apristi

rìsti, rìta (reñta), rìto (rìtė)

1. stumti, judinti, sukant paviršiumi, ridenti: Mes medžius rìtam pakalnėn prie upės. Aš ritù akmenis in krūvą. Žemę išnešė [liūtis] ir akmenis rìtė. Akmenį nuo kapo rìsti. Akmenelį šalin risiu, pas motulę eisiu. Didžiausius akmenis rìtė rìtė – niekuom neažuturia. Ritè, ritè (riskite) akmenius. Riskiam tą bosą spirito į kopas ar į uždaržį. Žmonėms tebekertant rugius, skruzdėlytės grūdus rito. Ristáu ristáu tolierėlį per baltą skomelį – tai tau, tai tau, mergužėle, tai tau an muilelio. Ritu aukštyn, užritu. Vytukui paliksiu tą patį akmenį risti (varginantį darbą dirbti), kurį pats visą gyvenimą ritau, o kiti vaikai – turėdami burnas, susiras ir šaukštus. Teresė stumia dieną po dienos, tarsi akmenis prieš kalną rita. Akmuo ritamas neapkerpėja. Akmuo, vis rìtamas, neapželia. Ašara ašarą rìta – ka rauda, ka rauda!
ristinaĩ. Rono nepakelsi, jis tenka ristinai risti per kietus padėklus. grėbti, ritinti į krūvą: Kad plekuojat, plekuokit – aš einu rìst. Neduoda nė rist miežius. voliojant daryti, lipdyti: Sniego senį rìsti. versti laukan: Būras jau spintą pagavo iš vežimo rist. Kriok, ar skrandį rita kas tavo, t. y. galą daro. leisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę): Vai rìto rìto stalu stiklužį; už tai jis rìto, kad norė [jo] kito. Risk risk ristinėlį, risk per stalą kieliškėlį. sukti ratu: Senyboj buvo bet kas šokėjas: rìta i rìta pasieniais [savo porą]. stumti ant ratų: Kitas jaunas vaikinas stūmė paskui ritamąjį krėslą.

2. versti, griauti: Vėjas rìta laivę ant šono. Anudu rìta kits kitą. Rìta muni vaikai į lovą. Vis turėjo su savim drūtą vyrą, kuris devynis vyrus antsyk risdavo. Riska riska ristinėlį, risk ant šono kieliškėlį. Risiu risiu kiliškėlį, jau išgersiu in dugnelį. Jis rìta savo kaltę ant kito. Rita ant manęs bėdą. Ant manęs bėda ritasi. leisti (nuo kelmo), kirsti: Dalgis rito nuo stiebo kažkada žaluma bangavusį javą. Risčia aš medelį, šakeles dėliočia, o iš liemenėlio sau lovelę dirbčia.

3. griūti, gultis: Atvažiavus tujau į lovą rìsties reik.

4. judėti sukantis, riedėti: Grašis, iš nagų žmogaus išpuolęs…, toliaus nerit, bet duostisi atrasti. Gil [ybė] rito nuog kitos kita (išsiraičiojo) viduj marių. Ritas kulka. Spyrei, ir tegul rentasi nuo kalnelio! Kur tas kamuoliukas risis, i tu pasku jį sek. Sunku akmenėliui prieš kalnelį ristis. Riskis, riskis, obuolėli, po sidabrinį bliūdelį. Mergikės, riskitės kūliu (verskitės per galvą), kad griausmas griauja. Vaikai, eikit kudūlį rìstis. Žodžiai kaip ristè rìtasi (sekasi šnekėti) . Obuolys nuo obelies netoli ritasi. Kas galva, tai i razumas: rìtas, kur nori (daro, ką nori) . Kas neritasi prieš kalną? Kas nesirita nuo kalno, kad bus pastatyti? slinkti. Virš stogų saulutė ritas. Saulė kilo giedra, raudona ir ritosi iš lėto į aukštą tylią padangę.

5. lašais kristi, byrėti, tekėti: Ašaros rita per veidą. Jam ašaros per skruostus ritėsi. Krinta, rìtas ašarėlės par skaisčius veidelius. Stambūs prakaito lašai ritosi jo kakta. Lietus plaka pažliugusią žemę, šalti lašai ritasi už apykaklių. Jo tyliu ir ramiu veidu lyg ašaros ritosi stambūs lietaus lašai. Kaip įkirto po penkiasdešimt bizūnų, tai kraujas par kulnis ritos. Kaip brauksu koja, tai žarijos risis (žirs) .

