apnirsti

nir̃sti, -ta (ner̃sta), nir̃to.

1. smarkiai pykti, niršti: Nebepykdyk tu jo, ba matai, kad anas jau nir̃sta. Jis labai nir̃to ant manęs. Tikras Dievas est su jumis, tenerst velns ir visa pekla. Kuris nersta ant brolio savo, kaltas bus sūdo. | Atskridusi bitė nirto aplinkui jį.

2. ožiuotis, aikštytis: A tas nirtulys dar tebnir̃sta? nirtuliuoti, užsispirti. Ta kumelė nir̃to ir nir̃to – sunirsta ir nebeina. Nirstą̃s arklys, įgnybtas į ausį, nešokas.

3. labai norėti: Aš nirstù darbą dirbti, t. y. narsas užeina.

4. smarkiai, su įnirtimu ką dirbti: Kad nirsta po linus, kad nirsta – būs ir nurovę lauką.
apnir̃sti.

1. supykti: Jis apnir̃to ant tavęs, t. y. supyko. Kas nežino, kaip siaučia ir apnirtus ko neveikia rūstybė žmonių. Ir apnirtęs Viešpatis jo indavė jį budeliamus. Jo širdis prieš tave didei kerštu apsinir̃tusi. Tie perpykyje apsinirtę nei žodį neatsako. Galiausiai jis, povisam apsinirtęs, aną užmušė. Didei apsinirto ir nusiuntęs liepė visus bernelius užmušti.

2. užsiožiuoti, užsikaprizinti: Kirsk, neapnir̃sk – valgyk. Jis apsinir̃tęs neklauso. užsispirti . Apnir̃to arklys, nebeita nei iš vietos. Arklys apnir̃to, eik paimk už nosės ir vesk, o aš varysiu. Arklys apsinir̃to, nebnora betraukti – mes anam tą nikį išvarysiam.

3. susijaudinti, susigraudinti: Išvydęs ją Jėzus verkiančią, gailingai pasikrutino (labai apsinirto) dvasėje ir užsismūtijo. Nesa visų žmonių dūšia buvo sujudusi (apsinirtusi), kožnas dėlei savo sūnaus ir dukterų.
įnir̃sti.

1. smarkiai įpykti, įniršti: Įnirtęs jautis darys, kas jam tinka, nors bus kažin kaip kvaila. Dėl mažumo papykstu, dėl menko įnirstù.
įnir̃tusiai. Įnirtusiai vokietį įsikabino ir smogė, ir smogė. Iš šios priežasties Pilypas bais didei įsinirto.

2. karštai ko imtis, įnikti: Įnirtaũ darbą dirbti, nenoriu nė padėti. Įnirtaũ prašyti, ir turėjo duoti, negalėjo atsisakyti. Ans nirste įnir̃to žanytis. Kad įnir̃to šuva kiaulę pjauti, negalėjom nė atšaukti. Kad jau įnirs ką daryti, nei traukte nebatitrauksi. Įnirtęs į gazetas, nepaleida nė iš rankų, vis skaito ir skaito. Matai, į kningas įnir̃to. Ko čia teip įnirtaĩ an tais knygas?! Tėvas ir sūnus įnir̃to į darbą. Visos vištos įnir̃to perėti.
nunir̃sti. nutilti, nurimti: Kai vė [ja] s nunirsta, dviračiu tik tvilkyk (važiuok) .
panir̃sti.

1. užsiožiuoti, užsispirti: Nevykusi slūginė panir̃s ir išbėgs nuo gaspadoriaus.

2. būti vis nepatenkintam kuo: Pamotė taip panir̃to ant mergaitės, kad ta jokiu būdu neįtinka anai dirbus.

3. įnikti, įnirsti: Panir̃to panir̃to visi ant to vyno.
pérnirsti.

1. smarkiai užpykti: Mušėsi japonai pernirtę ir atsitraukė į žiemius.

2. nustoti blaškytis, daužytis: Parnirsta gyvoliai ir ėda dailiai.

3. nustoti nirsti, ožiuotis: Párnirto arklys – dabar ir vaikas pavažiuo [ja].
sunir̃sti.

1. smarkiai supykti, įniršti: Vyras sunirsta, bet aš atsitūrėti moku. Jis visada sunir̃tęs, piktas. Buvo visi kaip šunes sunirtę iž ano ant žemės parpuolimo.

2. užsiožiuoti: Sunir̃to, i nebišklausi ano. Sunir̃to ir nebejo ėsti. užsispirti . Sunir̃to arklys.

3. įnikti: Sunirtaũ rokuotis su posūniu apie dalį. Visi ponai sunir̃to su juomi vajavoti. Druskos neprimaukiam abidvės sunir̃tusios.
užnir̃sti.

1. smarkiai užpykti: Kad užnir̃to, net pažaliavo. Dažnai jis šitaip užnir̃sta. Jonas jau trečia diena ažnirtęs. Kai subarė, tai jau ir užnir̃to.

2. užsispirti , užsiožiuoti: Užnirto karvė: stati važiuota nenoria vežama.

3. labai įsigeisti, įnikti: Ka jau ans ką užnir̃sta, tai jau nėkas nebatšnekės. Ans užnir̃to dirbti, t. y. dideliai įsinorėjo.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apnirsti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x