, terunka burna. Matytis, nustojai duonos, kad runka tavo veidas. Pasitraukite, akuotai, darbas tenetrunka – kol jaunuolė vainikuota, jos skruostai nerunka. Netruko praeit keli meteliai, žiūri, jau ruñka mergelės veideliai. Senelės veidas kasdien labiau ruko.

2. glamžytis: Ši medžiaga dikčiai ruñka.

3. akti, užaugti samanomis: Mūsų ežeras jau benga rùkti.

4. mažėti, baigtis: Kai tik pradėjo pinigai rùkti, tai ji pradėjo pykti.
aprùkti. šiek tiek susiraukšlėti, surukti: Jau apseno, aprùko, o tokia buvo graži, giriama. Susenęs, aprùkęs vyrelis, o gėrė! Aprùkusi pana, jau senmergė. Senio veidas aprùkęs raukais. Apsenęs toks, aprùkęs – šešiasdešim keturių metų.
atsirùkti atakti, išsivalyti: Čia kadaise buvo versmė, vėliaus ji užruko, dabar ir vėl atsirùko.
įrùkti. susiraukšlėti, susitraukti: Titės veidas įrùkęs iš senatvės.
nurùkti. nusigyventi: Tu tai jau visai nurùkęs.
parùkti. šiek tiek susiraukšlėti, surukti: Parùkęs žmogus, ir paakiai parùkę. Parùkusi ana, susenusi. Ano burna parùkus jau. Jau burna parùkus, ė ženybos vis da nemeta (vis žada vesti) .
surùkti.

1. pasidaryti raukšlėtam, susitraukti: Surùkusi boba. Mes surùkę diedai, mes gi kuproti nabagai. Kaip pasensi, veidas tavo surùks, ir rukšlomis susiraukęs rukšosi. Mano oda suruko ir sunyko. Senas žmogus taip y [ra] surùkęs. Suseno, subuvo, surùko, akims jau nemato, ausims negirdžia. O tu, žmogau, pasenęs, surùkęs. Surùkusi kaip kepta bulbė. Surùkusi mergelė, iš metų išejusi. Mani (man) užtenka: pasenęs, surùkęs jau žemei pylygsti (prilygsti) . Ji jau ne vienos dienos (nebejauna), apie akis surùkę. Sena ji man tokia nusidavė, surùkus kai naginė. Surùkęs, sukukęs (senas, sulinkęs) žmogus. Jos raukai ant raukų – teip surùkus boba. Mano jau veidas surùkęs, o jo gatavai surùkęs. Surunka it bulvių bobutės visos panos amžiaus gale. Jau nėko nėr: surùkę veideliai. Žandai surùkę. Jo rankų skūra nuog šalčio surukus. Jeigu taip gersi, tai bematant surùksi. Nėra iš jo ko benorėt, jau visai surùkęs senis. | Obūliai surùko kai sena boba. Gaidukai (voveruškos) surùkę, tokie pailgi. Rudenį dirvos niūkso surukusios kaip senos bobos. [Lapų stiegaros] pradžio [je] yra surukusios ir vėlai tedžiūna. Saugokimos tiktai, idant nesustembusios šaknelės nesudžiūtų nu oro ir nesuruktų. Miežių nereikia sėti į senplėšinius, nes grūdai būva prasti, surukę. | Drin sunkio sopulio anos žaizdos surùko visos gyslos kūno. Kad tu sudegtumi ir suruktumi kaip sena naginė su tavo įkilais! Kad tu suruktum! Ka tu surùktum su savo patarimu! Kad tu surùktum į jaučio bandą! Kad tu suruktum! Vyras kaip žvakė!

2. susiglamžyti: Susišoka, surunka. Tavo kelnės visai surùkusios, esi turbūt ant jų atsisėdęs buvęs. Marikės suknelės amžinai surùkusios. Popierius surukęs. Senas senuolelis, surukusiais skrebuteliais, kur pridedi, ten pritinka.

