apmišti

mìšti, mỹšta (miñša, miñšta), -o.

1. jungtis draugėn, maišytis: Ir aš minšù tarp būrio žmonių. Mūsų žąsiokai labai miñša su Vilėniškio: kaip tik sueina draugėn, tai ir nebegalì paskui atskirt. Baubimas, žviegimas, bliovimas mišo su žmonių rėkavimu.

2. krikti, irti: Priešas jau linksta, traukiasi, myšta. Kiek jo sugauta, kiek jo surišta, kiek iškapota! Be šeimininkės visa namų tvarka mỹšta. rikti, painiotis: Aš minštù bedainuodama.

3. eiti iš proto: Jis pradeda mìšti, nukalba. darytis nenormaliam, trikti. Protas man myšta ar ką? Miñša jau senei protas. Mano išmonis minša, negaliu sumeigti, kaip čia apsiversti.

4. bjurti. Mišo sumišo orelis, bjuro subjuro dienelė, tai subjaurino brangius rūbelius.
apmìšti.

1. kiek susimaišyti: Sudurtinių žodžių jungiamieji balsiai yra gerokai apmišę.

2. iš susijaudinimo nežinoti, ką daryti, kiek sutrikti: Nusigando visi ir apmišo. Susiėjo daugybė ir apsimišo, nesa girdėjo kiekvienas, jog jie savo liežuviu kalbėjo.

3. aptekti kuo: Apmìštumiam pelėms, jei nėkas neveizėtų.
atmìšti. atsimiešti, atsiskiesti.
įmìšti.

1. įsiterpti, įsimaišyti: Atsisveikino mergaitė ir įmišo į žmones. Įmišom į kareivius (į kareivių būrį) ir paklydom mieste par demonstraciją. Čia svetimų žodžių įmìšusių daug. Iki pačiai Dauguvai gyvenę latgaliai, tarp kurių buvę Padauguvyje įmišę daug ir sėlių.

2. įkyriai lįsti prie ko, prikibti: Įmìšom į žmogų kaip į kokį arklį – leiskiat atsipūsti.
išmìšti. išsimaišyti.
numìšti. įsimaišius pradingti, prapulti: Jis kai išeina, tai ir numỹšta ten su visais.
pamìšti.

1. sutrikti, suirti: Tėvui mirus, pamišo jų visas darbas. Kaip speigai pradeda būti, pamiñša i turgai. Numažėjus tėvo sveikatai, pamišo mokslai, sėdėjo namie. Mergaitės sudainiavo, vaikinams pamišo kalbos, traukės į būrį. Po to visiems juokai pamišo, niekam kalba nesivedė. Kaip nebus duonos, pamiš visi gražumai ir meilės. Kai aš tau duosiu su pagaliu, tai tau ir noras pamiš (praeis) . susitrukdyti, laiku neįvykti: Pamìšo jo žanatvė. Pamìšo krikštynos. Pradėjo taip dideliai lyti, pamìš šiandien tavo šokiai (nebenueisi į šokius) .

2. susimaišyti: Pamìšę bulbos (įvairių rūšių) . Gi seniau mindavom visokias mislis, ale dabar jos man visos pamìšo. Par mus žmones pamìšę visai.

3. išprotėti: Nu Girdžių toks pamìšęs žmogus ateidavo. pasidaryti nenormaliam, sutrikti . Turia protą čystai pamišusį.
pramìšti. prabūti nepastebimam, įsimaišius tarp kitų: Gal vis viena tarp visų pramišì!
primìšti. prisimaišyti: Svečia avis primìšo prie mano. Primìšę daug žmonių svetimų. Medinosios yra primišusios pri kieminių žąsų. Dobilai iš Amerikos veislių beveik visuomet turi primišusių piktažolių. Nepabažnieji. yra prisimišę bažnyčiai.
sumìšti.

1. susijungti draugėn, susimaišyti: Pienas su išrūgom sumìšo. Alksnio kvapas tuoj sumišo su beržo, eglės kvapais. Ir teip visa suminša, vėjeliu praskysta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta.

