apmarinti

marìnti (-yti), -ìna, -ìno.

1. būti, budėti prie mirštančio, teikti jam paskutinius patarnavimus: Girdi, pas Bukantą į lentą muša, lėkiam senosios Bukantienės marìnti: sako, jau vakar dideliai bloga buvusi. Muno dėdę bobos marìno marìno, o ans tik pasveiko. Marìnamas ligonis (labai silpnas, prie mirties) . Marìnama radaus iš bulvių kasimo. Tuočės Iskijas buvo marinamas (mirtinai sirgo).
marìnamai. Marinamai sirgdamas.

2. sakyti, manyti, kad mirs: Jokūbų senukę jau antri metai, kai bobelės marìna, o ji nemiršta, ir padaryk ką. Vieni gaivina, kiti marìna (vieni rūpinasi, kad atgytų, kiti jau netiki pasveiksiant) .

3. atimti gyvybę, daryti negyvą, mirusį: Tas popierius musių nebemarìna. Eina smertis klaust, katrie žmonės marìnt. Žmonių iš keršto nemarink. Votys marin mus ir ligos. Žaizda, sako, ne marinamoji (nepavojinga) . Cikutas marinamasis (labai nuodingas pelkių augalas; Cicuta virosa ) . Iš baimės [vedu] esav kaip marìnamu. | [Žiedai] teip gražūs ir brangūs, jog pats ruduo gailėdamos juos marina. Rūgštis marina (naikina) kraują. Jautrius vaikų plaučius drėgmė marino lengvai. | Dūšią ant amžių marina. Ką pikto daro nuodėmė marinantyji?

4. daryti, kad dingtų, slopinti, naikinti (troškimus, geidulius, negerus palinkimus): Jei jie kūniškus geidulius marysią, tai gyvi būsią. Padėk mums, idant … neteisybes kuo toliaus, tuo labiaus savip marintumėm. Ir tarnai jo apturi tą karalystę, save pačius pergalėdami, savo pageidimus savimp marindami.

5. daryti nejautrų, apmirusį: Marìnamųjų liekarstų davė jamui. Marìnamosios žolės (ligoniui apmarinti) .
marìntai. Operaciją darė marìntai, nejutau, kad pjovė.

6. smarkiai apimti, įveikti . Ne be reikalo mane tinginys ėmė, miegas marino – sakiau, kad lis. [Gugis] nuėjo namo atsilsėti, prigulti, nes skalsiai pavalgiusį ėmė miegas marinti. Kai sėdėjau pas pečių, tai labai marino miegan.

7. alkinti, dvasinti: Moč, ar dabar mus ir marinsi prie stalo? Ragana anam valgyti neduodavo – marino. Ėmė varniukus, norėjo tuojaus suvalgyt nekeptus, nes badas marino. Nemarin badu paukštelių.

8. varginimu, kankinimu, nusigalėjimu tramdyti (kūną): Kas girtavo … kietu gulėjimu tevargina ir temarina kūną savą. Dėl to, žmogau, marinkis tikt' patsai, tai bus gerai. Sakus geriu, tais peniuosi, liepsnoj ugnies marinuosi.

9. kamuoti, spausti: Baudžiava mūsų tautą lyg sopia votimi marino. Mus Tyzenhauzas mokesčiais marina, išplėšia paskutinį duonos kąsnį. Šaltis marina nuvargusius sąnarius. Alkanas pilvas žmogų marina, bet ir gudrumo pamokina.

10. palikti be eigos, nutraukti (bylą): Byla marinta.
apmarìnti.

1. apsimesti negyvu: Apsimarinęs gulia, kad neimtų į nelaisvę.

2. padaryti negyvą: Vištą apleidau an penkiolikos kiaušinių, tai tik aštuoni išejo, o septynis apmarino.

3. prislopinti, prigniaužti: Čia jis ir pradėjo gaivinti caro priespaudos apmarintą lietuvybę.

4. apmalšinti, padaryti mažiau jaučiamą: Išgertas vynas tik trumpam apmarino jo bėdas. Žmogus savo širdgėlą apmarinęs.

5. padaryti nejautrų, apmirusį: Gyvam operacijos nedaro, pirma apmarìna. Apmarinamieji vaistai.