6. važiuoti: Mano ratai greitai rìtas. Vežimai ritas ant ūlyčių. Kelias lygus, gali ristè rìstis. Kaip meška rìtos per pievas traktorius. Mes risimės traukiniu, orlaiviais lėksime.

7. greitai, smulkiais žingsniais eiti, bėgti: Kol sumojo [Jonas],
kaip užkirsti bėgliui kelią, Geniukas jau ritosi tiesia kaip strėle didžiąja alėja. Minia ritosi prie išėjimo kaip paberti šratai. Laukan pradėjo ristis mokiniai. Daba ricieliai pradės rìstis: dieną šils, naktį šals.

8. sunkiai eiti, stumtis: Atsikėlęs nuo suolelio, pradėjau ir aš ristis siauru baltuojančiu takeliu. Žmogus ritosi meškos vinklumu. Nuo Gilšės dešinėn per upelio brastą, besirisdami nuo kalniuko ant kalniuko, prieisime kryžkelę. Meška ritas per kalnelį an žvirblių veseilios. Kad nėr šalta, o jauna, rìtase (kasasi) sau po sniegą, ir viskas. Visi rìtas į kapus (artėja prie mirties) . Kožnais metais rìtas (pereina, perkeliamas) iš klasės į klasę.

9. vilnijant slinkti, judėti: Ritas į krantą banga. Jų laukai kaip mėlynos marios siūbavo ir ritos bangomis. Nuo ežero ritosi sunkus šėlstančių bangų ošimas. Ritosi ir persirito karo audra per visą Lietuvą. Per mūsų kaimą kelis kartus ritosi frontas, viską sudegindamas ir sunaikindamas. Gandas ėmė ristis kaip drumsta potvynio banga.

10. verstis, veržtis gumulais: Vanduo [patvinusioj Šešupėj] kai nuo kalno kūliais vis rìtas. Dūmai kūliais ritosi į skaidrų dangų. Ilgai jis braukė degtukus, kol pagaliau melsvo dūmo kamuolėliai pradėjo ristis iš jo burnos. Stovu ir veizu, bene pradės dūmai iš kamino kūliais ristis. Lietus lijo čiurkšlėm, o debesys tiesiog stogais ritosi. Debesys ritosi medžių viršūnėmis.

11. sklisti. Iš kultūros namų ritasi vaikinų šūkavimai, klegesys, merginų spiegimas, linksmas muzikos trenksmas. Aš nemoku tiksliai nusakyti šūvio garso ir jo atskardžio, kada jis ritasi per girią, atsimušdamas į medžius ir tarp jų dingdamas.

12. eiti. Po keturiasdešimt metų tas laikas rìtas greit – nė nepajunti.

13. lipti, ropštis: Kur tu, vaikeli, rities an pečio?! Vaiko da nėr ko žiūrėt, o jau ant stogo rìtasi, rupūžiukas. Kur ritiesi per mane – čia nebėr vietos. Petrukas rìtas par slenkstį. Dar tik rìtasi iš lovos ir jau rėkia valgyt. A tu gali, a tu negali – rìtas lauk iš tos lovos. Vaikai be priežiūros iš lopšio ritas. Žiūrėk, jau jis vyšnion rìtas. Antanukas ritasi žemėn. Jam jau įkyrėjo sėdėti vienoj vietoj. Jurgis ritos iš vežimo, po jo ir kiti vyrai. Eketėn įkritęs, pats riskis.

14. verstis, manytis: Anie su tokiu vaikų būriu šiaip taip rìtas. Rėkat rėkat, o matai, kaip gerai rìtatės. Ritýs kaip ta žieminė kiaulė, i tiek. Šiaip taip dar rìsčiausi, kad ne tas krizis ir skolos. Bus sunku su malkomis vienai rìstis (tvarkytis) .

15. eiti imtynių, imtis, galynėtis: Vaikai, in glėbius susikabinę, rìtas, t. y. mėginas, kurs tvirtesnis. Kad susikibo tuodu vaikai rìstis. Ka tik Vytis parvažiuo [ja],
tujau su Vaciu kimbas rìsties. Rìsties ejo, devės devės kaip velnuičiai. Anie tik krapt į glėbį i pradėjo risties. Ka rìtas, ka trata – trobą apvers! Varys anie rìsties, sustatys pryšais – ka mas duosam į žemę! Eidavo mergos su vyrais rìstis. Silpna senikė yra, neitų jau rìsties nė su kum. Ot vyras – galėtų su meška ristis. Su tuo baisiu likimu mėginkim, kas kaip išgali, risties! Ten sūnus kasdien su smerčiu ritasi (būna mirtiname pavojuje) . Galvos, kad aš labai noru su tums šakėms rìsties (sunkiai dirbti su šakėmis) .

