ráižioti, -ioja, -iojo. rėžti.
1. pliekti, mušti: Kiekvienas jaunikaitis yra jo guldytas ant kupsto ir skersai raižiotas keturlinku rimbu.
2. skaudinti: Tokia lig šiol dar nejausta gėda sielą raižiojo liepsnomis.
2. kiaurai einant per ką, skrosti: O nieks neišdrįsta kaip aras klegėti ir raižiot mėlynę išvien su žaibais!
apráižioti. aprėžti 5: Monarcho teisė yra apraižiota.
nuráižioti. nurėžti; nučaižyti: Vėl tu visą mūsų bėrąjį nuraižiojai kaip kokį savo neprietelių.
suráižioti. surėžti.
1. suraižyti, supjaustyti: Stikliorius savo almazu visus stiklus suraižiojo.
2. sukapoti, sučaižyti: Sveiki, nesubadyti, nesuraižioti ariamųjų pasturgaliai reiškė, jog botkočio gale nebūta nė paprastojo, jaučiais ariant, akstino – įkaltos vinies. Arklių pasturgaliai botkočiu suraižioti.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.