apraškyti

raškýti, rãško, rãškė

1. skinti: Kap grūdai [obuolio] juodi, tada reikia raškýt. Visas tuzinas supuolęs sodan ir rãško mano obuolius kaip savus. Kad raško, tai ir braška. Ale ka raškai, i da vis yra ant viršūnės. Mergaitė norėjo pupas raškýt. Rãško rugių varpeles. Atejau gėlių raškýtie. Kai einam an karvę, tai ana kur kokis kvietkelis, tai i rãško. Gaidžiukas inlipė lazdynan ir raško riešutis. Ir išėjau darželėlin rūtelių raškyti ir pamačiau bernužėlį keliu atjojantį. Rūteles raškydama, lelijėles laužydama, aš nukaišysiu tą vieškelėlį lig motutės kapelio. Mokytiniai jo raškė varpus (varpas) ir valgė juos, ištrynę rankose.

2. bartis, vaidytis: Žodis po žodžio kad ėmė raškýtis ir ant galo išsidirbo. Pradžioj gražiuoju kalbėjo, o paskum ėmė raškytis.
apraškýti. apskinti: Iš po nakties obaliai apraškýti. Apraškaũ pomidorus, ir vėl prinoksta. Apraškiaũ didumą vyšnių. Jau didumas pamidorų apsiraškė.
atsiraškýti raškyti iki nusibodimo: Kelias dienas paraškę, nebenori eiti sodan – pavargo, atsiraškė lig valiai.
išraškýti.

1. išskinti: Reikia obuoliai be čėso išraškýt. Tėvam sako, kad tavo vaikas agurkus išrãškė. Rėkia gi, kad uogas kas išraškė. Žirgeliai tuinus palaužė, mergelės rūtas išrãškė. Nelaimingi šito ūgio bemiokai: išraškys visus kaip uogas (neliks nė vieno) . Jaunuomenę mūsų kaip uogas išraškė. Šiandiej beveik pusę stipinų išraškiaũ (išlaužiau) . Atsitrauk – kaipmat dantis išraškýsiu!. Jis reikalauja, kad leistų sodą išsiraškýt. Kitimet ateik ir išsiraškýk visas uogas.

2. priskinti: Žolė̃s išrãškė ir šaukia telyčaitę.
nuraškýti. nuskinti: Vaikai obuolius be paros nurãškė. Kam žalius nurãškėt pamidorus? Anas visą vasarą po truputį, po truputį ir nurãško žirnius. Varpas nurãškė bade (bado metais) . Kas nurãškė žiedus? Nuraškeĩ kvietkelį nežydusį. Kur sučiumpu ranka, tai nuraškaũ [uogą]. Nuo medžių vėjas lapus nudraskė, gėlių žiedelius rankom nuraškė. Apynėlius nuraškysiu, alų padarysiu. O kas paparčio žiedą nuraškys, o kas našlaitį verkiant nuramins?. Ryto žiedus šalnos nuraškė. Tada storo ąžuolo viršūnę kaip smilgą nuraškė. Toks gyvenimas kaip žirnio pakelėj: kas nori, ir nurãško. Kaip dėjosi mašina, keturis stulpelius [paplentėje] nurãškė (nudaužė) . Ale nedavė Dievas gyvent, ir gan, nurãškė tuoj (jaunas, mažas mirė) . Jai labai norėtųs nusiraškyt nors vienas dievo obuolys. Elenuk, nesbarsi in manęs, kad nusiraškiaũ jurginą? Nusrãškai diemedžio.
paraškýti.

1. paskinti: Išejo daržan laiškų paraškýt. Da nedaug bezdų paraškeĩ – mažai kvepia. Bijojo preit ir paraškýt obalių. Vėlyvi šiemet žirniai: tik rugpjūčio pradžioj parãškomų teatsirado. Uogų duodu visiem pasraškýt. Reikia atsvest, tai uogų pasraškys. Aplink buvo pilna gerai įsirpusių vaisių, o niekados jų nepasiraškė. Kurmanas norėjo obuolių pasraškyt, bet šakos obelies kelias viršun. Eme mes gi, sesutele, apynelio pasiraškytie.

2. visus nuskinti: Aš viena paraškýsiu [ankštis].
praraškýti. pradėti skinti: Žirniai praraškytie reikia berniukam; kai mergaitės praraškys, tai kirmėlės žirnius trins.
priraškýti. priskinti: Agurkų man prirãškė. Žirnių priraškeĩ teip daug – ką iš jų darysi? Šermukšnio vaikų priraškýta. Priraškýsiu daugiau žolynų. Gėlių prirãškaite! Priraškiau dvi kašeles tokių gražių obuoliokų. Jie prisiraškė žolelių. Prisrãškė vyšnių. Prisiraškiau močekų i gydžiaus blauzdą.
suraškýti

1. suskinti: Reiks suraškýt jurginų ir pamerkt ant stalo. | Dešimt kapelių [rugių] suraškom (šiaip taip supjauname), tai iš kur toj duona bus. Susrãškaite slyvų, kad norit. Viedrelį obuolių susrãškė.