3. būti susiraukusiam, piktam: Tavo diedas vis surùkęs i surùkęs. Šiandien jis kažkoks surukęs, negalima nė prakalbinti. Ko tu šiandieną toks surùkęs?

4. apsiniaukti, lynoti: Kad tik surùkus diena, tuoj sąnarius maudžia. Surukusią, troškią ir baugią naktį be žvaigždžių ir mėnesies.
užrùkti.

1. užsiraukti: Akys jau mano visai užrùkusios – teip noriu miego! Užrùko viena akis. | Uždarys vištas kai į kalėjimą, rukt i užrùks subinės (nebedės kiaušinių) . Kur užrùkusi yra, ka nematyties? Tinginiavo, iki šikna užrùko.

2. užsitraukti paviršiui, užaugti: Užrùkusi Rauda. paliko, išdžiūvo su visu. Jau tos grabės visos užrùkusios. Pirmiau ten baisus ežeras buvo, o dabar baigia užrukt. Pačios pasakos, tarp žmonių tebesančios, stigavoja: kaipogi tebesako, ten ežeras užrukęs, kitur po žeme palindęs, kitur nuo vienos vietos persikėlęs į kitą. Užruko skylė ronos, t. y. užsiraukė. Ligonio žaizdos pūliavo, o po trijų savaičių ir užruko. | Dangus debesim užrùko.

3. užsikimšti: Mano bučius užrùko maurais. Liuika ažrùko, reikia iškrapštyt. Tos adatos šikna visai užrùkus (užsivėlus). Ta skylė jau visai užrùko, vanduo nebėga.

4. pasidaryti neproduktyviam, užtrūkti: Užruko karvutė. Kol davė, davė karvė pieno, o daba visai užrùko. Užrùko karvė melžiamoji. Kada nors užrùks ta karvutė, kur tiek daug pienuko davė (dings lengvai gaunamų pajamų šaltinis) .

5. supykti, užsiraukti: Užrùko i tylia visą nedėlią. Gal šeimininkė nenugirdo, o gal buvo susiriejusi su šeimininku ir po vaidų dar tebebuvo užrukusi.

6. nutrūkti, užsibaigti. Karvė bergždžia, pienelis užrùko. Užrùko ir anai, ka vaikų nebė [ra]. Užrùks jai viskas, kaip tik motina mirs: tėvas toks geras nebūs. Jau užrùks gerovė, nebduos grūdų. Dėkui Dievui, jau užrùko pramoneliai (smagumai) . Ir jam jau tasai pelnas užrùko. Dabar ir jam užrùks, negalės taip gyvent kaip seniau. Nėkas neužsakė, užrùko laikraščiai. Užruko i jai visos vigados: kol buvo vyras – poni buvo. nebebūti toliau daromam, nebegalėti vykti, tęstis: O jei negreit, suvėluosime arba pigiai tesiūlys, reikės parsivesti, užruks visiems pirkiniams. Apsižanijo, užrùko šokiai. Laukas užrùko (orui pablogėjus, negalima išeiti į lauką) . Vaikas užkrito, užrùks važinėjimos. Na, tu juokis juokis, tau užsirùks tie juokai!