6. smarkiai apimti, įveikti . Užsimaniau miego, apmarìno gražiai. Miegui apmarinus, gali ginklas iš mano rankų iškristi. Atjojo ant to tilto, kaip apmarino jį miegas, kad jis negal trivot. Aš apsimarinau miego, tai negaliu nieko daryt. Apsimarinaũ miegan.

7. išalkinti, išdvasinti: Nieks už stalo nesodina, tankiai badas apmarìna [piemenėlį].
išmarìnti.

1. vieną po kito numarinti, aptarnauti mirštant: Aš išmarinaũ visus.

2. netekti, prarasti (mirus): Kad tu, tėvai, išmarinęs visą penketą vaikų, nė šito nemyli. Išmarinau tėvus, kur dingsiu?

3. padaryti mirusius, negyvus: Šalti vėjai su lytumi be galo daug bičių išmarina. Kiek tūkstančių badu ir pavietre išmarina.

4. išalkinti, nudvasinti: Vaikai badu išmarinti, visi duonos prašo.
juokaĩs išmarìnti labai įjuokinti: Išmarina mus juokais, kap ima pasakot.
numarìnti.

1. prie mirštančio būnant sulaukti jo mirties: Numarinome žmogelį, numarinę palaidojom. Sūnus motiną ant savo rankų numarìno.

2. netekti, prarasti (mirus): Numarinau patį, pačią, tėtelį, močiutę. Juk kiek aš numarináu: tėvas, motina, keturi vaikai i vyras. Sakiau, jau nusmarysiu vaiką.

3. atimti gyvybę, padaryti mirusį, negyvą: Kap ką iš senesnių [gripas] numarino. Musėlę rankoj numarìnti. Jie nusprendė nebeleisti jo iš to urvo ir badu numarinti. Ans tave numarìns greitai, t. y. atlaikys, bo jojo ranka mari. [Atvašės] išsurba medžiui sulą, pasilpnina jį ir an galo numarina. Tokie nedorumai piktesniais yra už žoles numarinančias. Truputį ko neužmušė, ko nenumarino. Jisai yra, kuris numarina ir atgydžia. Jei kas šį vyrą alba jo moterį pakrutins, bus numarintas. Be laiko ir daktarai nenumarina. | Nuodėmė … užmuša ir numarina dūšią. Mirtina nuodėmė, sunki, numarinanti dūšią. Numarinti užimtojo krašto ekonominį gyvenimą. Rūstūs žmonės ėjo ėjo ir tik keršto ugnį liejo… Man darželį numarino, gėles kardu išnaikino. Nuskandino numarino plieno ledžingėlę (pasagėlę – laimę) . | Gyvąjį cidabrą numarina į taukus (padaro nebejudrų) i [r] tepa galvas. Geras žodis pasakytas numarintą atgaivina, iškrypusį ant tikro kelio atveda. Į senatvę apakęs ir iš sielvarto nusimarinęs badu.

4. sunaikinti, užgniaužti, nuslopinti (piktus troškimus, geidimus): Mokykis numarint savo nedorybes. Prisakė anam, idant numarintų savyje piktą pageidimą. Numarink ir mūspi … dūmas bjaurias. Jei dvasia darbus kūno numarinsite, liksite gyvi. Seną žmogų su visais jo panorėjimais numarint.

5. numalšinti, nuslopinti: Troškuliui numarinti turėjau pasiėmęs vandens. Pilvai išdrimba kaip maišės, o apetitas lieka vis tiek nenumarintas. Daug nevalgiau, tik badą numarinaũ. Te plutukę, nor alkį numarýsi. Niekas neatsiliepė, kol numarino pirmą alkį. Džiūgausim greitai tėviškės soduos, sielvartą juodą jau numarinę. Daina visas bėdas numarina, daina ūpą atgaivina.

6. smarkiai apimti, įveikti . Vos prisėdo Ilgis, kaip saldus miegas jį numarino.

7. išalkinti, nudvasinti: Gailu, numarins tave badu tie šykštukliai. Gaivina kap duona badu numarintą.