16. rietis, vaidytis, ginčytis: Dėl kapeikos rìtas, skūpybė anų neapsakoma. Vieną kartą juodvi su seseria rìtose, ka juodvi rìtose: viena sako rugių pirksiu, o kita – palitą. Rìsties turi su vaiku su tum prausimos (nenori praustis) . Rìtamos vieni dvi par dieną su dukters mergelka. Jei ans mun nemokės, kaip aš su anuo rìsiuos?

17. kovoti, priešintis: Prieš vyresnybę ristis.

18. kaltis iš kiaušinio: O tie ančiukai tei lengvai rìtose. Nuejau padabot – iš kiaušinio jau rìtas. Jau perukas rìtasi. Jeigu lingės lizde pasitaiko keturi penki kiaušiniai, jaunikliai ritasi porą dienų.

19. sviesti, mesti: Rito su kūliu ir pralesė mun kaktą.

20. mainyti: Rìskim peiliais. Rìsti mėgsta čigonai.

21. valgyti, kimšti: Rita ir rita duoną lygu parmova.

22. pasakoti, kalbėti: Tas moka juokų risti. Jis, savo gudrystes berisdamas, tavo motinai jau taip yr žinojęs įsitrytis, jog ji jo į žentus užsigeidusi.
kaĩp žíedu (zérkolu) rìstis sektis: Man viskas kaĩp žíedu rìtasi, negaliu ką sakyt. Viskas jam kaĩp zérkolu rìtasi.
rìpką (rìtinį.
) rìsti žaisti tokį žaidimą: Einam, vaikai, ripką risti.
antrìsti, añtrita, antrìto.

1. užstumti, sukant paviršiumi, užristi: Tas žmogus antrito tą medį ant liūto. Dabar antrìsk tus rąstus, kurie ant meškos buvo antgriuvę, aš noru matyti, kaip čia buvo.

2. užriedėti: Girnų kūlis ant trobos antsirito.
aprìsti, àprita, aprìto (àpritė).

1. risti aplink, apritinti.

2. apsupti, apimti: Ant galo visi sąnariai liepsna laizdančia apristi ir darkčioti bus.

3. ritant nustumti šalin: Didumą akmenų apritaũ po dirvas, t. y. nuritau šalin.

4. apvirsti: Per susitrenkimą ir motorratininkas, ir stirna apsirito. Brinkt apsirito bernas ant žemės.
atrìsti, àtrita, atrìto (àtritė).

1. atstumti, ridenant paviršiumi: Atrìsk akmenį prie sienos. Atrisk rąstą, aš antkabinsiu ant šlėdžių. Joninių naktį atrita seną ratą ant kryžkelių. Atristi pirm savęs. atridenti (ant ratų): Dėdė tuo tarpu atrito važiuojamąjį krėslą.

2. nustumti, nuversti, atversti: Atritu, atverčiu. Atrìsk akmenį nuo duobės šalin. Nueik pas aną aure kryžių, atrisk akmenį ir pasiimk, ką ten rasi. Dabar tu šitą akmenį atrisi ir pamatysi tokį urvą. Akmenis vėl nuo kelio atrist. Ir akmenį nuog angos šulinies atrisdavo. Kas mums akmenį atris, kurs esti labai didis? Ir kalbėjo viena kitosp: kas atris mums akmenį nuog durių grabo?. Kas gi čia užritė tokį akmenį ant kelio – neatsiritę nepravažiuosim.

3. atriedėti: Ale kaip tik pradėjo skint, teip štai atsirito šiaudų kūlys. Atsirita bačkelė iš Vengrijos žemelės. Atsìrita atsìrita, matau, visai netoli manęs.

4. greit ateiti, atbėgti, atlėkti: Žmogus vikriai atsirito lig tako. Vyriškis kulkos greitumu atsirito prie manęs. Gal iš dangaus krito, gal iš peklos atsirito.

