apnykti

.
nỹkti, -sta, -o.

1. mažėti, gaišti, baigti egzistuoti: Sniegas nyksta nuo šilumos. Tie mūsų tamsūs miškai, tos mūsų žalios girelės, valdžios ir dvarininkų be atodairos kertami, tiesiog nykte nyko. Ar jūs nesate pastebėję, vyručiai, kad nyksta daina mūsų šaly? Senoviškos dainos nỹksta. Bet amžiai bėga, ir griūvančios sienos kas dieną nyksta apleistos ir vienos. Ka mun tie abrūsai nỹksta, ka nỹksta! Briedis yra nykstantis mūsų krašto žvėris. Nỹkstančios kalbos lytys. | Nỹksta (dyla) mėnulis. Vieni dygsta, kiti nyksta. Kai puta nyksta, taip žmogus išblykšta. skirstytis, išeiti: Istorija pasirodė per ilga, klausytojai pradėjo po truputį nykti.

2. greit praeiti, dingti: Praeina viskas, su vėju nueina, viskas nyksta. Laimingas, katrą tiesa pati moko ne ženklais ir žodžiais nykstančiais, bet pati savimi. Linksmybė šio svieto nykst ant akies mirksnio. Anei rodėsi, kad po jos kojomis žemė nyksta. darytis nematomam: Pro lėktuvo langą žiūriu į tolyje nykstantį miestą.

3. silpti, menkėti: Tokia čia jo sveikata – nyksta, ir gana. Ji teip nỹko, nỹko, kol visai numirė. Matai, ka jin jau nỹksta, nỹksta. Ar tu žinai, kad šiandien aš tavęs taip laukiau, jog nykau be tavęs ir gyvenau tavim. Mano dvyliukas dabar pradėjo sirginėtie, paliego ir kas sykis labiaus nyko. alpti, leipti: Iš gėdos nykau, nuslabau. Nykstu aš, jo pamačius.

4. vargingai būti, gyvuoti, skursti: Ir tie paršeliai tik gyvi nyksta, be augliaus. Telyčiotė nỹksta (lysta) : ar utėlių turi, ar ką. Jis karčemoje atsisėdęs žiopsojo, o jo gyvuliai ant lauko pastatyti nyko. Nieko neturi, teip ir nyksta. darytis skurdžiam, vargingam, nusigyventi: Mūs sodžius nỹksta ir nỹksta. Nežinau, kaip čia bebus: pradėjus nykt, sunku jau užsigyvent.

5. vargti, gaišti su kokiu darbu: Ką dabar čia nyksti vienas – pasisamdytum talkos. Ligi pietų nykaũ su ta karve, ot nestovi, ir gana. Ligi pietų nỹko su ta tvora. Nỹko, nỹko per dieną, o darbo nematyti.

6. darytis netikusiam, niekam vertam: Netikėliu tampu, nykstu.
širdìs nỹksta darosi silpna: Alpsta nyksta širdis mano, į tave jauną bežiūrinti. Iš tūžbos bei rūpesčių jam širdìs nỹksta.
apnỹkti.

1. kiek išgaišti, prapulti, nustoti buvus: Apnỹko diduma blusų, musių, t. y. išnyko. Par tais šaltas žiemas ir stirnos apnyko. Apnyksta šilai išdeginus, bet ilgainiuo vėl atsigauna. Tarmėse daiktavardžių (i) u kamienas irgi yra gerokai apnykęs (retai bevartojamas) . vienam kitam pasišalinti, išvykti: Svečiai sodiškiai, kaimynai apnyko, išsirinko namo. Vasarą apnyksta žmonės iš miesto, ant žiemos vėl visi sulenda.

2. sumenkti: Apnỹkusi mergaitė.

3. apsilpti, apalpti: Aš apnykaũ. Ūkininkas iš to teip nusigando, kad jis, dar ant vežimo besėdėdamas, apnỹko.

4. nutilti: Gal Dievas kelnėm maunas – visi apnyko, i musia girdėtųs, jeigu skristų.
širdìs apnỹko pasidarė silpna: Man širdìs apnỹko.
išnỹkti.

1. nustoti buvus, egzistavus; dingti, pražūti: Girios tamsios, jūs galingos, kur išnykote, plačiausios? Tuo tarpu takutis išnỹko, ir Silpnutis nebežinojo, kur eiti. Vaisių, uogų sulčių, vyno dėmės išnyksta, virinant skalbinius su chemikalais. Išpūstėjo ta liga, išnỹko, stiprus kūnas pasidaręs. Nelaiminga pelytė persigando, nurūko kaip be galvos, ir jos pėdos išnyko. Nuo jo veido išnyko šypsena, žvilgsnis vėl atbuko. Išnyksiu kaip dūmas, neblaškomas vėjo, ir niekas manęs neminės! Išnyko kaip dūmai vylingi sapnai. Sulig jos atsiradimu nušvito senelio troboje, ir išnyko iš jo trobos vargas. Lygiai kaip padžiūst žolės ir lapai krint ant žemės, taip žmogus tur išnykti.