8. palikti be eigos, nutraukti (bylą): Numarìno bylą, tep ir liko.
juokaĩs numarìnti labai įjuokinti: Ko gera, jūs kada nors mus juokais numarinsite.
kir̃mėlę (kir̃miną) numarìnti šiek tiek užvalgyti, užgerti, nuraminti alkį, troškulį: O, jau numarinaũ kir̃mėlę. Prašom, lenk, ponaiti, lenk kirminui numarinti.
pamarìnti. numarinti:

1.

2. Ar nesakeis pačią pamarinęs, ar nerodei vaikų? Iki karo ji jau buvo turėjusi keletą vaikų ir visus pamarinusi. Pakol rugius sumalino, patį pamarino. Pasimarinau savo pačią.

3. Velyj būtumei negimęs, nekaip Kasę pamarinęs. Druska pamarina žaizdą, nu druskos pamiršta žaizda. Pamarina tas karbolius kraują, ir užgyja [žaizda].

4. numirti: Tai mes turiam save gelbėti kaip įmanom, nesgi nusiminusys patys pasimarintumiam.

5. apsimesti negyvu: Pelė, nudovyta nuo katės, pasimarìna, norėdama pabėgti. Jau žmogus ateit pri mūsų! Pasimarinkiam visi susitarę.
primarìnti.

1. prialkinti, pridvasinti: Nieks prie stalo nesodina, tankiai badas primarina. Bijau eiti pas jo dėl to, kad jis mane labai primarino. Vargšeli tu mano, badu ten prisimarinai.

2. laikinai apstabdyti, apgydyti: Daktarai moka primarinti rožę, bet ne pagydyti.

3. suvaldyti, prislopinti: Kad primarindami savo godus, pamestumėm sutvėrimus.

4. varginimu, nusigalėjimu tramdyti (kūną): Pasnykais primarindamas kūną savo.
sumarìnti.

1. pabloginti, pakenkti (sergančiam): Neduokit kiaulei bulvių, dar labiau ją sumarìnsit. Daktarai su savo vaistais kitą sykį ligonį sumarìna, o ne pagydo.

2. nukankinti: Po sunkumu griekų mūsų sumarintas nupuolei.
užmarìnti.

1. padaryti negyvą: Ana mane užmarýtų, kad įmanytų. Užmarýti užmarýti veik visi kiaušiniai. Prieš mirsiant numirėliui, išnešk iš kambario visokias sėklas ir augalus, ba užmarỹs, jei neišneši. Christus mirimu savuoju užmarino giltinę. Mokėjau daug dainų, vargas užmarino, bet dar kur kiek ir prisimenu. | Man akelės užmarytos, žalios durys uždarytos: nebėr mano bernelio. | Užmarink gyvąjį cidabrą, kad paliktų mėlenas, ir maišyk su užtrinu – arklautes išnaikins.

2. padaryti nejautrų, apmirusį: Medžiai, žiemos užmarinti, tyliai stovėjo ir snaudė. Sukrebždės pelė – mane šaltis nuo pakaušio lig padų užmarins (perims, sustingdys) . Užmarináus koją (nutirpau) ir negaliu paeiti.

3. padaryti nejaučiamą, numalšinti: Juk gavo vaistų skausmams užmarinti.