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aprukti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Įrašas
Paaiškinimas	<b>rùkti, </b>ruñka, -o. <br/>1. <span class="explanation">darytis raukšlėtam, trauktis: </span> Burna sausė [ja], džiūna i ruñka. Kitas žmogus kad ir sensta, bet neruñka. Jau runkì, tėvuli! Tepasensta, terunka burna. Matytis, nustojai duonos, kad runka tavo veidas. Pasitraukite, akuotai, darbas tenetrunka – kol jaunuolė vainikuota, jos skruostai nerunka. Netruko praeit keli meteliai, žiūri, jau ruñka mergelės veideliai. Senelės veidas kasdien labiau ruko. <br/>2. <span class="explanation">glamžytis: </span> Ši medžiaga dikčiai ruñka. <br/>3. <span class="explanation">akti, užaugti samanomis: </span> Mūsų ežeras jau benga rùkti. <br/>4. <span class="explanation">mažėti, baigtis: </span> Kai tik pradėjo pinigai rùkti, tai ji pradėjo pykti. <br/><b>aprùkti</b>. <span class="explanation">šiek tiek susiraukšlėti, surukti: </span> </span> Jau apseno, aprùko, o tokia buvo graži, giriama. Susenęs, aprùkęs vyrelis, o gėrė! Aprùkusi pana, jau senmergė. Senio veidas aprùkęs raukais. Apsenęs toks, aprùkęs – šešiasdešim keturių metų. <br/><b>atsirùkti</b> <span class="explanation">atakti, išsivalyti: </span> Čia kadaise buvo versmė, vėliaus ji užruko, dabar ir vėl atsirùko. <br/><b>įrùkti</b>. <span class="explanation">susiraukšlėti, susitraukti: </span> Titės veidas įrùkęs iš senatvės. <br/><b>nurùkti</b>. <span class="explanation">nusigyventi: </span> Tu tai jau visai nurùkęs. <br/><b>parùkti</b>. <span class="explanation">šiek tiek susiraukšlėti, surukti: </span> </span> Parùkęs žmogus, ir paakiai parùkę. Parùkusi ana, susenusi. Ano burna parùkus jau. Jau burna parùkus, ė ženybos vis da nemeta <span class="explanation"> (vis žada vesti) </span>. <br/><b>surùkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pasidaryti raukšlėtam, susitraukti: </span> Surùkusi boba. Mes surùkę diedai, mes gi kuproti nabagai. Kaip pasensi, veidas tavo surùks, ir rukšlomis susiraukęs rukšosi. Mano oda suruko ir sunyko. Senas žmogus taip y [ra] surùkęs. Suseno, subuvo, surùko, akims jau nemato, ausims negirdžia. O tu, žmogau, pasenęs, surùkęs. Surùkusi kaip kepta bulbė. Surùkusi mergelė, iš metų išejusi. Mani <span class="explanation"> (man) </span> užtenka: pasenęs, surùkęs jau žemei pylygsti <span class="explanation"> (prilygsti) </span>. Ji jau ne vienos dienos <span class="explanation"> (nebejauna), </span> apie akis surùkę. Sena ji man tokia nusidavė, surùkus kai naginė. Surùkęs, sukukęs <span class="explanation"> (senas, sulinkęs) </span> žmogus. Jos raukai ant raukų – teip surùkus boba. Mano jau veidas surùkęs, o jo gatavai surùkęs. Surunka it bulvių bobutės visos panos amžiaus gale. Jau nėko nėr: surùkę veideliai. Žandai surùkę. Jo rankų skūra nuog šalčio surukus. Jeigu taip gersi, tai bematant surùksi. Nėra iš jo ko benorėt, jau visai surùkęs senis. \| Obūliai surùko kai sena boba. Gaidukai <span class="explanation"> (voveruškos) </span> surùkę, tokie pailgi. Rudenį dirvos niūkso surukusios kaip senos bobos. [Lapų stiegaros] pradžio [je] yra surukusios ir vėlai tedžiūna. Saugokimos tiktai, idant nesustembusios šaknelės nesudžiūtų nu oro ir nesuruktų. Miežių nereikia sėti į senplėšinius, nes grūdai būva prasti, surukę. \| Drin sunkio