aprokuoti

.
rokúoti, -úoja, -ãvo (paxaвaць, rachować
)

1. aritmetiškai spręsti, skaičiuoti: Jis labai ilgai rokúoja. Rokãvo ans dikčiai gerai. Jei nemoki rokuot, tai kiaušinių turgun nevežk. Nemokąs nei rašyt, nei rokuot. dedant vienetą prie vieneto, gauti sumą, skaičiuoti: Rokúoja jis, kiek išleido pinigų kelė [je]. Senis rokúo [ja],
kiek už ką gavęs. Gaspadinė ant pirštų ėmė rokúoti dienas [, kiek liko iki švenčių]. O kaip seneliai rokãvo metus, neatsimena. Rokãvo rokãvo [vaikus] ir vardo nebežino mažosios. Mūsų išmintėlė šimtužius rokavo. Afrikoje iš viso žmonių rokuojas apie 210 milijonų.

2. minėti, išskaičiuoti kiek ko buvus: Ir ėmė jis vargus rokúoti. Nemalonu su tokiu žmogum, kuris tau ant kiekvieno žingsnio pernykščius griekus rokúoja. O šioj alksnynėj gegutė kukavo, tartum savo vargus medžiam rokãvo. Ar bėdas savo rokuoji? Ko teip smūtniai labai giedi? Gegužėlė, ko kukuoji, ar bėdas svieto rokúoji? Man, jaunam berneliui, vargelį rokavo. Šešisdešimt ir kokių keturių [metų] rokuojas.

3. nustatyti kainą, prašyti parduodant: Kiek rokúoji už kiaušinius? Aš tau nerokuosiu brangiai: tegul mano pereis. Nerokuok tiek daug už tą karvę.

4. atsiskaityti: O kaip rokuoti pradėjo, atejo jop vienas, kursai skelėjo dešimtį tūkstančių svarų. Togdėl prilyginta yra dangaus karalystė nekuriamui karaliui, kursai norėjo rokuotis su tarnais savo. Gyvenkim (gyvenkiam) kaip broliai, rokúokimės (rokúokiamos) kaip žydai.

5. laikyti kuo esant: Ką piršlys šneka, tai rokuok pusę arba trečią dalį teisybės. Ką rokúoti už grieką. Nors tu vaiskavas, rokuojies karaliaus žmogus, bet ir jis maskolius. Aš rokuojuosi dzūke, mano tėviškė toli. Senas žmogus rokúojas ne darbinykas. priskirti: Proto netur, dėl to nereik jam. grieką rokúoti. Abramas tikėjo ponui, ir tatai rokavo jis jiem ant teisybės.

6. būti kokios nuomonės, manyti: Aš rokúoju, kad tu stropus būsi. Aš nerokavaũ, kad grįšiu namo [iš karo]. Ką tu sau rokúoji?! Jo gryna ranka nepaimsi. Kaip tu rokúoji, ar verta ten eiti? Aš rokúoju – tas giminė, kas geras žmogus.

7. vadintis: Čia rokúojas Gintarai. Miškas rokúojasi Labūnavos miškas.

8. vadinasi: Jų bernas, rokuojas, nieko nenori dirbti. Tai išduodavo žymelę, kad, rokúojasi, tau valnia pjauti kiaulę.
antrokúoti. skaičiuojant pridėti viršaus, priedo: Aš suprantu, ka pusininkas daugiau antrokãvo sau.
aprokúoti.

1. dedant vienetą prie vieneto, apskaičiuoti: Buvau aprokavęs, kad tura būti devinta diena. Visi dideliai nusidyvijo, kaip aprokavo, kad šiek tiek da tų pinigų lieka. Pirkliai aprokavo, kiek jie maždaug kasdien pelno turi.

2. atsiskaityti: Dabar tas ponas su tuo siuvėju apsirokavo ir, maloniausiai pasibučiavę, parsiskyrė.

3. išminėti kiek buvus: Jis aprokavo savo vargus. Apsirokavo ten jis savo vargus.

4. apsvarstyti, apgalvoti: Jis iš vakaro aprokuojąs rytdienos darbus. Aš gulėdamas viską aprokuoju. Galvojau šiaip, galvojau teip, ale apsirokãvęs nutariau važiuot. Dirbant kokį darbą, reik [ia] pirmiau gerai apsirokuoti. Apsirokavaũ, kad bus te daug klapato, ir nebevažiavau.
atrokúoti.

1. iš atlyginimo atimti, išskaičiuoti: Atrokúok jamui visas sugaištes. Reiks anam į šlūžmą atrokúoti – ans tyčioms nulaužė dalgį. Atrokúoja iš pensijos.

2. atsilyginti už ką nors, atsiskaičiuoti: Aš noru išeiti, atsìrokuokiam. Duok, nebijok lig penkiolikai, lig dvidešimt rublių – atsirokúosi. Už paskolintąsias bulbes jau seniai atsirokavo.

3. atsiskirti, nutraukti santykius: Reikia nuo jos atsirokúotie.