4. užalkinti, nudvasinti: Eskimosų šuo būtų gražus gyvulys, tik bėdos, kad yra amžinai užmarintas. Karvė buvo užmarìnta (suliesėjusi) .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>marìnti</b> (-yti), -ìna, -ìno. <br/>1. <span class="explanation">būti, budėti prie mirštančio, teikti jam paskutinius patarnavimus: </span> Girdi, pas Bukantą į lentą muša, lėkiam senosios Bukantienės marìnti: sako, jau vakar dideliai bloga buvusi. Muno dėdę bobos marìno marìno, o ans tik pasveiko. Marìnamas ligonis <span class="explanation"> (labai silpnas, prie mirties) </span>. Marìnama radaus iš bulvių kasimo. Tuočės Iskijas buvo marinamas (mirtinai sirgo). <br/><b>marìnamai</b>. Marinamai sirgdamas. <br/>2. <span class="explanation">sakyti, manyti, kad mirs: </span> Jokūbų senukę jau antri metai, kai bobelės marìna, o ji nemiršta, ir padaryk ką. Vieni gaivina, kiti marìna <span class="explanation"> (vieni rūpinasi, kad atgytų, kiti jau netiki pasveiksiant) </span>. <br/>3. <span class="explanation">atimti gyvybę, daryti negyvą, mirusį: </span> Tas popierius musių nebemarìna. Eina smertis klaust, katrie žmonės marìnt. Žmonių iš keršto nemarink. Votys marin mus ir ligos. Žaizda, sako, ne marinamoji <span class="explanation"> (nepavojinga) </span>. Cikutas marinamasis <span class="explanation"> (labai nuodingas pelkių augalas; </span> Cicuta virosa <span class="explanation">) </span>. Iš baimės [vedu] esav kaip marìnamu. | [Žiedai] teip gražūs ir brangūs, jog pats ruduo gailėdamos juos marina. Rūgštis marina <span class="explanation"> (naikina) </span> kraują. Jautrius vaikų plaučius drėgmė marino lengvai. | Dūšią ant amžių marina. Ką pikto daro nuodėmė marinantyji? <br/>4. <span class="explanation">daryti, kad dingtų, slopinti, naikinti (troškimus, geidulius, negerus palinkimus): </span> Jei jie kūniškus geidulius marysią, tai gyvi būsią. Padėk mums, idant … neteisybes kuo toliaus, tuo labiaus savip marintumėm. Ir tarnai jo apturi tą karalystę, save pačius pergalėdami, savo pageidimus savimp marindami. <br/>5. <span class="explanation">daryti nejautrų, apmirusį: </span> Marìnamųjų liekarstų davė jamui. Marìnamosios žolės <span class="explanation"> (ligoniui apmarinti) </span>. <br/><b>marìntai</b>. Operaciją darė marìntai, nejutau, kad pjovė. <br/>6. <span class="explanation">smarkiai apimti, įveikti</span> </span> </span>. Ne be reikalo mane tinginys ėmė, miegas marino – sakiau, kad lis. [Gugis] nuėjo namo atsilsėti, prigulti, nes skalsiai pavalgiusį ėmė miegas marinti. Kai sėdėjau pas pečių, tai labai marino miegan. <br/>7. <span class="explanation">alkinti, dvasinti: </span> Moč, ar dabar mus ir marinsi prie stalo? Ragana anam valgyti neduodavo – marino. Ėmė varniukus, norėjo tuojaus suvalgyt nekeptus, nes badas marino. Nemarin badu paukštelių. <br/>8. <span class="explanation">varginimu, kankinimu, nusigalėjimu tramdyti (kūną): </span> Kas girtavo … kietu gulėjimu tevargina ir temarina kūną savą. Dėl to, žmogau, marinkis tikt' patsai, tai bus gerai. Sakus geriu, tais peniuosi, liepsnoj ugnies marinuosi. <br/>9. <span class="explanation">kamuoti, spausti: </span> Baudžiava mūsų tautą lyg sopia votimi marino. Mus Tyzenhauzas mokesčiais marina, išplėšia paskutinį duonos kąsnį. Šaltis marina nuvargusius sąnarius. Alkanas pilvas žmogų marina, bet ir gudrumo pamokina. <br/>10. <span class="explanation">palikti be eigos, nutraukti (bylą): </span> </span> Byla marinta. <br/><b>apmarìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apsimesti negyvu: </span> </span> Apsimarinęs gulia, kad neimtų į nelaisvę. <br/>2. <span class="explanation">padaryti negyvą: </span> </span> Vištą apleidau an penkiolikos kiaušinių, tai tik aštuoni išejo, o septynis apmarino. <br/>3. <span