apmerkti

.
mérkti, -ia, -ė.

1. pridengti akis vokais: Nors nebeprigirdi, o sunkios blakstienos amžinai merkia jo traiškanotas akis, tačiau vaiko nuo savęs snaudulį ir klausos. Šaltis akis mérkia. Nuovargis merkė jam akis. | Merkia sapnas jam akis (migdo jį) . Kai švietė veidą saulutė, jis merkėsi. A tos akys nemérkiasis. Ji merkėsi nuo saulės. | Vos tik pradeda merktis (migti), tuoj ir šoka per sapną iš lovos.

2. pamažu gesti, mažėti šviesai: Žibalas baigiasi, lempa mérkas. Lempa visai mérkiasi, tuoj ges. netekti šviesumo, temti: Žvaigždelės merkėsi ir geso. Merkias saulė, vysta gėlės. Rudens diena vos nušvinta, paskubom ir vėl tuoj merkias.

3. akimis duoti ženklą, nurodyti, įspėti: Ans mérkė jįjį, kad tylėtum. Tu jam nemérk – anas ir be tavęs žino, kas reikia daryt. Ar nematei, kap vienas kitam mérkė? Jai gali grūmot ir mérkt – ji šito reikalo nesupranta. Ir anys merkė tėvui jo, kaip jis jį norėtų minti. Žiūriu, kad jau jie mérkias.

4. slėpti, nutylėti: Jis už apgavystę nemérkia niekam. Nemérkė, o priejęs stačiai pasakė. Pirmiausia maldauju daktaro, nieko nemérkiant nei slepiant, pasakyt, ar šito liga išgydoma.

5. prastai augti, skursti, trauktis: Gerai, kad palijo, o jau žirniai buvo pradėję merkties.
ãkį mérkti (kam) vilioti, gundyti: Jau ir merginom mokėjo akį merkti.
apmérkti

1. užmerkti (akis): Tiektai, apmerkęs akis, ing ugnį amžiną teka. Kas jo tiektai nor priimt, o akių nopmerkt.

2. prisimerkti, gerai nežiūrėti: Tavo akys apsimérkę, gal neišsimiegojai. Daug iš mūsų šitokių [pavargėlių]. nė akimis tikrai neveizd, apsimerkę praeime nė vieno ženklo susimylimo jiemus neparodydami. Net kaip apsimerkęs piktenybes svieto praleidžia. Saulė apsimerkia, pasislinkdama už debesiuko.
atmérkti. atverti (akis): Atmerk savo akis. Mes būsime atmerktomis akimis (gerai stebėsime) . Kai nusiprausi, akys atsimérkia geriau. Zuikis atsimérkęs miegta. | Rytą tik ką atsimerkiau (pabudau), pamačiau ermiderį. Nespėjo atsimerkt, ir vėl reikia užsimerkt (labai trumpas gyvenimas) .
numérkti

1. nužiūrėti, išrinkti: Žinai, aš tau numérkiau mergą, važiuosim kada piršliuos.

2. apskaičiuoti iš akies: Gaspadorius numérkė, kad į pūnią visi pelai pareis.
pamérkti

1. duoti ženklą (akimis): Merkte pamérkė su akimis, kad neeitum te. Akia pamérkė, ir supratau. Ans man pamérkė ir išejo laukan, aš supratau, kad ans noria mun ką pasakyti. Aš jam ir pamérkiau, kad tylėtų. Pamérkė akia in jį.

2. primerkti: Gerk akį pamérkęs [is].
ãkį pamérkti (kam) viliojamai mirktelėti: Ar tik ne mergina graži tau akį pamerkė.
pramérkti. praverti (akis): Jam bekalbant, žiūri jis, kad toj pana pramerkė akis. Laikas pramérkti akes. Jau niekad nepramerks blakstienų tos akys rūpestingos. Ka muni trauka miegas, negaliu akių pramérkti. Negali akių pramérkti: baisus snigimas. Už šitų darbų tai nei akių pramérkiu, nei rankų praskiriu (labai daug darbų) . Kadgi žinotumei, tėveli, kaip gražiai saulytė akeles iš miego pramerkia. Pabudo ir iš lėto prasimerkė. Praskleisdamas žiedlapius vėjas prabėgo – švelniai prasimerkė gėlytės.
primérkti

1. ne visai užmerkti (akis): Primerkia Brisius akis ir saldžiai žiovauja. Mikis, primerkęs akis, klausosi, kaip zirzia bitės gėlių žieduose. Vieną akį primerkęs, miegok, o kitą išpūtęs, aplinkui dabok. Žemažiūriai į tolį žiūri prisimerkę. Ligonė prisimérkusi kenčia. Kalba prisimérkdamas. Katės akys dieną prisimerkia, o naktį išsiplečia, ir tamsumoje ji regi kuo geriausiai. Tik kelios prisimerkusios (blausios) žvaigždės skendo gilybėje. Prisimerkęs (neturėdamas sarmatos) visur įeisi.