5. greit atvažiuoti: Ar tai jau ir jūs atsiritot?

6. vilnijant priartėti: Banga py pat krašto atsirìto. Netrukus atsirito frontas ir mane sužeidė. Revoliucinės protesto demonstracijos atsirito ir čia. Reformacijos bangai atsiritant, Lietuva dar tiktai niro iš religinės prieblandos.

7. atsklisti. Ką mes galėjome padaryti, – atsirito iš būrio sunkus atodūsis.

8. ateiti. Naktimis sapnuota atsirito pagaliau ir ta diena.
įrìsti, į̃rita, įrìto (į̃ritė)

1. įstumti, sukant paviršiumi, įridenti: Įrìsk kubilą į vidų iš lauko. Ar įrìsiva vienu du rąstą į vežimą? Didelis akmuo, nepagaliu vienas įrìsti ratuosna. Įrìsdavo kelmus didžiausius į [jaujos] pečių. Vienas tu neįsirisì tų rąstų ratuos. Įsirisk kokią lašinių paltį [į lagaminą] ir važiuok sau sveikas. įridenti (ant ratų): Į naują garažą atbuliniu bėgiu įrito mašiną.

2. ritantis patekti, įriedėti: Kamuoliukas, besirisdamas per girią, įsirito į storą, aukštą eglę.

3. įvirsti, įkristi: Piemenaitė … užmigo šalia skylės ir įsirito į ją. Jis į grabę įsirito.

4. įvažiuoti: Kartą pro išlaužtus vartus į kiemą įsirito brikelis, gero bėro arklio tempiamas. Įsiritus vežimui į kiemą, išėjo abudu sūnūs.

5. gūsiu įsiveržti: Į kambarį [pro atvirą langą] įsirito atvėsusio oro banga. Iš tamsos įsirito šalto oro debesis.

6. greitai įbėgti: Kaip granata įsiritau į kambarį.

7. įlipti, įsiropšti: Vaikas vos įsìritė lovon. Sėdi insrìtęs [vežime]. Insrìtus paduškose guli. Įsiritusi į tą, vietą, kur paprastai sėdėdavo, nustebo, išvydusi purinį radastą. Aš įsiritau į medį ir pasislėpiau už šakų tarp lapų. Kaip jis įsìritė teip aukštai?

8. sunkiai įeiti: Žiūriu – įsìrita pati su anūke. Jis vos įsirìto į trobą. Ši, per slenkstį įsiritusi, parpuolė ir sako.
išrìsti, ìšrita, išrìto (ìšritė).

1. išstumti, sukant paviršiumi, išridenti: Trys keturi vyrai turi išrìst [rąstą] iš vežimo. Išrìsk kubilą laukan iš trobos. Išrìskim iš duobės šitą akmenį. Jam. tekinį par tarpą kojų išrìstum. Ponas ìšrita bačkas alaus – gerkit. Midaus iš rūsio išristi tris statines jau liepiau. Vambuolė kiaušius erelio iš lizdo išrito. Raudys, kalėjime sumenkėjęs, neįstengė maišų išristi iš klėties. Išrìsti daug lengviau, nekaip įristi. Kas gi akmenus ìšritė šitokio didumo?. Iš malkinės išsirita kulbę, atsineša pliauską ir pradeda kakšenti. išversti: Tą kelmą čiut penki vyrai išritė. Tada vilkas nuėjo, arklį papjovė, ìšritė vidurius. Apipenėtą žąsį sūdo, grobus išritę. Išrìtot žarnas, ištįsčiojot. Ìšritė vėdarus [gyvulio]. Kad jam vėdarus išristų̃! prižadinti iš miego, išjudinti: Iki jį ìšrita, saulutė jau aukštai. Kol aną išriti iš lovos, į antrą pusę turi parsėsti.

2. ritant, voliojant nulipdyti: Išrìsk man vaikelį iš sniego.

3. praleisti (laiką) ritant (pėduojant): Jeigu geri rugiai, išrìsk tu visą dieną!

4. išriedėti: Akmuo išsirìto iš rankų. Beregint iš spintos išsirito dešra. Įnešęs tik tekšt bliūdą an stalą ir sukūlė, kad mėsa išsirìto. Iš po kojų lyg grumstas išsirita vieversiukas ir purptelia padangėn. Tuo kartu iš papečio išsiritė koks kai maišas baltas. išnirti, pasirodyti. Saulė, iš debesų išsirisdama, bematant ją. džiovino savo šiltais spinduliais. Iš perplėšto debesies praskiepo išsirita mėnulis. iškilti, atsirasti riečiantis: Jau kilpa išsirìto viršum veleno.

