apmaukti

maũkti, -ia, -ė

1. smaukti: Apvynios apvynios šniūrą apie virbalą ir vėl maũkia šalin. Alfonsas visą laiką nerimavo, maukė ant akių skrybėlę, ir smarkiau jam plakė širdis. Kam tu pusmukiai maukì, ar negali viežlybai nuplauti sūdus!. Dėdė Mikas susiraukęs sau skubiai kepurę maukias.

2. lupti, dirti: Eglės žievę maũkti. Papjaukit avelę, o aš ateisiu kailio maũkti.

3. drėksti, plėšti: Krūmo lapelius maukti.

4. godžiai gerti ar valgyti, gurkti: Maũk stiklinę alaus iki galo vienu mauku, vienu dideliu srubsniu. Jis maũkia, kaip tris dienas negėręs. Maũkia kaip veršis putrą. Tai kad geria, kad maũkia, net ausys kruta. Dar vieną maũk! Žiūrėk, kap jis maũkia vandenį. | Kad maũkia ragaišį net užsimerkęs. Maũkia kaip tris dienas nevalgęs. Stasiukas, pasislėpęs užpečky, maũkė lašinius su duona.

5. pamažu važiuoti: Ale mūs išvien maũkia ir maũkia į Šakius. Turėk protą: ar aš galiu maũkti per tokį purvyną su vienu arkliu.

6. skriausti, apgauti, apmauti: Jį, žmogelį, visi maũkia, o jis nesupranta. Stasys Kazį tai maukia ir maukia visokiais būdais.

7. veikti, dirbti: Tai ką maukeĩ lig šiol, kad nepadarei? Ką tu ten ir maukì tam mieste, kad taip dažnai važinėji? Kiek jis ten ir bemaũkia.
apmaũkti, -ia, àpmaukė.

1. apsmaukti, apibraukti: Tu àpmaukei tiktai sūdus, indus, t. y. paviršutiniai, ne viežlybai, numazgojai. | Ir tam apmaũkia apie ausis (suduoda per ausis) .

2. apgauti, apmauti: Apmaukė kaip bernas mergą.

3. apsiniaukti: Kai kada dangus apsimaukia, apsigūmoja debesimis. Kauklys nuliūdo, apsimaukė, sugriežė dantimis ir net sukeikė.
atmaũkti, -ia, àtmaukė

1. atsmaukti: Jis atmaukė kepurę ant pakaušio. Ūkinykai sėja visa sauja, atmaukę kepures. Sušilęs, atmaũkęs kaktą, dirba, geria. Popšutė jam. rodės visai ne kalnas, tik ilsintis liūtas, šeriuotą savo kaktą atmaukęs. Atmaũk odą. Kepurę atsimaukęs, prakaitą nubraukė. Ji atsimaukė skarelę nuo žilstančių plaukų. Išvydo, kaip oda atsimaukė aukštyn nuo plikų pečių ir sprando. Prausdamasis burną, atsimauk rankoves, ba sušlapsi.

2. ateiti: Tokiuo keliu greit atmaũkt nemuona, ba labai purvynas.

3. atsigerti: Atsimaũk alaus iš uzbono. Atsimaukiau puikiausio vyno.
įmaũkti, -ia, į̃maukė.

1. įgerti, įkaušti: Jis atvažiavo gerokai įmaũkęs. Jie gerokai įsimaũkę parvažiavo.

2. pajėgti gerti: Jis ir įmaũkia!
išmaũkti, -ia, ìšmaukė

1. išmauti, išnerti: Išmaukė kiškį iš odos vienu brūkšterėjimu.

2. išgerti: Išmaũkti visą izboną alaus, t. y. išgerti. Išmaukusi porą stiklelių, labai įplepo. Einam, išmaũksim alaus. Išmaũkim dar po vieną. Jis vienas visą pieną ìšmaukė. Bevalgant žvirblytį, betraškinant, išmaukė aluko dvi pusbački. Po tam ežerus išmaũkiąsis kai pradėjo, nieks neliko. O kiek daug jau išmaukė!.

3. mėgti gerti svaiginamus gėrimus: Vaikinas išmaũkia truputį. Kad ir ne girtuoklis, bet išmaukia.

4. apgauti, išvilioti ką: Jam išmaũkti kas nors – vieni niekai.
numaũkti, -ia, nùmaukė

1. nusmaukti: Akis nuo virbalo numaũkti. Plaukus nuplikius nuo kojų veršio numaũk. Visus lapelius numaukiau, kol obuolėlių suradau. | Nùmaukė visą daržą – ir žoles, ir morkus. Akis nuo virbalo nusìmaukė. Prielipos nūšukų nuo siūlo nusimauks.

2. nugriebti: Paimk šaukštą ir numaũk riebalus nuo paviršiaus.