2. pasišalinti, pasitraukti, nustoti būti akivaizdoje: Išnyk iš čia greičiau, kad tavo ir padujų čia neliktų! Traukinys išnyko nakties tamsumoj. Išnỹko kai šešėlis. Jisai išnyko ižg akių.

3. praeiti, pasibaigti: To [ji] mada baigia jau išnykt.

4. sumenkti, nusilpti: Išnỹkus, kad baisu ir dabot. Toks išnỹkęs vaikas: nei valgo, nei nieko. Tai išnỹkęs vaikas – nieko jam nepaduosi valgyt! Aš ant valgymo išnỹkus (labai nevalgi) .

5. išdvėsti, išgaišti: Turėjo bobutė karvytę. Ir išnỹko to karvytė. Jau du paršai išnyko. Mūs vištos beigia išnỹkt. Čystai išnỹko musys. | Sėjom, rodos, pupų, bet išnyko (neišdygo) .

6. išmirti: Jis ieško išnykusios tautos, aš ieškau tautos būsiančios. Jei niekas nesiženytų, tai visas svietas išnyktų. Jam ar bitės išnỹko.

7. nusigyventi, nuskursti: Nieko nedirba, o išgert da mėgsta, tai ir dyvo nėr, kad baigia išnykt. Anys viškai išnykę ir duonos nebeturi.

8. būti nerūpestingam, neapsukriam; apsileisti, ištižti: Išnykę žmonės, tai jiem darbai ir neina. Da jo nei arta, nei akėta – baisiai išnykęs an darbo. Ne kas jau iš jo – mažas, išnykęs. Tiek jos išnỹkę, tiek jos išsižioję – kokios jos užaugs!
išnỹkusiai. Ji jau visados taip išnỹkusiai dirba. Iš tų namų nieko gera nebus – išnỹkusiai gyvena.
nunỹkti.

1. dingti, nelikti: Patrindavo žolelėm karpas, ir tos nunỹkdavo. Paskui toj [danguje pasirodžiusi] šviesa nunyko. Tai kad sūrio daug nunỹksta (sudžiūsta), kaip pastovi. | Tada nedoroja meilė nunyks.

2. suliesėti, sumenkti: Ans parsinešė tokį nunỹkusį šunį.

3. apsilpti, apalpti: Mariukė iš pradžių nunyko, paskui dejuodama, rėkdama, gaikščiodama nubėgo pas Rožiukę. Nikt par širdį ir nunykau, t. y. nuslabau, apgedau.

4. nugaišti, nudvėsti: Pernai metą jam karvė nunỹko. Ne koks kumeliukas buvo, ir tas nunỹko. Ale kas ir yr – jau trečias kačiokas nunỹko. Kam jas. laikyti rytdienai – nunyks. Žiemą dėl bado daug paukščių nunyksta. numirti: Jie šiemet nesmagūs: čia tas vaikas nunyko, čia klojimas sugriuvo. Verkia, būdavo, reikia ar nereikia, taip ir nunyko. Reikia tik užduot nuodų, ka nunỹktų. išmirti: Turėsime nunykti – mes ir mūsų giminė. nudžiūti: Jau ir ta nunyko, – tarė sau žmogelis apie seną obelį. Dilgėlės lapai rudenį nunyksta.
panỹkti.

1. dingti, nelikti: Jau tie dviračiai greitai panyks, bus visiem mociklai. Žemėje panyks drėgnumas, ir taip žemė taps nevaisinga. Jau tas vardas panykęs.

2. dingti iš akiračio, pasišalinti: Jis panyko, t. y. išėjo slapta, prapuolė.

3. sumenkti, padžiūti: Po ligos toks panỹkęs, sukritęs – nepanašus į žmogų. Padžiūvęs, panỹkęs toks, a serga? Ji buvo kiek pabalusi, panykusi. Pieno pritrūkom, tai paršeliai ir panỹko.

4. išnykti 6: Tuokart panỹksta bitys. Trys kelmai bičių panyko. Panyko bitės – baigta ir bičiulystė. nudžiūti: Jau panỹko ten kelios obelys. Padiegiau – išdygo, geltonavo, geltonavo i panỹko.