2. sutrikti, suirti, pakrikti: Visa mūsų tvarka sumìšo. Iš to išgąsčio sumišo ir balius. Sumìšo tavo linksmybė. susipainioti, surikti: Kad tik bedainuodama nesumìščia. Sumyštù žodžiais bekalbant. Pats savo kalboj sumìšo ir nebežino. iš susijaudinimo nežinoti, ką daryti, suglumti, pasimesti: Kaip tiek mokytojų pradeda mokyti, vaikas visai sumiñša. Abu su Simuku taip sumišome, kad nežinojome, ką daryti. Ievutė sumišo ir nieko negalėjo atsakyti. Sumišęs nebežinojau, kur pulti. Susiėjo daugybė žmonių ir sumišo, nesa kiekvienas girdėjo juos liežuviu savo kalbančius. laiku neįvykti, susitrukdyti: Ėmė ir sumìšo veselija.

3. išeiti iš proto, pamišti: Jeigu (nebent) dabar sumìšo – [iki šiol] nebuvo sumìšęs. Žmogus bėgiojo kaip sumišęs. Sumìšę žmonys su gėrimu. pasidaryti nenormaliam, sutrikti . Ima ir sumỹšta galva. Kam jūs tą žmogų suėmėte: juk jis sumišusios galvos. Šaulėniškių kad protas sumišo, piningus į stulpą sukišo.

4. subjurti. Oras yr sumìšęs. Tai kad papūtė vėjelis, tai kad sumišo orelis ir subjaurino brangius rūbelius an manę.
dangùs su žemè sumìšo

1. Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo.