class="explanation">prislopinti, prigniaužti: </span> Čia jis ir pradėjo gaivinti caro priespaudos apmarintą lietuvybę. <br/>4. <span class="explanation">apmalšinti, padaryti mažiau jaučiamą: </span> Išgertas vynas tik trumpam apmarino jo bėdas. Žmogus savo širdgėlą apmarinęs. <br/>5. <span class="explanation">padaryti nejautrų, apmirusį: </span> </span> Gyvam operacijos nedaro, pirma apmarìna. Apmarinamieji vaistai. <br/>6. <span class="explanation">smarkiai apimti, įveikti</span> </span> </span>. Užsimaniau miego, apmarìno gražiai. Miegui apmarinus, gali ginklas iš mano rankų iškristi. Atjojo ant to tilto, kaip apmarino jį miegas, kad jis negal trivot. Aš apsimarinau miego, tai negaliu nieko daryt. Apsimarinaũ miegan. <br/>7. <span class="explanation">išalkinti, išdvasinti: </span> Nieks už stalo nesodina, tankiai badas apmarìna [piemenėlį]. <br/><b>išmarìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">vieną po kito numarinti, aptarnauti mirštant: </span> Aš išmarinaũ visus. <br/>2. <span class="explanation">netekti, prarasti (mirus): </span> </span> Kad tu, tėvai, išmarinęs visą penketą vaikų, nė šito nemyli. Išmarinau tėvus, kur dingsiu? <br/>3. <span class="explanation">padaryti mirusius, negyvus: </span> Šalti vėjai su lytumi be galo daug bičių išmarina. Kiek tūkstančių badu ir pavietre išmarina. <br/>4. <span class="explanation">išalkinti, nudvasinti: </span> </span> Vaikai badu išmarinti, visi duonos prašo. <br/><b> juokaĩs išmarìnti</b> <span class="explanation">labai įjuokinti: </span> </span> Išmarina mus juokais, kap ima pasakot. <br/><b>numarìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prie mirštančio būnant sulaukti jo mirties: </span> Numarinome žmogelį, numarinę palaidojom. Sūnus motiną ant savo rankų numarìno. <br/>2. <span class="explanation">netekti, prarasti (mirus): </span> </span> Numarinau patį, pačią, tėtelį, močiutę. Juk kiek aš numarináu: tėvas, motina, keturi vaikai i vyras. Sakiau, jau nusmarysiu vaiką. <br/>3. <span class="explanation">atimti gyvybę, padaryti mirusį, negyvą: </span> Kap ką iš senesnių [gripas] numarino. Musėlę rankoj numarìnti. Jie nusprendė nebeleisti jo iš to urvo ir badu numarinti. Ans tave numarìns greitai, t. y. atlaikys, bo jojo ranka mari. [Atvašės] išsurba medžiui sulą, pasilpnina jį ir an galo numarina. Tokie nedorumai piktesniais yra už žoles numarinančias. Truputį ko neužmušė, ko nenumarino. Jisai yra, kuris numarina ir atgydžia. Jei kas šį vyrą alba jo moterį pakrutins, bus numarintas. Be laiko ir daktarai nenumarina. | Nuodėmė … užmuša ir numarina dūšią. Mirtina nuodėmė, sunki, numarinanti dūšią. Numarinti užimtojo krašto ekonominį gyvenimą. Rūstūs žmonės ėjo ėjo ir tik keršto ugnį liejo… Man darželį numarino, gėles kardu išnaikino. Nuskandino numarino plieno ledžingėlę <span class="explanation"> (pasagėlę – laimę) </span>. | Gyvąjį cidabrą numarina į taukus <span class="explanation"> (padaro nebejudrų) </span> i [r] tepa galvas. Geras žodis pasakytas numarintą atgaivina, iškrypusį ant tikro kelio atveda. Į senatvę apakęs ir iš sielvarto nusimarinęs badu. <br/>4. <span class="explanation">sunaikinti, užgniaužti, nuslopinti (piktus troškimus, geidimus): </span> Mokykis numarint savo nedorybes. Prisakė anam, idant numarintų savyje piktą pageidimą. Numarink ir mūspi … dūmas bjaurias. Jei dvasia darbus kūno numarinsite, liksite gyvi. Seną žmogų su visais jo panorėjimais numarint. <br/>5. <span class="explanation">numalšinti, nuslopinti: </span> Troškuliui numarinti turėjau pasiėmęs vandens. Pilvai išdrimba kaip maišės, o apetitas lieka vis tiek nenumarintas. Daug nevalgiau, tik badą numarinaũ. Te plutukę, nor alkį numarýsi. Niekas neatsiliepė, kol numarino pirmą alkį. Džiūgausim