apmirkyti

mirkýti, mir̃ko (mir̃kia), mir̃kė.

1. laikyti vandenyje ar kokiame kitame skystyje, kad sušlaptų ar įgytų kokių ypatybių: Aš mirkaũ linus, t. y. marko [je] laikau. Aš drabužius mirkaũ, t. y. vandeny laikau įmerkęs. Velykų panedėlė [je] jaunūmenė, ankstie kėlusi, laistė [v] andeniu tebeguliančiūsius arba, ištraukusi iš patalo, nešė į upalį ir būtinai nuneštąjį mirkė. Vaikas piene mirko duoną. Gal nebūs dideliai sūra [mėsa] – keturiais vandenims mirkiau. Nemirkýta silkė. Audeklą mir̃kia, an pievų kloja. Aš savo vainikužėlį, aš savo žaliukužėlį ant rūtužių laikyčiau, rincvynužy mirkýčiau. Ašarose mir̃kė (nuolat virkdė) pačią. Dažnai ir teisybė ašarose mirkyta (apverkta) . Gražus mano vainikėlis, gražiai išnešiotas, per tris nedėlias ašarėlės mirkytas. Mergelė balta, kaip piene mirkyta (labai balta) . Mergelių žodeliai meduj mirkyti (labai meilūs) . Bagoto širdis baloj mirkyta, pekloj džiovyta (turtingas – kietos širdies) . Kojas mirkýtis. Tau reikia mirkýtis vonion. Tiktai patys mirkysitėsi ir skandysitės.

2. drėkinti, šlapinti: O kapą kaip tas rudens lietus mirko kasdien karčios likusiųjų ašaros. Lietus mirkė jo šieną.

3. merkti į padažą, dažyti: Kabina košę, bet nemirko į taukus. Ne mirkýti, ale su šaukštu semti reik. Bet ans atsakė ir tarė jiems: Viens yra iš dvylikos, kursai mirkia su manim bliūde.
apmirkýti. palaikyti kurį laiką vandenyje ar kokiame kitame skystyje: Žirnius apmirkiau, kad išmirktum. Silkes gerokai apmirkyti, kad nebūtų tokios sūrios. Mėsą apmirkiam gerai sūryme ir nešam rūkyt.
atmirkýti.

1. palaikyti ką sukietėjusį vandenyje, kad vėl pasidarytų minkštas: Sudžiūvusią duoną reikia pirma atmirkýti, kad dantų neišsilaužtum. Kai sudžiūsta molis, reikia atmirkýt. Mirkyti atmirkėme, bet kas bus su tuo išdžiovinimu. išmirkyti: Gerai atmirkýk – tokia sūrybė!

2. mirkant atskirti ką pridžiūvusį, prilipusį: Atmir̃kė skudurėlį nuo žaizdos.
įmirkýti. įdėjus į vandenį ar kokį kitą skystį gerai sušlapinti, perdrėkinti: Skalbinius į šarmą įmirkýti. Įmirkýti drabužį. Kleckus įmirkaũ į dažinį, t. y. dažinyje.
išmirkýti.

1. gerokai palaikyti vandenyje ar kokiame kitame skystyje, kad įgytų kokių ypatybių: Išmirkyti skalbiniai lengviau išsiskalbia. Kad [silkė] išmirkýta gerai, tai nieko (galima valgyti) . Išmirkiáu kojas į pašiltį vandenį, ir praejo sloga. Išmirkęs ir įmankštinęs vandenyje, impylė nasruosn seniui. Sąžinę ir protą išmirkė arielkoje (neteko, prarado gerdamas), tiesą už rublį parduoda. Kap išsimirkiaũ kojas baloj, čystos.

2. sušlapinti: Reikia žinoti, kad stalių klijai greičiau džiūsta, staigiau klijuoja ir mažiau už miltinius klijus išmirko klijuojamas medžiagas.

3. išdažyti padažą: Buvau palikusi ir tėvui, o vaikai visą mirkalą išmir̃kė.
numirkýti.

1. palaikyti vandenyje, kad išnyktų ar sumažėtų mirkomojo daikto kokia ypatybė: Kopūstus prieš verdant reikia numirkýt, kad nebūt taip rūgštūs. Rods, ir numirkiáu tą silkę, o sūri, ir tiek. Numirkytas arba nuplikytas kepenis įdėti į puodą. Numirkýsu vainikelį, pakabysu į gembelę. Reik įsipilt vandenio, nusimirkýt kojas.

2. nuimti, nugrieti mirkant, dažant: Ana su pluta numirkė taukus nuo kopūstų virdama.
pamirkýti.