5. išvažiuoti: Greitai nedidelis vežimėlis, dviejų arkliukų tempiamas, išsirito iš kiemo.

6. ritant (kiaušinius) išlošti.

7. lašais išbyrėti, iškristi: Skaidri ašara išsirito iš po jos blakstienų, pariedėjo skruostu ir sustojo.

8. greit išbėgti, išpulti: Per atlapų priemenės durų slenkstį išsirito Albinukas. Šiaip teip išsiritau par duris laukan į pringį. Kiti iš trobos Plaučiūno tuo kūliais išsirìto. Iš už kampo staiga išsirito nedidelis raitelių būrys.

9. sunkiai, nerangiai išeiti, išbėgti: Išsirita iš alkieriaus Marijona kaip doklas. Greit į kiemą išsirito storas kaip rutulys vienmarškinis vyras. Lokys it kamuolys išsirito aikštės vidurin. Abi jau jis išsirìto iš namų, tai jau ik vakari nepareis.

10. išsiveržti. Iš jos lūpų išsirito tylus atodūsis.

11. išsiropšti, išsikapanoti, išlipti: Šaukdamas nesavu balsu, berankis išsirìto iš duobės. Ponas, išsiritęs iš ravo, liepė suimt ubagus ir varyt dvaran ant rykščių. Inlėkė ir negali išsirìst iš duobės. Ar dar tu neišsirìsi iš to kinio?! Išsirita iš lovos ir valkiojas par visą rytmetį papurusi. Ši tujaus apsistojusi išsirito iš ratų ir veizėjo, kas ten dedas su jos tekiniais. Delto iš ratų da greit išsìritė. Jis kaip iš kubilo ką tik išsiritęs (nesusigaudo) .

12. su vargu ištraukti, išvaduoti iš sunkaus padėjimo (ligos, bėdos, skolos ir pan): Vargu nevargu Jono bernioką ìšritė (išgydė) . Vaikas toks blogas, toks sudžiūvęs, vis serga – niekaip negaliu aš jo išrìst. | Būč neišrìtus be pieno [paršiokų]. Manėm, ka būs po vaiko, ale išsirìto (pagijo) . Išsìričiau iš ligos. Išsiritáu iš ligų šiaip taip. Kad tik jau šį kartą laimingai išsiristų̃ (pasveiktų), tai jau daugiau žinoč. Kažno aš jau ar beišsirisiù? Kaip tu išsirìsi iš tų skolų? Kad jau kaip nors iš skolos išsirìst. Iš skolų išsiritu. Niekaip negaliu iš vargų išsirìst. Šiaip taip išsiritáu iš tų bėdų. Po tiek laiko, man rodosi, prasigyvęsiu tiek, kad galėsiu išsiristi iš didžiųjų bėdų. Nepaskumbi žmogus iš vienos bėdos išsirìsti, kaip jau į kitą patenki. Ale, žėlėk, Dieve, kaip gal vargings gaspadorius iš bėdos išsirìst, kad jam šeimyna neklauso. Aš tau duosiu patarimą, kaip gali išsiristi iš tų pinklių. Kaip tik išsiritau šią žiemą su pašaru. Dobilų vis bent pusė išsirìs (išliks) . | Kaip tie miesčionai išsìrita [be ūkio],
pasakyk.

13. pasigalynėti: Eikiav išsirìskiav – mun rodos, kad aš tave dėsu į grindį. Ko mes ten nedarėm: ir išsiristi ejom, ir žiužį mušom, ir kitokias baikas krėtėm.

14. veržiantis ištrūkti (parristam): Aš jį parmečiau, bet jis iš manęs išsirìto.

