apmaldyti

.
maldýti, mal̃do, mal̃dė.

1. labai prašyti, maldauti: Beglostydams jį mal̃do, kad susimiltų. Gana maldė princas, kad ilgiau da paliktų viešėti. Turėdavę maldyti Perkūną, kad orą nemaišytų karan keliaujant. Ko tiktai geisdams mane maldysi, to viso gausiai įgysi. Prisiverksi tas dienaites, kad maldysi kaimynaičius žagružės taisyti. Reiks tau maldyti svetimas audėjėles. Prašysiu, maldýsiu jaunąjį bernelį, kad atnešt, kad atduot rūtų vainikelį. Ėjau pro darželį, seseles maldydama: pinkit, seselės, ma [n] vainikėlį ant geltonų kaselių. Reiks maldyt raudojėlius, kad raudotų raudeles. [Sveteliai] tavo maldyti, prašyti, už balto stalo sodinti. Šis nesidavė ilgai maldytis ir ėjo.

2. raminti, tildyti: Reikia vaiką maldýti, kad par daug nenusiverktų. Ar ir tave reikės kaip mažą vaiką maldýti! Maldýk nemaldýk – rauda, ir gana. Abu rauda ir vienas kitą mal̃do. Kai ne iš vargo rauda, tai nė maldýt nesinori. Gal būtų jau ir susipešę, bet ėmiau maldýti (drausti), tai palengva nurimo. Dukrelė graudžiai verkia, tėvelis meiliai maldo. Nei man joti, nei man čia sustoti, nei sesulę verkiančią maldyti. Ant baltų rankų nešiota, aukso žiedeliu bovyta ir lelijėle maldyta. Šalnelė pakando paparčio žiedą, rykštelė maldė našlaitėlius. Ji ilgai stovėdavo Rugelių lauke, kur paskutinį kartą atsisveikino Ignotą, kur atsibučiavo, raudą maldydama. Bijojos rūstybės brolio savo: maldė jo širdį, siuntė pas jo pasiuntinius, kurie davė jam dovanas. Kad ir kaip maldaũs, vis tiek ašaros byra. Nebeverk, balandeli, – maldýkis kaip nors: vis tiek mirusios nebeatgaivinsi.

3. daryti ne tokį smarkų, švelninti, silpninti: Ligonis, maldydamas dievų rūstybę, paskuojus apžadus darė. Dažnu verksmu maldyk rūstybę. Gėrė godžiai, užmiršusi viską, maldydama begalinį troškulį.

4. prašyti, kad melstųsi. Palaidosiu gražiai, kapo neapleisiu, vargdienius maldysiu. Ana mal̃dė kunigus, ubagus, kad melstųs, t. y. davė alužnas. Ir ubagus maldžiáu, ir mišias pirkau – nėko nemačijo.

5. permaldauti: Maldant jį. deginusys jam ant garbės taukų puodelį. Maldė jis dievus aukomis. Karalius … apsivilko maišu ir sėdosi pelenuose ir pasninkaudamas Dievą maldė.

6. burti, užkalbinėti: Liuob i girdės, ka mal̃do, kryžių sudėjus an karvės ragų.

7. tenkinti, ganėdinti: Jie didumą savo reikalų tiesiog patys maldydavo.
pìrmąjį kir̃miną maldýti šalinti alkį ar troškulį, pradedant valgyti ar gerti: Kol maldė svečiai pirmąjį kirminą, tai tik barškėjo lėkštės, žvangėjo peiliai, trinkteldavo dugnu išgerta stiklinė.
pil̃vą maldýti vis apsisukus valgyti: Kam man pil̃vą maldýt, ka [d] aš nenoriu. Ar tai jūs išalkę jau? Ale tai tik pilvus maldot.
sùbinę (šìkną) maldýti. pataikauti valgyme, lepintis, ieškoti malonumų. .
apmaldýti.

1. apraminti, aptildyti: Aš tave diržu apmaldýsiu, jei taip nenustosi bliauti. Apmaldžiaũ šeimyną ant vietos. Apmaldýk, kad jis nebšnekėtum piktai.

2. padaryti ne tokį smarkų, sušvelninti, susilpninti: Tų žolių kaip užgėriau, tuoj sopulį apmal̃dė. | Daktaras dėlto apmal̃dė šuniavotes. Jau apsimal̃dė šono sopėjimas. Jau žemė ažejo (atšilo), vištos apsmal̃do (nuramina alkį) oru – namie i nelesa.
atmaldýti.