sopulio anos žaizdos surùko visos gyslos kūno. Kad tu sudegtumi ir suruktumi kaip sena naginė su tavo įkilais! Kad tu suruktum! Ka tu surùktum su savo patarimu! Kad tu surùktum į jaučio bandą! Kad tu suruktum! Vyras kaip žvakė! <br/>2. <span class="explanation">susiglamžyti: </span> Susišoka, surunka. Tavo kelnės visai surùkusios, esi turbūt ant jų atsisėdęs buvęs. Marikės suknelės amžinai surùkusios. Popierius surukęs. Senas senuolelis, surukusiais skrebuteliais, kur pridedi, ten pritinka. <br/>3. <span class="explanation">būti susiraukusiam, piktam: </span> Tavo diedas vis surùkęs i surùkęs. Šiandien jis kažkoks surukęs, negalima nė prakalbinti. Ko tu šiandieną toks surùkęs? <br/>4. <span class="explanation">apsiniaukti, lynoti: </span> Kad tik surùkus diena, tuoj sąnarius maudžia. Surukusią, troškią ir baugią naktį be žvaigždžių ir mėnesies. <br/><b>užrùkti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užsiraukti: </span> Akys jau mano visai užrùkusios – teip noriu miego! Užrùko viena akis. \| Uždarys vištas kai į kalėjimą, rukt i užrùks subinės <span class="explanation"> (nebedės kiaušinių) </span>. Kur užrùkusi yra, ka nematyties? Tinginiavo, iki šikna užrùko. <br/>2. <span class="explanation">užsitraukti paviršiui, užaugti: </span> Užrùkusi Rauda. paliko, išdžiūvo su visu. Jau tos grabės visos užrùkusios. Pirmiau ten baisus ežeras buvo, o dabar baigia užrukt. Pačios pasakos, tarp žmonių tebesančios, stigavoja: kaipogi tebesako, ten ežeras užrukęs, kitur po žeme palindęs, kitur nuo vienos vietos persikėlęs į kitą. Užruko skylė ronos, t. y. užsiraukė. Ligonio žaizdos pūliavo, o po trijų savaičių ir užruko. \| Dangus debesim užrùko. <br/>3. <span class="explanation">užsikimšti: </span> Mano bučius užrùko maurais. Liuika ažrùko, reikia iškrapštyt. Tos adatos šikna visai užrùkus (užsivėlus). Ta skylė jau visai užrùko, vanduo nebėga. <br/>4. <span class="explanation">pasidaryti neproduktyviam, užtrūkti: </span> Užruko karvutė. Kol davė, davė karvė pieno, o daba visai užrùko. Užrùko karvė melžiamoji. Kada nors užrùks ta karvutė, kur tiek daug pienuko davė <span class="explanation"> (dings lengvai gaunamų pajamų šaltinis) </span>. <br/>5. <span class="explanation">supykti, užsiraukti: </span> Užrùko i tylia visą nedėlią. Gal šeimininkė nenugirdo, o gal buvo susiriejusi su šeimininku ir po vaidų dar tebebuvo užrukusi. <br/>6. <span class="explanation">nutrūkti, užsibaigti</span>. Karvė bergždžia, pienelis užrùko. Užrùko ir anai, ka vaikų nebė [ra]. Užrùks jai viskas, kaip tik motina mirs: tėvas toks geras nebūs. Jau užrùks gerovė, nebduos grūdų. Dėkui Dievui, jau užrùko pramoneliai <span class="explanation"> (smagumai) </span>. Ir jam jau tasai pelnas užrùko. Dabar ir jam užrùks, negalės taip gyvent kaip seniau. Nėkas neužsakė, užrùko laikraščiai. Užruko i jai visos vigados: kol buvo vyras – poni buvo. <span class="explanation">nebebūti toliau daromam, nebegalėti vykti, tęstis: </span> O jei negreit, suvėluosime arba pigiai tesiūlys, reikės parsivesti, užruks visiems pirkiniams. Apsižanijo, užrùko šokiai. Laukas užrùko <span class="explanation"> (orui pablogėjus, negalima išeiti į lauką) </span>. Vaikas užkrito, užrùks važinėjimos. Na, tu juokis juokis, tau užsirùks tie juokai!

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

aprukti

#