15. prasikalti, išsilukštenti: Po trijų nedėlių išsìritė pirmieji viščiukai. I teip sausai išsirìto: nė bambuoti, nė nieko. Iš dvylikos kiaušinių tik penki viščiukai teišsìritė. Vištyčiai išsirìtę. Kaip vištukai išsiris ir miežiai užaugs, tai bus kuom lesytie. Velnias perėjo vienus metus – niekas neišsirito, perėjo kitus – vėl nieko. Kai tik vaikai išsirita, gulbės krauna kitą, atsarginį lizdą, o senąjį su lukštais palieka. Iš smailagalių [kiaušinių] išsirita gaidžiukai, o iš apvalainių – vištikės. Kiaušinius į lizdą reikia dėti kartu, tai visi viščiukai kartu išsirita. Kur išsiritusių viščiukų lukštus numesi, tę ir viščiukai trauks – neatginsi. Į gūžtą, kurioje perės višta, reikia įdėti šieno, tada viščiukai, iš tų kiaušinių išsiritę, neis į javus, bet tik į pievą. Lašiša neršia net toje pačioje duobėje, kur pati iš ikrelio išsirito. Iš kiaušinėlių išsirita mažos bekojės kirmėlaitės. Išsiritusios iš korių jaunos bitės. Iš kiaušelių išsirita mažos utėlytės.

16. ką nelengva iki galo padaryti, įveikti, pervaryti: Vos ne vos, kalėdojant kunegeliuo, poterus išritau (sukalbėjau) . Dvyliktus metus užkliudęs Baltrukas dar poterių nesugebėjo išristi. Antrąją dalį išritęs, kalbėk trečiąją. Vos ne vos išrito (išlaikė) egzaminą keturių klesų. Šiaip teip jį dėdė ìšritė in žmones (pastatė ant kojų, padarė žmogum) . Turė [jo] darbo, iki visas išrìto (išklausė visų išpažinties) . Kole šitas audeklas išsiris (bus išaustas), tai i Kalėdos.
ant velė́nos išsirìsti šiaip taip išgyvenus peržiem, sulaukti pavasario: Mūsų senelė da išsirìs ant velė́nos. In velė́nos išsìritei, ir tau Dieve dėkui.
tìk iš kiaušìnio išsirìtęs vos pradedantis gyvenimą, nepatyręs: Tìk iš kiaušìnio išsirìtęs, tik mokslą pabaigęs – ko iš jo daugiau norėti.
nurìsti, nùrita, nurìto (nùritė)

1. nustumti, sukant paviršiumi žemyn ar tolyn, nuridenti: Nuritu, nuraičioju. Nuo viršaus kubilo kopūstų nurìsk akmenį. Možna nurìstie sienojai upėn. Kažnai, kad mės diečką kaip nebūt nurìstum. Nurisk nuo manęs tą trinką, – prašo meška. Nurisk tą akmenį. Jog akmuo buvo nuristas. Ir pamatė akmenį, nuristą nuog grabo. Tokią mažą vėjas gali nuristi nuo uolos ir į klonį. Nurisčia žiedelį ant rūdymėlio, pririščia žirgelį ant pūdymėlio. Kaltę nuo savęs nurìsti. nuvoluoti: Šiemet buvo geri rugiai – kai bačka. nùrista (net išgulę) .

2. nuriedėti: Apvalus būdamas [grašis] ūmai gana toli gal nuristi. Vežimas krestelia į duobę, nusirita žemėn keli runkeliai. Vingar vingar ir nusirìtos. Kaip Girniaus kumelė nuo kalno tar tar tar nusirìto. Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir nusirisiu viešu keleliu, o tai aš tavo nebūsiu. Kad duosiu, tai nusirìsi. Milžinas supyko, kareivį pastūmė, tas nusirito keletą varsnų tolyn. Keliais kūliais nusirìto. O tas brolis kaip davė su kardu, tik nusirito galva. | Ant baltučio tako, snaigėm nubarstyto, iš aukštų padangių žvaigždės nusirito. Vieni sako – pats nuo sosto nusirito, kiti – varu nutempę. Ar išsirìs vargšė [iš ligos],
a nusirìs (nebeišsikapstys, mirs) ? Daugelis gamtininkų nesugebėjo pereiti iš senojo metafizinio materializmo į dialektinį ir nusirito į reakcinę filosofiją. Menševikai nusirito į oportunizmo balą. Adomas negalėjo iki to nusiristi, kad tokiu būdu keršytų. Lyg sunkiausias akmuo nuo krūtinės nusirito. Kad šitą darbą baigčia, tai kalnas nusirìstų nuo pečių. Padarėm tokį svarbų darbą, bėda nuo galvos nusirìto. Viską sutvarkius, jam lyg našta nusirito nuo pečių. Ir vaikelis toks pats, netoli nuo tėvo nusiritęs (panašus į tėvą) . Eik palengva (pamaži), kad pautas nuo galvos nenusiristų. Su silke į dangų nenujosi, o su kiaušiniu į peklą nenusirisi. Prieš kalną ger eiti, o nuo kalno ir kūliais nusiriti. Nuo žirgo ant ožio nusirìto. Kas nenusirita (nenubėga) nuo kalno, kad bus pastatytas? Prieš kalną tūkstantis arklių neužvežtų, o į pakalnę pats nusirita.