5. kiek nusigyventi, nuskursti: Panỹkę gaspadoriai.
pranỹkti.

1. nustoti buvus, pradingti, nelikti: Man bestovint rūkas išsisklaidė ir pranyko. Pavalgė pusryčių, ir bematant pranyko nuovargis. Vakaruškos ir muzikos pranykdavo, kai aš pradėdavau pasakot. Daba musų̃ tiek nebė [ra] – pranỹko musys. Čia tik buvo, o dabar pranyko ir nebėr. Tavo žodžiai, tavo giesmės pranỹks, kaip nebūta. Pranyko kaip jaunas mėnuo. Pranyko kaip kamparas be pipirų. Meilė kai seilė – greit pranyksta. Be vargo įgytas turtas greit pranyks.

2. dingti iš akiračio, pasišalinti: Vaikas miegojo miegojo, o paskui atsikėlė ir pranỹko. O senelis tuoj pranyko kaip nebuvęs. Pranyko akim bematant. Pranyk man iš akių! Reikia iš čia pranykti, o kur, aš nežinau. Kame nėra ąžuolynų, ten kėkštas pranyksta savaites ir mėnesius. Jis lėtai pakėlė rankas, įtraukė oro, o paskui krito žemyn lyg strėlė ir pranyko vandenyje. Saulė rengėsi pranykt už kalnų. Pranyko upė ir krantai – miglų bangosna pasinėrė. A, kad tu pranyktum!

3. suliesėti: Gal jo iš mudrumo kišeniai pliki, o stonelės žirgeliai pranykę.

4. mirti: Žmogus su laiku ir pranyksta.

5. pragaišti, išgesti: Rugiai pranyko.

6. būti niekam vertam, netikusiam, ištižusiam: Pranykęs jis buvo, užtat ir prarado viską, ką tėvas buvo palikęs.
prinỹkti.

1. sumenkti, nusilpti: Gal jau prinỹko, ba nesveikas buvo.

2. žūti dideliam kiekiui: Par žiemą da daug jų prinyks.
sunỹkti.

1. nustoti buvus, egzistavus, dingti: Gaidys užgiedoj [o],
ir sunyko velnias. Norėjo, ka caras sunỹktų. Upė prapuola (sunỹksta) balose. Kunigo nauda, mergos pavardė – sunyksta. Lyg sapnas amžias šis yra sunykstąs lyg vandens puta.

2. sumažėti, susitraukti: Mano oda suruko ir sunyko. Be miltų silkė [kepama] ima ir sunyksta, tik kaulai lieka.

3. suliesėti, netekti jėgų, sumenkti: Sunỹko jau žmogus visai. Jis sunyko besirgdamas. Jų vaikas teip sunỹkęs, tarytum nesveikas. Turbūt sirgai, kad toks sunỹkęs atrodai. Sunyko Marijona dar labiau, negu jos vyras mirties patale. Sunỹkęs kaip bado metais. Jo gyvuliai sunỹko. Kai pradėjau duot su vikais avižas, paršai visiškai sunỹko. pasidaryti prastam, netikusiam, nusilpti: Mano galva sunỹkus: nieko nebeatsimenu.

4. užskursti: Dėl sausros daržai sunyko. Dideli žemės plotai apaugę sunykusiomis pušelytėmis. Rasoda apdygo, po šalčiais sunỹko. Geras medis geroj dirvoj auga, blogoj sunyksta.

5. nueiti niekais, supūti, sugesti: Derlius, laiku nenuimtas, sunyksta lauke. Sunỹkusi (sugriuvusi, suirusi) troba. Šlap [ia] s ruduo buvo, sunỹko (išgedo) rugiai.

6. susidėvėti, susitrinti: Senyvos moterys rudais sunykusiais drabužiais. Oi, ir sunyko tankios drobelės.

7. nusigyventi, nuskursti: Sunỹko jis, čia begyvendamas, t. y. nevyko gyventi. Daugiau nebeišgirsite mano dainų tu, kunigaikšti, ir jūs, sunykę bajorai! Kad par vainą nesunykáu, tai dabar labiau nesunỹksu.

8. nupulti, nusmukti. Sunỹkusios dorovės. Dvasią sunỹkęs. Sunỹkti dvasią, dorovę.
užnỹkti.

1. suliesėti, sumenkti: Nėra kas valgo, tai vaikai ažnykę. Nuo tokio pašaro gali gyvuliai greit užnỹkti. Padabo [ja] u – stonelėj žirgeliai ažnykę.

2. pranykti, dingti: Kamanų ežeras užnỹkęs (užaugęs, užakęs) .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apnykti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x