apmurti

mùrti, -sta (mū̃ra), -o.

1. šlapti, mirkti, težti: Kad mùrsta žemė, bus įmurimas. Pavasarį kelis murtè įmuro iki grunto žemės, t. y. įmirko.

2. kaisti, prakaituoti: Jie mùro bekirsdami malkas.

3. klimpti, grimzti: Da neprėjęs paties pakraščio, pajutau, kad jau mūrù.
apmùrti. pasidaryti netvarkingam, nešvariam: Moteriška tvarka seniai šaukiasi pagalbininkės. Apie tai kiekvienam įžengusiam į meisterio namus kalba apmurę pašaliai. apsitraukti kuo: Kaminai apmuro debesų spalva.
įmùrti.

1. įšlapti, įmirkti, įtilžti: Giliai įmùręs kelias. Įmuro dirva. Pavasarį įmùrusi žemė, t. y. įmirkusi. Žemė su visais pašaliais įmùrusi verkia, kad mūsų ratai jos išplautą nugarą drasko. Iš po sniego lindo įmurę arimai. Dar nelabai prilyta, dar žemė neįmùrus. Kūlys. baisiai inmuręs, teišsivarvy. Linai inmùrę kaip žliugė. Tas žmogelis par dienas ir naktis degtinėj įmùręs.

2. išsipurvinti, susitepti: Jis tankiai vaikščioja įmùręs.

3. įklimpti, įgrimzti: Jų sūnus, ledu beeidamas, įmùro. Misliau, kad kieta, šokau ir kad jau įmuraũ – kone lig kelių.
išmùrti.

1. įmirkti, patižti. Rudenį, pavasarį kelis išmùręs, t. y. išpijęs, iškiuręs. Žemė išmùrus: kur stojies, ten lenda.

2. sušilti, suprakaituoti: Per dieną išmùręs kirtau rugius. Visas išmuręs, net marškiniai šlapi.
pamùrti.

1. pašlapti, patižti: Keliai taip pamùro, kad nė išvažiuoti nebegalima. Rudenį, kai pradeda dažniau lyti, bežiūrint pamū̃ra visi keliai.

2. netekti nuotaikos, paniurti: Jis sėdi kampe pamùręs, atrodo, kad nesveikas. Kaip jis ir sutaria su tokiu pamùrusiu seniu?!
primùrti. prišlapti, prižliugti: Rudenį primūra visi pakraščiai.
sumùrti.

1. pašlapti, pažliugti. Žemė sumùrusi.

2. labai sušilti, sukaisti, permirkti prakaitu: Sumuraũ šokdamas, t. y. sušilau, sukaitau. Visas sušilo, sumùro ir niekap negali pagaut. Keleivių veidus, sumurusius, nurudintus saulės, žymėjo nuovargis. Vyrai sumurę skubino kloti grįstus į pelkę. Sumuręs, sušilęs – nė valgyti nenori. Kirtikas per rugiapjūtę sumùręs, kaip iš vandens ištrauktas. Sumuręs kaip murinas.

3. būti apniukusiam, tamsiam: Pro nuogas medžių šakas gairėjo palšas sumuręs dangus. Pakibo tiršti, sumurę debesys.

4. netekti nuotaikos, paniurti: Gulėjo, rankas užlaužęs už galvos, sumuręs ir piktas. Kartą, pačioj vasaropjūtėj, parėjo jis pietų. Sumuręs, nekantrus.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>mùrti, </b>-sta (mū̃ra), -o. <br/>1. <span class="explanation">šlapti, mirkti, težti: </span> Kad mùrsta žemė, bus įmurimas. Pavasarį kelis murtè įmuro iki grunto žemės, t. y. įmirko. <br/>2. <span class="explanation">kaisti, prakaituoti: </span> Jie mùro bekirsdami malkas. <br/>3. <span class="explanation">klimpti, grimzti: </span> Da neprėjęs paties pakraščio, pajutau, kad jau mūrù. <br/><b>apmùrti</b>. <span class="explanation">pasidaryti netvarkingam, nešvariam: </span> Moteriška tvarka seniai šaukiasi pagalbininkės. Apie tai kiekvienam įžengusiam į meisterio namus kalba apmurę pašaliai. <span class="explanation">apsitraukti kuo: </span> Kaminai apmuro debesų spalva. <br/><b>įmùrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įšlapti, įmirkti, įtilžti: </span> Giliai įmùręs kelias. Įmuro dirva. Pavasarį įmùrusi žemė, t. y. įmirkusi. Žemė su visais pašaliais įmùrusi verkia, kad mūsų ratai jos išplautą nugarą drasko. Iš po sniego lindo įmurę arimai. Dar nelabai prilyta, dar žemė neįmùrus. Kūlys. baisiai inmuręs, teišsivarvy. Linai inmùrę kaip žliugė. Tas žmogelis par dienas ir naktis degtinėj įmùręs. <br/>2. <span class="explanation">išsipurvinti, susitepti: </span> Jis tankiai vaikščioja įmùręs. <br/>3. <span class="explanation">įklimpti, įgrimzti: </span> Jų sūnus, ledu beeidamas, įmùro. Misliau, kad kieta, šokau ir kad jau įmuraũ – kone lig kelių. <br/><b>išmùrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įmirkti, patižti</span>. Rudenį, pavasarį kelis išmùręs, t. y. išpijęs, iškiuręs. Žemė išmùrus: kur stojies, ten lenda. <br/>2. <span class="explanation">sušilti, suprakaituoti: </span> Per dieną išmùręs kirtau rugius. Visas išmuręs, net marškiniai šlapi. <br/><b>pamùrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pašlapti, patižti: </span> Keliai taip pamùro, kad nė išvažiuoti nebegalima. Rudenį, kai pradeda dažniau lyti, bežiūrint pamū̃ra visi keliai. <br/>2. <span class="explanation">netekti nuotaikos, paniurti: </span> </span> Jis sėdi kampe pamùręs, atrodo, kad nesveikas. Kaip jis ir sutaria su tokiu pamùrusiu seniu?! <br/><b>primùrti</b>. <span class="explanation">prišlapti, prižliugti: </span> Rudenį primūra visi pakraščiai. <br/><b>sumùrti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pašlapti, pažliugti</span>. Žemė sumùrusi. <br/>2. <span class="explanation">labai sušilti, sukaisti, permirkti prakaitu: </span> Sumuraũ šokdamas, t. y. sušilau, sukaitau. Visas sušilo, sumùro ir niekap negali pagaut. Keleivių veidus, sumurusius, nurudintus saulės, žymėjo nuovargis. Vyrai sumurę skubino kloti grįstus į pelkę. Sumuręs, sušilęs – nė valgyti nenori. Kirtikas per rugiapjūtę sumùręs, kaip iš vandens ištrauktas. Sumuręs kaip murinas. <br/>3. <span class="explanation">būti apniukusiam, tamsiam: </span> Pro nuogas medžių šakas gairėjo palšas sumuręs dangus. Pakibo tiršti, sumurę debesys. <br/>4. <span class="explanation">netekti nuotaikos, paniurti: </span> </span> Gulėjo, rankas užlaužęs už galvos, sumuręs ir piktas. Kartą, pačioj vasaropjūtėj, parėjo jis pietų. Sumuręs, nekantrus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.