1. palaikyti kurį laiką vandenyje ar kokiame kitame skystyje, kad išmirktų ar pakeistų kokią savo ypatybę: Dažus leidžiantis drabužis prieš skalbiant 10 – 15 min. pamirkomas drungname parūgštintame vandenyje. Sūrią mėsą reikia pamirkyti vandenyje. Jagu nori pagaut karvelį, turėk pamir̃kęs žirnių. Visų kryžius, o mano dar pamirkýtas (mano gyvenimas labai sunkus) . Kojas pasimirkýti. Žmonės valgė plutą pasimirkę. Paskui jis nubėgo į balas pasimirkyti.

2. įkišti į vandenį ar kokį kitą skystį, pašlapinti: Abrūso galą pamirkýk į vandenį. Kai viskas paruošta klijavimui, reikia pamirkyti teptuką į klijus ir skubiai tepti iš vidurio į kraštus. Arklys lūpą pamirkė ir negeria – negardus vanduo. Kuriam aš pamirkytą duonos kąsnelį paduosiu, tas mane išduos. Pamirkyta bus koja tava ingi neprietelių kraujį. Ir pamirkė sermėgą kraujuosu. Nedrįso prašyt, idant pamirkytų visą ranką vandenyje. Sausà (sausas valgis) – pasimirkýsuot į taukus.
pérmirkyti. kiaurai sušlapinti, permerkti: Lytus permirkė jos pilkuosius kailinėlius. Plaukai permirkyti visokiais tepalais.
primirkýti

1. palaikyti vandenyje ar kokiame kitame skystyje, kad prisiurbtų, prisitrauktų (skysčio): Tuomet pribėgęs vienas primirkė kempinę acto, užmovė ją ant nendrės ir davė jam gerti.

2. užtektinai prisidažyti mirkant padaže.
sumirkýti.

1. kiaurai sušlapinti: Sumirkiaũ drabužius be reikalo. Mane sumir̃kė lietus. Džiovė seselė brolio mandierėlę, ašarėlėms sumirkytą. Paklotę mano ašaromis mano sumirkysiu. Bijo galvą susimirkýti, nelipa maudytis.

