.
núogti, -ia, -ė
1. skriausti, skurdinti, plėšti: Vis iš tos žemės nori ponai būt, o kitą nuogia. Jie patys gerai aždirba, ė kolkozą tai nuogia. Visi núogia tuos namus. Jie, man rodos, labai núogia tą mergaitę. Kraštus jis [karas] pelenu verčia, nuogia.
2. vogti: Nuogė ir nemokėjo kaip.
apnúogti.
1. nuskriausti: Anas savo seserį labai apnúogė: davė šimtelį kitą, ir tiek. | Tas kūnas gul žemėj paduotas, nuog pomėties, proto apnuogtas.
2. apvogti: Anais metais ir mum smagiai apnúogė. Teip apnúogė, kad nieko nebeliko.
nunúogti.
1. nuplikinti, nunuoginti: Stogo gūbrys nunúogtas. Visus pasienius juk tyčia pati nunuogė, kaip kareivinių pašalį padarė.
2. nuskurdinti, nuskriausti: Jis išpardavė visus mūsų gyvolius, žemę apleidė, o mum visus nunuogė – kur mes dabar pasidėsim! Tu nori, matyt, nunúogt mane. Imk, imk, ale ir manęs visai nenunúok. Esi vienas kaip kelmas, tau vis tiek; vien palieki tėvynę nunuogtą.
3. apvogti: Vagys kelius kartus juos nunuogė. Tai nunúogė žmogų – iš po nakties klėty nieko neberado. Čia jau savas nunúogė – svetimas neateis.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.