apmanymas

mãnymas. → manyti:

1.

2. Didelis apie save manymas. Bet tai yra klaidingas manymas, kuriam prieštarauja lietuvių kalbos faktai.

3. sumanymas
1.

4. → manyti
8. Tatai rodo seniausios žinios apie manymąsi žemės darbu.
apmãnymas. apgalvojimas, apsvarstymas: Vis be apmãnymo kasinėjo Įpiltės kalną, senųjų vyrų nepakláusė.
įmãnymas. → įmanyti.

1. supratimas, nusimanymas, sumanumas: Tu darai taip be jokio įmãnymo. Ta dalis grumto arba daržo, kurioje jaunos augymės yra auginamos ir su įmanymu gudinamos ant išdavimo derlingų vaisių, turia būti laisva ir atdara vieta.

2. sugalvojimas, žinojimas: N'įmãnymas, ką veikti.

3. išsigalvojimas: Kova su buliais yra paikas, žiaurus, šlykštus įsimanymas.

4. sumanymas: Visą laiką nešiojaus krūtinėj savo intsimanymą, tikėdamasis sulaukti tos valandos, kad jis išsipildys.
išmãnymas. → išmanyti.

1. supratimas, nuvokimas, mokėjimas, pažinimas: Jis šitame dalyke be išmãnymo. Visoks išmãnymas platinas tarp žmonių. Išmanymas kalbėti. Išmana yra išmãnymo pradas. Supratimas yra pasyvesnis, išmanymas – aktyvesnis dvasios stovis. Parodė savo neišmãnymą to daikto, apie kurį rašo. Didis išmãnymas apie išmintis ir mokslus. Jų didis buvo neišmanymas. Duok sveiką išmanymą. Išguldo jį pagal savo didį išsimanymą. | Išsimanymas ant žvaigždžių (astronomija) .

2. išmintis: Stebėjos visi, kurie jo klausė, išmanymui ir atsakymams jo. Ir sakysi visiems išmintingos širdies, kuriuos aš pripildžiau išmanymo dvasia.

3. sąmonė: Devintoj dienoje jis pakajingesnis buvo, jo visas išmanymas valandomis visai atgrįžo.

4. reikšmė, prasmė: Lietuvnykai didžios lietuviškos žemės nekurius daiktus tokiais žodžiais iškalba, kokių lietuvninkai karališkoje Prūsoje tame išmanyme nevartoja. Kokį išsimãnymą turi tas žodis? Taigi, jei aš nežinau balso išsimanymo, būsiu neišmanomas tam, kursai kalba. išaiškinimas: Ir kožno sapnis turėjo savo išsimanymą.

5. išgalvojimas: Patrako svietas su savo išsimanymais.

6. susigalvojimas, užsimanymas: Vot buvo išsimãnymas imti tokius procentus!

7. nuomonė, pažiūra: Mano išmanymu, jis doras žmogus.
numãnymas. → numanyti.

1. supratimas, pažinimas, mokėjimas, išmanymas: Lėlę padaryt ir reikia numãnymo. Anieji par nenumanymą ir nežinojimą klausė rodos tėvo savo. Iš ko skaitydami galite suprast numanymą mano. Statė buvo [namus] be kokio numãnymo, taip ir išėjo. Senis numanymu, o jaunas greitumu. Jis ne tik už tai nepagyrė, bet dar palaikė mus menko nusimanymo žmonėmis. Dideliu savo vertybės nusimanymu jis taip pat ištiesė savo ranką durų link.

2. nujautimas, atspėjimas: Įgudau biškį metų laikus numanyti, bet tas numanymas nepigiai ateidavo.

3. nuomonė, įsitikinimas: Kitokias numanymas. Numanymo pasakymas. Žmonių numanymu, alga yra tai užmokesnis už gerą elgimos. Lengvo numanymo žmogus – lengvamanis.

4. turėjimas nuovokos, jautimas: Ana iš senumo nė kokio nusimãnymo nebeturi – visa po savim daro. Galgi vaikas kaltas, kad neturi nusimãnymo ir pagauna žuvų?!
pérmanymas. → permanyti.

1. supratimas: Daug jų eita ir į vokišką pamokslą ir tampa įžegnoti, o tik neturi tikro permanymo. Dėl aiškesnio permanymo naujas atgimimas bei apteisinimas nuo kits kito atskirti.

2. reikšmė, prasmė: Jei tada nežinočia žodžio permanymo, būsiu tamui, kurs kalba neišmanomas; o tas, kurs kalba, bus man neišmanomas.
pramãnymas. → pramanyti.

1. išgalvotas, nesamas dalykas: Jo tvirtinimai – aiškiai suprantami pramanymai. Ir jiems regėjos kaipo pramanymas žodžiai jų, ir netikėjo joms. Proletarinė kultūra nėra atsiradusi nežinia iš kur, nėra prasimanymas žmonių, kurie vadina save proletarinės kultūros specialistais. Jų prasimanymai tai tikriausia teisybė, kurią šiukštu grybštelėti.

2. sugalvojimas, išradimas, sukūrimas: Ne vienas raštininkas nuo paties pramanymo rašto nežino jų. ir neminavoja. Čia mokytojas bando piemenims fiziką dėstyti, aiškina termometro pramanymą, oralaivius ir kitas gudrybes. Šuva Dievo sutvėrimas, vilkas velnio pramanymas. Jis labai mylėjo mažiulę, linksmutę Sniegytę už tai, kad visados būdavo gerai nusiteikus ir mokėdavo savo prasimanymais blaškyt jo nuobodumą.

3. užsimojimas, sumanymas, mintis: Bet šimtinykas, norėdamas išlaikyti Povilą, nuramdė jų pramanymą.

4. vardo davimas, praminimas.
primãnymas. → primanyti 2; mokėjimas, sugebėjimas: Priduok mums ir išmintį, o akvatną primanymą ir tvirtą kantrybę. Primanymas mūsų. Kartais betgi vieno mokslo ir prisimanymo neužtenka. Ir valgį gerai išvirti reikia daug prisimãnymo.
sumãnymas. → sumanyti.

1. sugalvotas veiksmų, veikimo planas, užsimojimas, ketinimas: Vienas sumanymas lindo paskui kitą, bet visi netiko, buvo neišpildomi. Bet svajonės greitai nyksta, o sumanymai nevyksta, jei nedirbama rimtai. Laurynas nemėgo savo sumanymus visiems aiškinti. O jūs, kurie taip daug žadėjot ir norus skelbėte gražius, kur šventą ugnį tą padėjot ir tuos sumanymus plačius?! Daug medžių girioje, dar daugiau sumanymų galvoje. Daug sumanymų, maža darbų.

2. susigaudymas, susiorientavimas, sumanumas, išmaningumas: Tai nesumãnymas anos! Kožnas spietlius kitaip yra semamas, dėl to ir vis kitokio sumanymo reik. Greitas susimãnymas.
užmãnymas. → užmanyti.

1. sumanymas, pasiūlymas: Jokūbas karštai ieškojo kelio savo užmanymams įvykinti. Tu mano brolis, ir man baisu, kad nežūtum pildydamas tokį pavojingą užmanymą. Tavo užmãnymas man nepatinka. Tuodu užmanymu saimo pritarimą randa. Jis vis su savo užsimãnymais.

2. įgeidis, įnoris, užgaidas: Su ašaroms maldė jį, idant pamestų taip piktą užsimanymą.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apmanymas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x