2. sudažyti, mirkant suvalgyti: Su pirštu sumirkaũ tą paršelį (paršelio taukus) per metus.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>mirkýti, </b>mir̃ko (mir̃kia), mir̃kė. <br/>1. <span class="explanation">laikyti vandenyje ar kokiame kitame skystyje, kad sušlaptų ar įgytų kokių ypatybių: </span> Aš mirkaũ linus, t. y. marko [je] laikau. Aš drabužius mirkaũ, t. y. vandeny laikau įmerkęs. Velykų panedėlė [je] jaunūmenė, ankstie kėlusi, laistė [v] andeniu tebeguliančiūsius arba, ištraukusi iš patalo, nešė į upalį ir būtinai nuneštąjį mirkė. Vaikas piene mirko duoną. Gal nebūs dideliai sūra [mėsa] – keturiais vandenims mirkiau. Nemirkýta silkė. Audeklą mir̃kia, an pievų kloja. Aš savo vainikužėlį, aš savo žaliukužėlį ant rūtužių laikyčiau, rincvynužy mirkýčiau. Ašarose mir̃kė <span class="explanation"> (nuolat virkdė) </span> pačią. Dažnai ir teisybė ašarose mirkyta <span class="explanation"> (apverkta) </span>. Gražus mano vainikėlis, gražiai išnešiotas, per tris nedėlias ašarėlės mirkytas. Mergelė balta, kaip piene mirkyta <span class="explanation"> (labai balta) </span>. Mergelių žodeliai meduj mirkyti <span class="explanation"> (labai meilūs) </span>. Bagoto širdis baloj mirkyta, pekloj džiovyta <span class="explanation"> (turtingas – kietos širdies) </span>. Kojas mirkýtis. Tau reikia mirkýtis vonion. Tiktai patys mirkysitėsi ir skandysitės. <br/>2. <span class="explanation">drėkinti, šlapinti: </span> O kapą kaip tas rudens lietus mirko kasdien karčios likusiųjų ašaros. Lietus mirkė jo šieną. <br/>3. <span class="explanation">merkti į padažą, dažyti: </span> Kabina košę, bet nemirko į taukus. Ne mirkýti, ale su šaukštu semti reik. Bet ans atsakė ir tarė jiems: Viens yra iš dvylikos, kursai mirkia su manim bliūde. <br/><b>apmirkýti</b>. <span class="explanation">palaikyti kurį laiką vandenyje ar kokiame kitame skystyje: </span> Žirnius apmirkiau, kad išmirktum. Silkes gerokai apmirkyti, kad nebūtų tokios sūrios. Mėsą apmirkiam gerai sūryme ir nešam rūkyt. <br/><b>atmirkýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">palaikyti ką sukietėjusį vandenyje, kad vėl pasidarytų minkštas: </span> Sudžiūvusią duoną reikia pirma atmirkýti, kad dantų neišsilaužtum. Kai sudžiūsta molis, reikia atmirkýt. Mirkyti atmirkėme, bet kas bus su tuo išdžiovinimu. <span class="explanation">išmirkyti: </span> Gerai atmirkýk – tokia sūrybė! <br/>2. <span class="explanation">mirkant atskirti ką pridžiūvusį, prilipusį: </span> Atmir̃kė skudurėlį nuo žaizdos. <br/><b>įmirkýti</b>. <span class="explanation">įdėjus į vandenį ar kokį kitą skystį gerai sušlapinti, perdrėkinti: </span> Skalbinius į šarmą įmirkýti. Įmirkýti drabužį. Kleckus įmirkaũ į dažinį, t. y. dažinyje. <br/><b>išmirkýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">gerokai palaikyti vandenyje ar kokiame kitame skystyje, kad įgytų kokių ypatybių: </span> Išmirkyti skalbiniai lengviau išsiskalbia. Kad [silkė] išmirkýta gerai, tai nieko <span class="explanation"> (galima valgyti) </span>. Išmirkiáu kojas į pašiltį vandenį, ir praejo sloga. Išmirkęs ir įmankštinęs vandenyje, impylė nasruosn seniui. Sąžinę ir protą išmirkė arielkoje <span class="explanation"> (neteko, prarado gerdamas), </span> tiesą už rublį parduoda. Kap išsimirkiaũ kojas baloj, čystos. <br/>2. <span class="explanation">sušlapinti: </span> Reikia žinoti, kad stalių klijai greičiau džiūsta, staigiau klijuoja ir mažiau už miltinius klijus išmirko klijuojamas medžiagas. <br/>3. <span class="explanation">išdažyti padažą: </span> Buvau palikusi ir tėvui, o vaikai visą mirkalą išmir̃kė. <br/><b>numirkýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">palaikyti vandenyje, kad išnyktų ar sumažėtų mirkomojo daikto kokia ypatybė: </span> Kopūstus prieš verdant reikia numirkýt, kad nebūt taip rūgštūs. Rods, ir numirkiáu tą silkę, o sūri, ir tiek. Numirkytas arba nuplikytas kepenis įdėti į puodą. Numirkýsu vainikelį, pakabysu į gembelę. Reik įsipilt vandenio, nusimirkýt kojas. <br/>2. <span class="explanation">nuimti, nugrieti mirkant, dažant: </span> Ana su pluta numirkė taukus nuo kopūstų virdama. <br/><b>pamirkýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">palaikyti kurį laiką vandenyje ar kokiame kitame skystyje, kad išmirktų ar pakeistų kokią savo ypatybę: </span> Dažus leidžiantis drabužis prieš skalbiant 10 – 15 min. pamirkomas drungname parūgštintame vandenyje. Sūrią mėsą reikia pamirkyti vandenyje. Jagu nori pagaut karvelį, turėk pamir̃kęs žirnių. Visų kryžius, o mano dar pamirkýtas <span class="explanation"> (mano gyvenimas labai sunkus) </span>. Kojas pasimirkýti. Žmonės valgė plutą pasimirkę. Paskui jis nubėgo į balas pasimirkyti. <br/>2. <span class="explanation">įkišti į vandenį ar kokį kitą skystį, pašlapinti: </span> Abrūso galą pamirkýk į vandenį. Kai viskas paruošta klijavimui, reikia pamirkyti teptuką į klijus ir skubiai tepti iš vidurio į kraštus. Arklys lūpą pamirkė ir negeria – negardus vanduo. Kuriam aš pamirkytą duonos kąsnelį paduosiu, tas mane išduos. Pamirkyta bus koja tava ingi neprietelių kraujį. Ir pamirkė sermėgą kraujuosu. Nedrįso prašyt, idant pamirkytų visą ranką vandenyje. Sausà <span class="explanation"> (sausas valgis) – </span> pasimirkýsuot į taukus. <br/><b>pérmirkyti</b>. <span class="explanation">kiaurai sušlapinti, permerkti: </span> Lytus permirkė jos pilkuosius kailinėlius. Plaukai permirkyti visokiais tepalais. <br/><b>primirkýti</b><br/>1. <span class="explanation">palaikyti vandenyje ar kokiame kitame skystyje, kad prisiurbtų, prisitrauktų (skysčio): </span> Tuomet pribėgęs vienas primirkė kempinę acto, užmovė ją ant nendrės ir davė jam gerti. <br/>2. <span class="explanation">užtektinai prisidažyti mirkant padaže. </span> <br/><b>sumirkýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiaurai sušlapinti: </span> Sumirkiaũ drabužius be reikalo. Mane sumir̃kė lietus. Džiovė seselė brolio mandierėlę, ašarėlėms sumirkytą. Paklotę mano ašaromis mano sumirkysiu. Bijo galvą susimirkýti, nelipa maudytis. <br/>2. <span class="explanation">sudažyti, mirkant suvalgyti: </span> Su pirštu sumirkaũ tą paršelį <span class="explanation"> (paršelio taukus) </span> per metus.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.