3. greitai nuvažiuoti: Vežimas nusirito, garsiai barškėdamas ir pašokdamas.

4. greitai nueiti, nubėgti: Romas parūpino jam darbą ir pigų mažytį kambariuką Malūnų gatvėje, iš kur galima buvo tiesiog nusiristi į pakalnę. greitai nutolti, nusiduoti: Priešas nusirito 300 – 400 kilometrų nuo Maskvos.

5. nupilti, nulieti: Jau nugerki, mylimasis, širdužėje laikomasis, bet nenurisk, mylimasis.

6. lašais nubyrėti, nutekėti: Man ir ašaros nurìto – medelaičius panulaužė, diegelius panumindė. Nurito jai jau ašarėlės. Merginos skruostais viena po kitos nusirito keletas skaidrių ašarų. Durimis nusirito garų lašas, nudriekdamas gelsvą pėdsaką.

7. nusklisti, nuvilnyti: Sutartinė šūvių salvė trinktelėjo taip baisiai, kad net medžiai suvirpėjo, o garsas nusirito laukais ir kalneliais. Skardus aidas nusirita per mišką. Vėtra kitur nusiris. Medžių viršūnėmis nusirita lengvas vėjelis, padvelkia gaivi vakaro vėsa. Garo banga nusirìto ligi pirkios galo. | Staiga Gužas pajuto, kaip jo nugara nusirito šiurpulys. Per visą šalį nusirito nauja protestų ir antikarinių demonstracijų banga.

8. nueiti. Bet tie ilgi metai nusirito į praeitį, jie negrįš.

9. nulipti, nusiropšti: Iš ryto visi sukilo, vaikai nuo krosnies nusirito. Karalaitis nusirito nuo kumelės, pridėj [o] ausį prie žemės ir klauso. Vaikas nusirìto nū krėslo. Pirtininkas nusirito nuo plautų.

10. nuveikti, nugalėti imtynėse: Einam ristynių, pamatysi, kaip aš tave nurìsiu. Ans mažesnis, aš aną nùritu, numušu. Kad i mažesnis, ale tą dičkį nū̃rita. Sylos turėjo kaip smakas: pagreibė du vyru ir kaip mat nurìto. Muno pusseserė didelius vyrus nurìsdavo: drūta buvo. Ale pašėlusi mergaitė, tuojau nurìstų tą vaiką. Netrukus varžytinės nurito Noreiką. Kartais ir mažas didelį nurita.
parìsti, pàrita, parìto (pàritė).

1. paridenti, nuridenti tolyn ar žemyn: Parìsk tą akmenį iš kelio. O aš jam užduosiu lengvą darbelį – parìst akmenėlį nuo aukšto kalnelio. Kap eis vieškelėliu, akmeniu parisiù. Paėmė jis ploną, lengvą lankelį, sulenkė ir parito pavėjui. Jis susuko ryšelį šiaudų, uždegė ir parito pas angis. Seselė parito vieną pyragėlį į pakalnę ir pradėjo bėgti. Až giliųjų marelių mes žiedelį parisme. Ir parìto žiedužėlį į uošvelės dvaružėlį. Paleidžiau žirgelį in pūdymelio, paričiau žiedelį in rūdymelio. Parìsčiau dorelėlį par baltą stalelį. Ir parìto šimtelį ant baltojo stalelio. Aš bernelį moku šėnavoti. Par dvi dienas midum privitočia… Par kiemelį žiedeliu parisčià. truputį paridenti: Parìsti bosą (statinę). Nušoks, būdavo, velniukas nuo tvoros ir prašosi leisti jam kelissyk paristi [ripką]. pavoluoti: Ėgi miežių gerumas – kaip bačka. pàrista (net išgulę) ! paleisti aplinkui, ratu, perduodant iš eilės kitam (taurelę): Paritau stiklelį per visą skobnelį. Išgersim alutį in dugnelį, parisim stiklelį per skomelį. Ir išgėrė iki galo, ir parito kieličkelį.