3. nuimti, nuvalyti (javus): Jau daugumą dobilų ir mes nùmaukėm nuo lauko.

4. nudrėksti, nubruožti: Ažudrėkst, numaukt truputį kūno. Daug nesužeidė, tik odą numaukė. Vakar dariau gryčios duris ir nùmaukiau pirštą. Nusìmaukiau nosį (jei labai – skūrą nuvariau).

5. nuplėšti, nutraukti, numauti: Pirma apipjauk koją, o paskui lengvai numaũksi skūrą. Kelnes nùmaukė mirusiam, numetė ant žemės. Valgyti sausą bulvelę, kailį (nuolupą) nusimaukus.

6. apgauti, apmauti, nuskriausti: Senis jį taip nùmaukė, kad pasiliko lyg pirštas. Kad tave ir nùmaukė kaip ožką. Bemainydamas arklius, ne vieną esu numaũkęs.

7. pavogti, nukniaukti: Kas ten žino, kas galėjo vežėčias numaũkti.

8. nueiti, nuvažiuoti (prastu keliu): Kaip tu ir nùmaukei į miestą par tokias pelkes? Kad ir šlapia buvo, bet vis tik nùmaukiau su bekonais į stotį, ir gana. Pavargo arklys, kol nùmaukė į miestą.

9. šiek tiek išgerti svaigiųjų gėrimų, nugerti: Pas kaimyną nùmaukėm.
pamaũkti, -ia, pàmaukė

1. pasismaukti: Įlipęs į vežimą, pasimaukė kepurę ant galvos.

2. užvalgyti: Man šaukštą paduok: aš tų įrūgų pamaũksiu.
pramaũkti, -ia, pràmaukė. pragerti: Jis savo namus pràmaukė.
primaũkti, -ia, prìmaukė

1. godžiai prigerti (dažniausiai svaiginamų gėrimų) ; privalgyti: Mano tas vyras, įlindęs į kamarą, kad prìmaukė alaus iš viso kubilo. Prìmaukė prìmaukė, nuėjo į daržinę ir miega. Primaukiau pieno – nė vakarienės nereiks. Prìmaukė kaip dėlė kraujo. Tai prìmaukiau šiandien grybų. Julius kad prìmaukė buzos, net stena. Pareina jauteliai iš lauko, atolo primaũkę. Svečiai prisimaukę degtinės. Taip po tam keli iš jų, aklai prisimaũkę, būriškai bei kiauliškai tuo pradeda zaunyt. Prisimaũkę (girti) parvažiavo. Prisìmaukė vaikas pieno, ir užteks.

2. prigerti, nuskęsti: Girtas buvo, tai, įkritęs į durpinyčią, ir prìmaukė. Kaimyno jautis prìmaukė Upė [je].

3. aplamdyti, apdaužyti: Žiūrėk su juo: pačiupęs primaũks kur, ir bus tau erzintis.

4. prilyti, pritelžti: Taip prìmaukė, kad visur buvo pilna vandens.
sumaũkti, -ia, sùmaukė.

1. surangulti, suraukšlėti, suvelti: Kam sùmaukei ant galvos skarelę – pasitaisyk!. Mano rankovės susimaũkę. prastas, apsmukęs: Atvažiavo pas mus toks sùmauktas senbernis piršliuos, ir eik, kad nori. Toks sùmauktas senis, o išmano daug daugiau už kitą klesavą (mokytą, ėjusį „klesas“) . Atėjo toks sùmauktas vyrelis, o kad skėtrio [ja],
kad skėtrio [ja] ! Tu, kaip apsiaustą užsivelki, ne toks sùmauktas atrodai.

2. nuveikti, parblokšti: Kad griebiau ir sùmaukiau aš jį.

3. apgauti, nuskriausti: Kai kėlės vienkiemiuos, brolis jį visai sùmaukė: bepaliko tik penkius hektarus.

4. sugerti, suvalgyti: Aš prisipyliau alaus puodelį, o jis, matai, koks geradėjas, ėmė ir sumaukė. Sùmaukė visa, ką tik padėjau ant stalo.
užmaũkti, -ia, ùžmaukė.

1. užsmaukti, užmauti, užtraukti: Užmaũkia kepurę ant akių kaip koks vagis. Broleliai paskutinį kartą jį pabučiavo, timptelėdami kas už rankovės, kas už apykaklės ar skverno, kas užmaukdami jam kepuraitę už akių. Kai maišu visą dangų ùžmaukė – būs lytaus. Prieš jį stovėjo Jucevičius, užsimaukęs ant pliko pakaušio kepurę.

2. atsismaukti: Jis, kelines užsimaukęs, man dar savo tuokart gautuosius čiekius (ženklus) rodė.

3. užgerti: Antanas kai ùžmaukė degtinės, tai nė susikalbėt negal.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apmaukti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x