2. susibarti: Kalbėjo, o paskum susiraškė ligi pykčio.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>raškýti, </b>rãško, rãškė<br/>1. <span class="explanation">skinti: </span> Kap grūdai [obuolio] juodi, tada reikia raškýt. Visas tuzinas supuolęs sodan ir rãško mano obuolius kaip savus. Kad raško, tai ir braška. Ale ka raškai, i da vis yra ant viršūnės. Mergaitė norėjo pupas raškýt. Rãško rugių varpeles. Atejau gėlių raškýtie. Kai einam an karvę, tai ana kur kokis kvietkelis, tai i rãško. Gaidžiukas inlipė lazdynan ir raško riešutis. Ir išėjau darželėlin rūtelių raškyti ir pamačiau bernužėlį keliu atjojantį. Rūteles raškydama, lelijėles laužydama, aš nukaišysiu tą vieškelėlį lig motutės kapelio. Mokytiniai jo raškė varpus <span class="explanation"> (varpas) </span> ir valgė juos, ištrynę rankose. <br/>2. <span class="explanation">bartis, vaidytis: </span> Žodis po žodžio kad ėmė raškýtis ir ant galo išsidirbo. Pradžioj gražiuoju kalbėjo, o paskum ėmė raškytis. <br/><b>apraškýti</b>. <span class="explanation">apskinti: </span> Iš po nakties obaliai apraškýti. Apraškaũ pomidorus, ir vėl prinoksta. Apraškiaũ didumą vyšnių. Jau didumas pamidorų apsiraškė. <br/><b>atsiraškýti</b> <span class="explanation">raškyti iki nusibodimo: </span> Kelias dienas paraškę, nebenori eiti sodan – pavargo, atsiraškė lig valiai. <br/><b>išraškýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išskinti: </span> Reikia obuoliai be čėso išraškýt. Tėvam sako, kad tavo vaikas agurkus išrãškė. Rėkia gi, kad uogas kas išraškė. Žirgeliai tuinus palaužė, mergelės rūtas išrãškė. Nelaimingi šito ūgio bemiokai: išraškys visus kaip uogas <span class="explanation"> (neliks nė vieno) </span>. Jaunuomenę mūsų kaip uogas išraškė. Šiandiej beveik pusę stipinų išraškiaũ <span class="explanation"> (išlaužiau) </span>. Atsitrauk – kaipmat dantis išraškýsiu!. Jis reikalauja, kad leistų sodą išsiraškýt. Kitimet ateik ir išsiraškýk visas uogas. <br/>2. <span class="explanation">priskinti: </span> </span> Žolė̃s išrãškė ir šaukia telyčaitę. <br/><b>nuraškýti</b>. <span class="explanation">nuskinti: </span> Vaikai obuolius be paros nurãškė. Kam žalius nurãškėt pamidorus? Anas visą vasarą po truputį, po truputį ir nurãško žirnius. Varpas nurãškė bade <span class="explanation"> (bado metais) </span>. Kas nurãškė žiedus? Nuraškeĩ kvietkelį nežydusį. Kur sučiumpu ranka, tai nuraškaũ [uogą]. Nuo medžių vėjas lapus nudraskė, gėlių žiedelius rankom nuraškė. Apynėlius nuraškysiu, alų padarysiu. O kas paparčio žiedą nuraškys, o kas našlaitį verkiant nuramins?. Ryto žiedus šalnos nuraškė. Tada storo ąžuolo viršūnę kaip smilgą nuraškė. Toks gyvenimas kaip žirnio pakelėj: kas nori, ir nurãško. Kaip dėjosi mašina, keturis stulpelius [paplentėje] nurãškė <span class="explanation"> (nudaužė) </span>. Ale nedavė Dievas gyvent, ir gan, nurãškė tuoj <span class="explanation"> (jaunas, mažas mirė) </span>. Jai labai norėtųs nusiraškyt nors vienas dievo obuolys. Elenuk, nesbarsi in manęs, kad nusiraškiaũ jurginą? Nusrãškai diemedžio. <br/><b>paraškýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">paskinti: </span> Išejo daržan laiškų paraškýt. Da nedaug bezdų paraškeĩ – mažai kvepia. Bijojo preit ir paraškýt obalių. Vėlyvi šiemet žirniai: tik rugpjūčio pradžioj parãškomų teatsirado. Uogų duodu visiem pasraškýt. Reikia atsvest, tai uogų pasraškys. Aplink buvo pilna gerai įsirpusių vaisių, o niekados jų nepasiraškė. Kurmanas norėjo obuolių pasraškyt, bet šakos obelies kelias viršun. Eme mes gi, sesutele, apynelio pasiraškytie. <br/>2. <span class="explanation">visus nuskinti: </span> Aš viena paraškýsiu [ankštis]. <br/><b>praraškýti</b>. <span class="explanation">pradėti skinti: </span> Žirniai praraškytie reikia berniukam; kai mergaitės praraškys, tai kirmėlės žirnius trins. <br/><b>priraškýti</b>. <span class="explanation">priskinti: </span> </span> Agurkų man prirãškė. Žirnių priraškeĩ teip daug – ką iš jų darysi? Šermukšnio vaikų priraškýta. Priraškýsiu daugiau žolynų. Gėlių prirãškaite! Priraškiau dvi kašeles tokių gražių obuoliokų. Jie prisiraškė žolelių. Prisrãškė vyšnių. Prisiraškiau močekų i gydžiaus blauzdą. <br/><b>suraškýti</b><br/>1. <span class="explanation">suskinti: </span> Reiks suraškýt jurginų ir pamerkt ant stalo. | Dešimt kapelių [rugių] suraškom <span class="explanation"> (šiaip taip supjauname), </span> tai iš kur toj duona bus. Susrãškaite slyvų, kad norit. Viedrelį obuolių susrãškė. <br/>2. <span class="explanation">susibarti: </span> Kalbėjo, o paskum susiraškė ligi pykčio.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.