1. išprašyti, išmaldauti: Aš vos atmaldžiaũ ataduoti, t. y. atprašiau.

2. atsiprašyti, permaldauti. . Kurs neduodas atsimaldýti.
išmaldýti.

1. išmaldauti, išprašyti: Galime išmaldytie nuog Dievo atleidimo koronės.

2. duoti aukų (visiems, daugeliui) ir prašyti, kad pasimelstų: Ubagus vienok išmaldyk ir svečius, mane laidojusius, pavaišink.
numaldýti.

1. nuraminti, nutildyti, numalšinti: Kai pradėjo verkti, tai nė numaldýti negaliu. Kad tu gi ir nemoki numaldyt vaiko. Įsirėkė vaikas, nebnumal̃dom. Dai kas nulaužė tą papartelį, dai kas numaldė tą siratelę? Aš numaldžiau (sudraudžiau) tuos peštukus, parskyriau. Taip buvo įsiutęs, kad vos begalėjau numaldýti. Kad nenumaldysi margųjų kurtelių, aš paleisiu juodbėrėlį ant žalių rūtelių. Vaikai nusimaldė (nusibovijo, nutilo). Įeiti (įeini), nusimaldái ka i svetimais žmonimis. Piemuo ne darbu nusimal̃do, bet kiaušinėdamas, gegužaudamas, ajeraudamas. Kits nusimal̃do su žirniais, kad nora rūkyti. Reikia ką veikiausiai savo pyktį suturėti, širdį nusimaldýti.

2. pašalinti ar sušvelninti ką smarkiai pasireiškiantį, stipriai jaučiamą: Narsą jo numaldei. Jo jausmų niekas nenumaldė. Visas nenumaldytas įtūžimas staiga pakilo jo širdy. Yra ir tokių pritaisytų gėrimų, kurie veikiai numaldo troškulį. Nenorėkim priėsti bado metais – tik badą numaldykim. Numaldyk sopulį mano. Dievo rūstumas numaldytas. Dievo rūstums nuosimaldė.

3. permaldauti: Apiera … turi būt miela Dievui, nes nopkenčiama nieku būdu negal numaldyt. Christus … Dievą rūstų numaldė. Aš jį tomis dovanomis numaldysiu. Afieravoja … nepaliaubomą numaldomąją ir labai meilingą afierą.
numal̃domai. Nenumaldomai karojo.

4. užmaldyti: Kaip ką pavaga, reik ubagus numaldýti ir varpus surišti, tada vagį sugaus.
pamaldýti.

1. kiek paraminti, patildyti: Pamaldaũ, kai pradeda berniokas rėkčiot, ir vėl užmiega. Širdies nepamaldýsi kaip vaiko. Tą patį žirgelį dai pramainysiu, tą pačią mergelę da pamaldysiu.

2. paprašyti, kad pasimelstų. Nuvežė porą kepalų duonos, suraikę padalijo, pamal̃dė ubagus. Duok nedavęs, bet vis tiek visų ubagų nepamaldysi.
pérmaldyti.

1. perkalbėti, išprašyti: [Čičinskas] nepermaldomas kitų ant sumanymų aukštų veto velniškai užriko. Dovydas, regėdamas neparmaldomą širdį Saulio, apleidęs dvarą išejo į girę. Turėjo labai maldyt ir pietų, ir visko žadėt, kol pérmaldė, kad jis tądie an lauko išėjo art. Tepermaldo jie poną Dievą Zebaot. Teip jis davė pérsimaldyt.