4. susivokti, susigaudyti: Niekaip negaliu atrokúoti, kur mes čia esame. | Kiek antai žvaigždelių, kiek ten jų mirguoja, vien [a] kitai nekliudo, kelią atrokuoja.
įrokúoti. įrašyti, įtraukti kokius skaičius, įskaityti: Įrokuoju drauge. Įrašau, įrokuoju, rokundą gautųjų surašau. Įrokúok pijukui į algą jo sugaištis.
išrokúoti.

1. matematikos, aritmetikos veiksmais apskaičiuoti: Tai nepaskaitoma, neišrokuojama. Pitagoras jau buvo išrokavęs, kad ne Saulė sukas, ale Žemė rieda aplink Saulę. Išrokuota jau yra, kad per pusę žolė prapuola. dedant vienetą prie vieneto, gauti sumą: Jis labai išrokúoja. Jam viską išrokav [o] – daugiau nepriguli jam, kaip tik vienas šeštokas! Išrokúok, kiek čia man išeis mokėti.

2. suminėti, išskaičiuoti, išdėstyti: Išrokúoti kožnas durnius moka, ale tegul padirba. Visa išrokãvo, kaip ir aš čia kalta. Ji visus Jonelio darbus išrokãvo. Tada aš laimingas, kada jums dainuoju, kada savo vargus verkdams išrokuoju. Aš išrokuočiau visus vargelius senai močiutei sengalvėlei. išvardyti: Man gana bus jo paties nurodomas versmes išrokavus.

3. atskaičiuoti: Išrokúok visas berno sugaištis.

4. numatyti, apgalvoti: O kas buvo išrokúota, tas turėjo būti ir padaryta. Patelė taip išrokuoja, kad ji būtų nėščia per žiemą.
nurokúoti.

1. apskaičiuoti: Paulina nurokãvo, kad bobutė nebeilgai trauks (mirs) .

2. apgalvoti, apsvarstyti: Ans y [ra] toks nurokúojąs.

3. išrokuoti 3: Jis nurokãvo, t. y. nusuko. Aš tai tau turiu nuo tavo algos nurokúoti, nutraukti.
parokúoti.

1. suskaičiuoti: Pajuoda duona, padaliui duoda ir tą vis parokúoja. Pasirokúokim, kiek čia mes katram kaltas.

2. suminėti kiek ko buvus: Kas parokuõs lauko darbelius, kas padės vargt vargelius? Ašiai važiuosiu pas tėvutėlius vargelio parokúotų.

3. pareikalauti kainos: Kiek ans parokãvo?

4. įskaityti: Parokavo jis už kelegą (kelionę) ir sunarglijo visą skolą. Parokúosiu tą darbą už dienas.

5. palaikyti kuo esant: Ji buvo parokuota tarnaite. Šito darbo neparokavo už piktą. Jis tarp piktadėjų parokuotas.
šónkaulius parokúoti primušti: Kad visi velniai jam po mirties šonkaulius parokuotų!
pérrokuoti.

1. iš naujo skaičiuoti, perskaičiuoti: Jis párrokavo kelius sykius, vis tiek buvo žąsiukų. Ka pareis tas vaikis, šlūžmą reiks dar párrokuoti, ka neužmirštumiam.

2. apsirikti skaičiuojant: Pársirokavo, trotijo penkis rublius.
prirokúoti.

1. įtraukti į skaičių, priskaičiuoti: Kam ką prirokúoti. Šito karvė atpigo ant šimto trijų dešimtų: teliuką prirokúok, už pieną kiek gavai. Skolą prirokavau už darbą.

2. paskirti, duoti: Mums prirokãvo tris pūrus bulbių.

3. laikyti kuo esant: Jis mane savo neprieteliams prirokúoja. priskirti: Išganytingas …, kuriam Viešpats nusidėjimus neprirokuoja (atleidžia) . Kam kalčią prirokúoti (primesti) .
surokúoti

1. dedant vienetą prie vieneto, gauti sumą: Ans viską gerai surokãvo. Surokúok, kiek čia reiks mokėti. Reikia surokúot, kiek dabar man metų, kada gimiau, nebeatamenu. Surokúok, kiek aš uždirbau par tą mėnesį. Reikia surokuoti, kiek aš pinigų išleidžiau. Ar tu surokavaĩ pinigus? Ė pušelės, pušelės tos nesurokuotos! Tankios, aukštos ir lieknos, viršūnės kvietkuotos. Surokúok, kiek čia iš viso yr maišų. Pirma surokúokiam, kiek talkininkų turiam. Asesorius atvažiavo, visus daiktus surokavo. aritmetikos veiksmais išspręsti, suskaičiuoti: Vaikas negali surokuoti. Surokúok, kiek bus du ir du. Aš da mažilikė tebibuvau, o jau surokavau lig dešimties.

2. suminėti kiek ko buvus, esant: Ak, kas gal visokias mūsų bėdas surokúoti!

3. atsiskaityti: Jei ims rąstus, tegu ateina susirokúoti. Su kuom susirokúoti.

4. suprasti, suvokti, susigaudyti: Senis pasenęs, nebesurokúoja, ką kalba.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aprokuoti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x