2. susilpninti šviesą, prigesinti: Sugrįžus primerkė žiburį, kad vos vos bebuvo matyti, ir pradėjo vilktis rūbus. Primérkit žiburį! Kam taip šviesiai.

3. susitraukti, suskursti: Prisimérkę rugiai: jaunus uždžiovino. Nenorėk gero dygimo – grūdai prisimérkę.
sumérkti

1. užverti (akis): Alfonsas vėl sumerkė akis, bet užmigt negalėjo. Man naktis akių nebesumerks.

2. duoti ženklą (akimis): Man sumerkė vyresnioji Katrikė. Jis sumérkė akimi.

3. susitarti akimis davus ženklą: Susimérkė anuodu eiti šokti. Tijūnas gudriai susimerkė su dešimtininku ir šūktelėjo. Juodu tik susimérkė ir šoko ant manęs. koketuoti, flirtuoti: Su kuomi meiliai susimérkti. O aš su viena pirklio dukrele susimerkiau.
ãkys nesusimérkė (kam) negalėjo užmigti: Iš to išgąsčio man ãkys pernakt nesusimérkė.
akìs sumérkti užmigti: Visą naktį akių nesumerkė Grigienė – vis vartėsi nuo šono ant šono ir dūsavo. Per kiauras naktis nesumerkė akių, kai uždegei jauną krūtinę. Nepaspėju akių gerai sumerkt, ir jau išaušta. Tik sumérkiau akìs, ir prikėlė.
sumérkti akìs amžinaĩ. mirti: Žvirblys sumerkė akis amžinai.
užmérkti

1. užverti (akis): Vieną akį užmerkiu. Užmerkia akis savas, idant neregėtų pikto. Daryk gerai, nebus akis užmerktà (bus atsilyginta) . Akių nožusimerkiančių. Rimantas nusisuko ir klausėsi užsimerkęs. Užsimérkęs jis tvylo, klausos, ką mes šnekame. Nusgando smagiai muzikantas, bet vėl susidrąsinęs grojo toliau ažsimerkdamas. Užsimerkus kaip pelėda. Gaidys ir užsimerkęs moka giedoti. Ale matau, kad tu, tyčioms akis užsimerkęs, vieryt jau bijais. Bėga šalin užsimerkdamys [iš gėdos]. Ir užsimerkęs pažinčio savo arklį. Kad jau kartą pamačiau kur lizdą, ir naktį užsimerkęs atitiksiu. Tik vežk ir vežk – grobė viską užsimérkęs. Su žmonėmi užsimérkus taip pat negalima. Eisiu žiūrėti ir aš į tą veselę, tik jau jie neužsimer̃ks (neapsikiaulins) visai. Nebijok, jis neužsimérkęs (neištižęs, gudrus) . Lendi kaip užsimérkęs (nepagalvodamas) . Nereikėjo užsimerkti, neturėtumei ko verkti. nebematyti: Akis jos jau viena ažsimérkė.

2. prigesinti, pritemdyti: Kam lempą ažmérkei – pakel' šviesą. | Dienelė apsnūdo, šviesą užmerkdama. netekti šviesumo, nebešviesti: Aušra saulėtekio nušvis, ir užsimerks nakties šviesybės. Diena užsimerkė ir pro medžius sužiuro žvaigždės. Vakar užsimerkus buvo diena (tamsi, apsiniaukusi, lietinga), šiandien ir vėl ta pati.

3. būti nebrandžiam, suskurdusiam, susitraukusiam: Žusmérkę varpos. Užsimérkę varpos, toki maži grūdai. Šįmet rugius per anksti saulė prinokino, užtat ir užsimérkę. Ir žirniai šiemet užsimérkę. Anas iš namų tokių ažsimérkusių obuolių atavežė.

4. būti įgėrusiam: Ateis jau ažsimérkęs. Užsimérkę buvo pereitas šventes.

5. mirti: Gnobsi gnobsi ir pamatysi, kad ažsimérksi. Tik užsimérkė pati, o jis jau piršliuos važinėja. Kvaituliav [o] kvaituliav [o],
ir ažusmerkė. Užsimérksi, nėko nebreiks. | Dievas žino, argi čia dabar viskas taip ir užsimer̃ks (baigsis) .
akimì (akià) užmérkti užmatyti: Javai į javą visoje jo dirvoje, kaip akia užmerkti gali, lygūs, kaip nukirpti.
akìs užmérkti. mirti: Jis jau užmérkė akis, t. y. mirė. Lig akis užmerkant tur rūpintis. Bet ir mūsų daug kareivių ten užmerkė akis. Užmerksma akis, ir nebereikės nei tau, nei man.
akìs užmérkti (kam, kieno) nukaršinti, numarinti: Kol jos akis užmerksiu, pabūsiu dar namie.
užmerktomìs akimìs (ką daryti) nekreipiant dėmesio: Dabokis, idant tos meilės. užmerktomis akimis pro šalį nepraleistumei.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apmerkti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x