2. nuraminti, numalšinti: Pusryčiai kasdien ir pietūs, ir vakarienė skilvį pérmaldyt ir ramdyt pašaro stena.
prisimaldýti. raminant, maldant prisiprašyti, prisivilioti: Paskui vaiką prisimaldė.
užmaldýti. užprašyti, kad melstųsi. Užmaldýk ubagus, kad melstųs, t. y. duok ant maldų. Aš užmaldysiu ubagų būrį, kad ta žvaizdelė kristų ant jūrų. Užmaldýti noriu mišias.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>maldýti, </b>mal̃do, mal̃dė. <br/>1. <span class="explanation">labai prašyti, maldauti: </span> Beglostydams jį mal̃do, kad susimiltų. Gana maldė princas, kad ilgiau da paliktų viešėti. Turėdavę maldyti Perkūną, kad orą nemaišytų karan keliaujant. Ko tiktai geisdams mane maldysi, to viso gausiai įgysi. Prisiverksi tas dienaites, kad maldysi kaimynaičius žagružės taisyti. Reiks tau maldyti svetimas audėjėles. Prašysiu, maldýsiu jaunąjį bernelį, kad atnešt, kad atduot rūtų vainikelį. Ėjau pro darželį, seseles maldydama: pinkit, seselės, ma [n] vainikėlį ant geltonų kaselių. Reiks maldyt raudojėlius, kad raudotų raudeles. [Sveteliai] tavo maldyti, prašyti, už balto stalo sodinti. Šis nesidavė ilgai maldytis ir ėjo. <br/>2. <span class="explanation">raminti, tildyti: </span> Reikia vaiką maldýti, kad par daug nenusiverktų. Ar ir tave reikės kaip mažą vaiką maldýti! Maldýk nemaldýk – rauda, ir gana. Abu rauda ir vienas kitą mal̃do. Kai ne iš vargo rauda, tai nė maldýt nesinori. Gal būtų jau ir susipešę, bet ėmiau maldýti <span class="explanation"> (drausti), </span> tai palengva nurimo. Dukrelė graudžiai verkia, tėvelis meiliai maldo. Nei man joti, nei man čia sustoti, nei sesulę verkiančią maldyti. Ant baltų rankų nešiota, aukso žiedeliu bovyta ir lelijėle maldyta. Šalnelė pakando paparčio žiedą, rykštelė maldė našlaitėlius. Ji ilgai stovėdavo Rugelių lauke, kur paskutinį kartą atsisveikino Ignotą, kur atsibučiavo, raudą maldydama. Bijojos rūstybės brolio savo: maldė jo širdį, siuntė pas jo pasiuntinius, kurie davė jam dovanas. Kad ir kaip maldaũs, vis tiek ašaros byra. Nebeverk, balandeli, – maldýkis kaip nors: vis tiek mirusios nebeatgaivinsi. <br/>3. <span class="explanation">daryti ne tokį smarkų, švelninti, silpninti: </span> Ligonis, maldydamas dievų rūstybę, paskuojus apžadus darė. Dažnu verksmu maldyk rūstybę. Gėrė godžiai, užmiršusi viską, maldydama begalinį troškulį. <br/>4. <span class="explanation">prašyti, kad melstųsi</span>. Palaidosiu gražiai, kapo neapleisiu, vargdienius maldysiu. Ana mal̃dė kunigus, ubagus, kad melstųs, t. y. davė alužnas. Ir ubagus maldžiáu, ir mišias pirkau – nėko nemačijo. <br/>5. <span class="explanation">permaldauti: </span> </span> Maldant jį. deginusys jam ant garbės taukų puodelį. Maldė jis dievus aukomis. Karalius … apsivilko maišu ir sėdosi pelenuose ir pasninkaudamas Dievą maldė. <br/>6. <span class="explanation">burti, užkalbinėti: </span> Liuob i girdės, ka mal̃do, kryžių sudėjus an karvės ragų. <br/>7. <span class="explanation">tenkinti, ganėdinti: </span> Jie didumą savo reikalų tiesiog patys maldydavo. <br/><b> pìrmąjį kir̃miną maldýti</b> <span class="explanation">šalinti alkį ar troškulį, pradedant valgyti ar gerti: </span> Kol maldė svečiai pirmąjį kirminą, tai tik barškėjo lėkštės, žvangėjo peiliai, trinkteldavo dugnu išgerta stiklinė. <br/><b>pil̃vą maldýti</b> <span class="explanation">vis apsisukus valgyti: </span> Kam man pil̃vą maldýt, ka [d] aš nenoriu. Ar tai jūs išalkę jau? Ale tai tik pilvus maldot. <br/><b>sùbinę (šìkną) maldýti</b>. <span class="explanation">pataikauti valgyme, lepintis, ieškoti malonumų. </span>. <br/><b>apmaldýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apraminti, aptildyti: </span> Aš tave diržu apmaldýsiu, jei taip nenustosi bliauti. Apmaldžiaũ šeimyną ant vietos. Apmaldýk, kad jis nebšnekėtum piktai. <br/>2. <span class="explanation">padaryti ne tokį smarkų, sušvelninti, susilpninti: </span> Tų žolių kaip užgėriau, tuoj sopulį apmal̃dė. | Daktaras dėlto apmal̃dė šuniavotes. Jau apsimal̃dė šono sopėjimas. Jau žemė ažejo <span class="explanation"> (atšilo), </span> vištos apsmal̃do <span class="explanation"> (nuramina alkį) </span> oru – namie i nelesa. <br/><b>atmaldýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išprašyti, išmaldauti: </span> Aš vos atmaldžiaũ ataduoti, t. y. atprašiau. <br/>2. <span class="explanation">atsiprašyti, permaldauti. </span>. Kurs neduodas atsimaldýti. <br/><b>išmaldýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">išmaldauti, išprašyti: </span> Galime išmaldytie nuog Dievo atleidimo koronės. <br/>2. <span class="explanation">duoti aukų (visiems, daugeliui) ir prašyti, kad pasimelstų: </span> Ubagus vienok išmaldyk ir svečius, mane laidojusius, pavaišink. <br/><b>numaldýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nuraminti, nutildyti, numalšinti: </span> Kai pradėjo verkti, tai nė numaldýti negaliu. Kad tu gi ir nemoki numaldyt vaiko. Įsirėkė vaikas, nebnumal̃dom. Dai kas nulaužė tą papartelį, dai kas numaldė tą siratelę? Aš numaldžiau <span class="explanation"> (sudraudžiau) </span> tuos peštukus, parskyriau. Taip buvo įsiutęs, kad vos begalėjau numaldýti. Kad nenumaldysi margųjų kurtelių, aš paleisiu juodbėrėlį ant žalių rūtelių. Vaikai nusimaldė (nusibovijo, nutilo). Įeiti <span class="explanation"> (įeini), </span> nusimaldái ka i svetimais žmonimis. Piemuo ne darbu nusimal̃do, bet kiaušinėdamas, gegužaudamas, ajeraudamas. Kits nusimal̃do su žirniais, kad nora rūkyti. Reikia ką veikiausiai savo pyktį suturėti, širdį nusimaldýti. <br/>2. <span class="explanation">pašalinti ar sušvelninti ką smarkiai pasireiškiantį, stipriai jaučiamą: </span> Narsą jo numaldei. Jo jausmų niekas nenumaldė. Visas nenumaldytas įtūžimas staiga pakilo jo širdy. Yra ir tokių pritaisytų gėrimų, kurie veikiai numaldo troškulį. Nenorėkim priėsti bado metais – tik badą numaldykim. Numaldyk sopulį mano. Dievo rūstumas numaldytas. Dievo rūstums nuosimaldė. <br/>3. <span class="explanation">permaldauti: </span> </span> Apiera … turi būt miela Dievui, nes nopkenčiama nieku būdu negal numaldyt. Christus … Dievą rūstų numaldė. Aš jį tomis dovanomis numaldysiu. Afieravoja … nepaliaubomą numaldomąją ir labai meilingą afierą. <br/><b>numal̃domai</b>. Nenumaldomai karojo. <br/>4. užmaldyti: Kaip ką pavaga, reik ubagus numaldýti ir varpus surišti, tada vagį sugaus. <br/><b>pamaldýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">kiek paraminti, patildyti: </span> Pamaldaũ, kai pradeda berniokas rėkčiot, ir vėl užmiega. Širdies nepamaldýsi kaip vaiko. Tą patį žirgelį dai pramainysiu, tą pačią mergelę da pamaldysiu. <br/>2. <span class="explanation">paprašyti, kad pasimelstų</span>. Nuvežė porą kepalų duonos, suraikę padalijo, pamal̃dė ubagus. Duok nedavęs, bet vis tiek visų ubagų nepamaldysi. <br/><b>pérmaldyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">perkalbėti, išprašyti: </span> [Čičinskas] nepermaldomas kitų ant sumanymų aukštų veto velniškai užriko. Dovydas, regėdamas neparmaldomą širdį Saulio, apleidęs dvarą išejo į girę. Turėjo labai maldyt ir pietų, ir visko žadėt, kol pérmaldė, kad jis tądie an lauko išėjo art. Tepermaldo jie poną Dievą Zebaot. Teip jis davė pérsimaldyt. <br/>2. <span class="explanation">nuraminti, numalšinti: </span> Pusryčiai kasdien ir pietūs, ir vakarienė skilvį pérmaldyt ir ramdyt pašaro stena. <br/><b>prisimaldýti</b>. <span class="explanation">raminant, maldant prisiprašyti, prisivilioti: </span> Paskui vaiką prisimaldė. <br/><b>užmaldýti</b>. <span class="explanation">užprašyti, kad melstųsi</span>. Užmaldýk ubagus, kad melstųs, t. y. duok ant maldų. Aš užmaldysiu ubagų būrį, kad ta žvaizdelė kristų ant jūrų. Užmaldýti noriu mišias.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.