2. įstengti risti, ridenti: Tai ana akmenį pūkšdama pàritė. Tokio akmenio vienas neparisì.

3. paridenti po kuo. . Kamuolys pasirìto po suolu. atriedėti prie ko: Už Mongirdo miško pasirito man po kojomis bačkutė. Vieną dieną visai netyčia pasirito jai po kojų pamirštasis obuoliukas.

4. imti riedėti, pariedėti tolyn: Aš pasiversiu aukso žiedeliu ir pasirisiu viešu keleliu. Kada toji ragana žiūri, kad jos podukra du kartu gražesnė sugrįžo, ir kur tikt spjaus, tai pasirita raudonasis pinigas. Jau mano vaikeliai kiek pasìritė (paūgėjo) .

5. paeiti: Ji dėl storumo negali nė pasrìst. Boba tik pasìrita.

6. pasileisti bėgti: Į pakalnę pasirito klykaudami vaikai.

7. parversti, pargriauti, parmesti: Rokas sugriebė Stasį, pakėlė ir parito ant pievos. Kad tik paristų̃, tai bet kas užliptų. Kad žinotau – bus gerai, tai imtau, tai gertau, ant stalelio paristáu. Vilkas betanciavodamas pailso ir parito savo prietelką. Vieną kartą visi sukibę parito Andriuką ir gerai sudavė skersai. Ana gi mane iž kaklo, mane parìto, pakūlė. Parìto ant šono ir pradėjo šunys briedį draskyti. Kaip pagavo, ir parito, kaip parito, ir surišo. Mūsų vyrai dikti yra: vieną utį rito rito – neparito, ėmė stačią pjauti. Parito mane liga ant lovos. Toks paritus, toks pastačius (nedidelis, storas) . Nu ką, dukterele, ar matai vaikiną: jaunas, gražus, koks paritus, toks pastačius, iš pupų nevaromas. Toks pàristas, toks pastatytas. Tiek paritus, tiek pastačius. Kiek parìtus, tiek pastačius. Su tavim, vaikel, tai nei pastačius, nei paritus, tu ir pats nežinai, ko nori. Mėlynas baltą parita. Nors jis smarkiai gynėsi, bet pasiritę tvirtai surišo. Aptakšėk subinę, pasiritęs ant kelių. O paskui razbaininks tas, beržinį nutvėręs, su kitais draugais pasirìtę nugarą skalbė. Vokytis paritęsis atėmė muno praventą. Pasìritė jį už partraukimą pasakos ir … išrėžė iš senio nugaros tris diržus. Jie ne vienam klėtį išlaužė, arklius nukropė ir pasiritę žmones nuplėšė. | Bačkelė uzbonėlį pasiritus plaka: atsitrauki, uzbonėli, tu iš mano akių. Petrienė gatava pasiritusi (jėga, prievarta) atimti nu Jono žemę. Ans pagatavas pasiritęs atimti paskutinį centą. Pavyda: ka galėtum, pasirìtęs atimtum. nukirsti, nuleisti: Parìtome storą ąžuolą. Daugybę medžių ateiviai parito.

8. pargriūti, parvirsti: Kap pradės sakyt, tai pasrisì (nuleipsi) iš juoko. atsigulti, atsidrėbti: Bulis, ant šono pasiritęs, ramiai sau ima gromuloti. Pasiritė kai karvė priėdus. Pasrìtus (sudribusi, išvirtusi, sutingusi) lažioj guliu. Tinginys visada guli, pasrìtęs pavėny.

9. nuveikti, nugalėti: Eime ristis, aš tave parìsiu. Mikė negali užmiršti ir iškęsti gėdos, kad Juozapėlis jį parito. Diktos, jaunos, – sugrobėm vyrą i parìtom. Viena ranka du vyru pàrita. Buvau toks išdžiūvęs, nusilpęs, blusų užkapotas, jog mane būtų ir gaidys paritęs. Katras katrą parìtotav? Kad aš jaunesnis buvau, tai nebuvo tokio vyro, katro neparìsčiau. Susigrūmė ir parito savo neprietelių. Mokės, kaip vilką sugrobus nusmaugti, kaip mešką ar briedį paristi. Šisai aną parìto. Svaigalai ir tvirčiausią vyrą parita. Giries paritąs jautį, o nu zuikio bėgi. Nu, Klimai, katras pasirisme, tai tam ta pana.

10.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apristi' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x