2. Kaip koją inkėlė, tai ir sumišo dangus su žeme. Tegul kas per jų kambarį pereitų, tai čia dangus su žeme sumištų. Dangus su žeme sumišo ant striošnios vainelės.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>mìšti, </b>mỹšta (miñša, miñšta), -o. <br/>1. <span class="explanation">jungtis draugėn, maišytis: </span> Ir aš minšù tarp būrio žmonių. Mūsų žąsiokai labai miñša su Vilėniškio: kaip tik sueina draugėn, tai ir nebegalì paskui atskirt. Baubimas, žviegimas, bliovimas mišo su žmonių rėkavimu. <br/>2. <span class="explanation">krikti, irti: </span> Priešas jau linksta, traukiasi, myšta. Kiek jo sugauta, kiek jo surišta, kiek iškapota! Be šeimininkės visa namų tvarka mỹšta. <span class="explanation">rikti, painiotis: </span> Aš minštù bedainuodama. <br/>3. <span class="explanation">eiti iš proto: </span> Jis pradeda mìšti, nukalba. <span class="explanation">darytis nenormaliam, trikti</span>. Protas man myšta ar ką? Miñša jau senei protas. Mano išmonis minša, negaliu sumeigti, kaip čia apsiversti. <br/>4. <span class="explanation">bjurti</span>. Mišo sumišo orelis, bjuro subjuro dienelė, tai subjaurino brangius rūbelius. <br/><b>apmìšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek susimaišyti: </span> Sudurtinių žodžių jungiamieji balsiai yra gerokai apmišę. <br/>2. <span class="explanation">iš susijaudinimo nežinoti, ką daryti, kiek sutrikti: </span> Nusigando visi ir apmišo. Susiėjo daugybė ir apsimišo, nesa girdėjo kiekvienas, jog jie savo liežuviu kalbėjo. <br/>3. <span class="explanation">aptekti kuo: </span> Apmìštumiam pelėms, jei nėkas neveizėtų. <br/><b>atmìšti</b>. <span class="explanation">atsimiešti, atsiskiesti. </span> <br/><b>įmìšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">įsiterpti, įsimaišyti: </span> Atsisveikino mergaitė ir įmišo į žmones. Įmišom į kareivius <span class="explanation"> (į kareivių būrį) </span> ir paklydom mieste par demonstraciją. Čia svetimų žodžių įmìšusių daug. Iki pačiai Dauguvai gyvenę latgaliai, tarp kurių buvę Padauguvyje įmišę daug ir sėlių. <br/>2. <span class="explanation">įkyriai lįsti prie ko, prikibti: </span> Įmìšom į žmogų kaip į kokį arklį – leiskiat atsipūsti. <br/><b>išmìšti</b>. <span class="explanation">išsimaišyti. </span> <br/><b>numìšti</b>. <span class="explanation">įsimaišius pradingti, prapulti: </span> Jis kai išeina, tai ir numỹšta ten su visais. <br/><b>pamìšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">sutrikti, suirti: </span> Tėvui mirus, pamišo jų visas darbas. Kaip speigai pradeda būti, pamiñša i turgai. Numažėjus tėvo sveikatai, pamišo mokslai, sėdėjo namie. Mergaitės sudainiavo, vaikinams pamišo kalbos, traukės į būrį. Po to visiems juokai pamišo, niekam kalba nesivedė. Kaip nebus duonos, pamiš visi gražumai ir meilės. Kai aš tau duosiu su pagaliu, tai tau ir noras pamiš <span class="explanation"> (praeis) </span>. <span class="explanation">susitrukdyti, laiku neįvykti: </span> Pamìšo jo žanatvė. Pamìšo krikštynos. Pradėjo taip dideliai lyti, pamìš šiandien tavo šokiai <span class="explanation"> (nebenueisi į šokius) </span>. <br/>2. <span class="explanation">susimaišyti: </span> Pamìšę bulbos <span class="explanation"> (įvairių rūšių) </span>. Gi seniau mindavom visokias mislis, ale dabar jos man visos pamìšo. Par mus žmones pamìšę visai. <br/>3. <span class="explanation">išprotėti: </span> Nu Girdžių toks pamìšęs žmogus ateidavo. <span class="explanation">pasidaryti nenormaliam, sutrikti</span> </span>. Turia protą čystai pamišusį. <br/><b>pramìšti</b>. <span class="explanation">prabūti nepastebimam, įsimaišius tarp kitų: </span> Gal vis viena tarp visų pramišì! <br/><b>primìšti</b>. <span class="explanation">prisimaišyti: </span> Svečia avis primìšo prie mano. Primìšę daug žmonių svetimų. Medinosios yra primišusios pri kieminių žąsų. Dobilai iš Amerikos veislių beveik visuomet turi primišusių piktažolių. Nepabažnieji. yra prisimišę bažnyčiai. <br/><b>sumìšti</b>. <br/>1. <span class="explanation">susijungti draugėn, susimaišyti: </span> Pienas su išrūgom sumìšo. Alksnio kvapas tuoj sumišo su beržo, eglės kvapais. Ir teip visa suminša, vėjeliu praskysta, kad nei nosis šių kvapų visų nepažįsta. <br/>2. <span class="explanation">sutrikti, suirti, pakrikti: </span> Visa mūsų tvarka sumìšo. Iš to išgąsčio sumišo ir balius. Sumìšo tavo linksmybė. <span class="explanation">susipainioti, surikti: </span> Kad tik bedainuodama nesumìščia. Sumyštù žodžiais bekalbant. Pats savo kalboj sumìšo ir nebežino. <span class="explanation">iš susijaudinimo nežinoti, ką daryti, suglumti, pasimesti: </span> Kaip tiek mokytojų pradeda mokyti, vaikas visai sumiñša. Abu su Simuku taip sumišome, kad nežinojome, ką daryti. Ievutė sumišo ir nieko negalėjo atsakyti. Sumišęs nebežinojau, kur pulti. Susiėjo daugybė žmonių ir sumišo, nesa kiekvienas girdėjo juos liežuviu savo kalbančius. <span class="explanation">laiku neįvykti, susitrukdyti: </span> Ėmė ir sumìšo veselija. <br/>3. <span class="explanation">išeiti iš proto, pamišti: </span> Jeigu <span class="explanation"> (nebent) </span> dabar sumìšo – [iki šiol] nebuvo sumìšęs. Žmogus bėgiojo kaip sumišęs. Sumìšę žmonys su gėrimu. <span class="explanation">pasidaryti nenormaliam, sutrikti</span> </span>. Ima ir sumỹšta galva. Kam jūs tą žmogų suėmėte: juk jis sumišusios galvos. Šaulėniškių kad protas sumišo, piningus į stulpą sukišo. <br/>4. <span class="explanation">subjurti</span>. Oras yr sumìšęs. Tai kad papūtė vėjelis, tai kad sumišo orelis ir subjaurino brangius rūbelius an manę. <br/><b> dangùs su žemè sumìšo</b><br/>1. Užkilo tokia pūga, net dangus su žeme sumišo. <br/>2. Kaip koją inkėlė, tai ir sumišo dangus su žeme. Tegul kas per jų kambarį pereitų, tai čia dangus su žeme sumištų. Dangus su žeme sumišo ant striošnios vainelės.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.