greitai tėviškės soduos, sielvartą juodą jau numarinę. Daina visas bėdas numarina, daina ūpą atgaivina. <br/>6. <span class="explanation">smarkiai apimti, įveikti</span> </span> </span>. Vos prisėdo Ilgis, kaip saldus miegas jį numarino. <br/>7. <span class="explanation">išalkinti, nudvasinti: </span> </span> Gailu, numarins tave badu tie šykštukliai. Gaivina kap duona badu numarintą. <br/>8. <span class="explanation">palikti be eigos, nutraukti (bylą): </span> </span> Numarìno bylą, tep ir liko. <br/><b> juokaĩs numarìnti</b> <span class="explanation">labai įjuokinti: </span> </span> Ko gera, jūs kada nors mus juokais numarinsite. <br/><b>kir̃mėlę (kir̃miną) numarìnti</b> <span class="explanation">šiek tiek užvalgyti, užgerti, nuraminti alkį, troškulį: </span> O, jau numarinaũ kir̃mėlę. Prašom, lenk, ponaiti, lenk kirminui numarinti. <br/><b>pamarìnti</b>. numarinti: <br/>1. <br/>2. Ar nesakeis pačią pamarinęs, ar nerodei vaikų? Iki karo ji jau buvo turėjusi keletą vaikų ir visus pamarinusi. Pakol rugius sumalino, patį pamarino. Pasimarinau savo pačią. <br/>3. Velyj būtumei negimęs, nekaip Kasę pamarinęs. Druska pamarina žaizdą, nu druskos pamiršta žaizda. Pamarina tas karbolius kraują, ir užgyja [žaizda]. <br/>4. <span class="explanation">numirti: </span> Tai mes turiam save gelbėti kaip įmanom, nesgi nusiminusys patys pasimarintumiam. <br/>5. <span class="explanation">apsimesti negyvu: </span> </span> Pelė, nudovyta nuo katės, pasimarìna, norėdama pabėgti. Jau žmogus ateit pri mūsų! Pasimarinkiam visi susitarę. <br/><b>primarìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">prialkinti, pridvasinti: </span> Nieks prie stalo nesodina, tankiai badas primarina. Bijau eiti pas jo dėl to, kad jis mane labai primarino. Vargšeli tu mano, badu ten prisimarinai. <br/>2. <span class="explanation">laikinai apstabdyti, apgydyti: </span> Daktarai moka primarinti rožę, bet ne pagydyti. <br/>3. <span class="explanation">suvaldyti, prislopinti: </span> Kad primarindami savo godus, pamestumėm sutvėrimus. <br/>4. <span class="explanation">varginimu, nusigalėjimu tramdyti (kūną): </span> Pasnykais primarindamas kūną savo. <br/><b>sumarìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pabloginti, pakenkti (sergančiam): </span> Neduokit kiaulei bulvių, dar labiau ją sumarìnsit. Daktarai su savo vaistais kitą sykį ligonį sumarìna, o ne pagydo. <br/>2. <span class="explanation">nukankinti: </span> Po sunkumu griekų mūsų sumarintas nupuolei. <br/><b>užmarìnti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padaryti negyvą: </span> </span> Ana mane užmarýtų, kad įmanytų. Užmarýti užmarýti veik visi kiaušiniai. Prieš mirsiant numirėliui, išnešk iš kambario visokias sėklas ir augalus, ba užmarỹs, jei neišneši. Christus mirimu savuoju užmarino giltinę. Mokėjau daug dainų, vargas užmarino, bet dar kur kiek ir prisimenu. | Man akelės užmarytos, žalios durys uždarytos: nebėr mano bernelio. | Užmarink gyvąjį cidabrą, kad paliktų mėlenas, ir maišyk su užtrinu – arklautes išnaikins. <br/>2. <span class="explanation">padaryti nejautrų, apmirusį: </span> </span> Medžiai, žiemos užmarinti, tyliai stovėjo ir snaudė. Sukrebždės pelė – mane šaltis nuo pakaušio lig padų užmarins <span class="explanation"> (perims, sustingdys) </span>. Užmarináus koją <span class="explanation"> (nutirpau) </span> ir negaliu paeiti. <br/>3. <span class="explanation">padaryti nejaučiamą, numalšinti: </span> Juk gavo vaistų skausmams užmarinti. <br/>4. <span class="explanation">užalkinti, nudvasinti: </span> Eskimosų šuo būtų gražus gyvulys, tik bėdos, kad yra amžinai užmarintas. Karvė buvo užmarìnta <span class="explanation"> (suliesėjusi) </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.