apmaišyti

maišýti, maĩšo, maĩšė

1. kokiu įrankiu aplink sukant, judinti, plakti, vartyti: Brunzga neišvirti žirniai, kad juos su šaukštu maišaĩ. Kraujas nemaĩšomas klenka. Maišaũ košę su menturiu, o mišau mišinį iš grūdų, pašarą. Menturis yra tyrės maišomas šakotas pagalys. Ką ne ką, o kisielių tai maišýk ir maišýk. Aš nenoriu, kad čia man puodus maišýtai. Uošvėnė dar pati samtį tebvaldo. Ji neduoda marčiai į katilą su šaukštu maišyti. Nemaišyk kito puodo, tik žiūrėk, kad tavo neprisviltų. Ne pirštu košę maišyti. Bepigu maišyti žarijas svetimais pirštais. Su svetima ranka tik žarijas maišyti, ne pinigus. Svetima liga pirštu maišoma (kitam neskauda). Kito bėda pirštu maišoma. Viena kačerga du pečiu maišo. Jis atsidėjęs maišėsi cukrų stiklinėje ir tylėjo. makaluoti: O tu, uodega, ką tu darei? – Aš vis maišiau, kad tik pagautų šunes. Ką te maišai po tą gerklytę? Miške augęs, miške gimęs, parėjęs namo visiems gerkles maišo.

2. dėti kartu, jungti įvairius daiktus į vieną: Atvažiavo užaugusi, graži, pasirėdžiusi kaip panytė ir kalbėjo maišydama lietuviškus žodžius su rusiškais. Senųjų tėvelių yra pasakyta, kad mergelių meilė su medum maišyta. Praskiedžiu, maišau su vandenim. Kapronas maišomas į vilnonius audinius, kad šie būtų patvaresni. Su prakaitu maišyta (sunkiai uždirbta) duona kelissyk skanesnė. Čia maišėsi žmonių prakaito, išmatų ir prarūgusių kalėjimo kopūstų kvapas. Pyktis maišėsi su skausmu. Baimė ir džiaugsmas maišėsi mūsų širdyse. Įspūdžiai maišėsi jo galvoje be jokios tvarkos. Širdį slėgė skausmas: galvoj maišės Marcės priekaištai. Poemoje, pasižyminčioje grakščia architektonika, realybė maišosi su fantastika.

3. gainioti į visas puses: Judu maišykit ir maišykit gyvulius, kad nenuvarytų. jauti, netvarką daryti: Kai tik negeras vėjas, maĩšo ugnį, stuba prirūksta. Vėjas kaskart drąsiau švaistėsi, maišydamas sniegą: bėrė į pastogę, pašvilpino į mišką. | Stuba kiaura, vėjas maĩšo (pučia) iš visur. Ne po ilgam jau tik maišosi marės – išlenda iš vandens smakas su trimi galvoms. Maišėsi, stumdėsi, lėkė padangėmis stori mūrai (debesys) . Žmonių ten maišėsi būriai neregėti. Da bus darganos: varnos tik maišosi (skraido būriais įvairiomis kryptimis) . Galybės dangujęjos maišytis ir atmainytis pradės.

4. versti, kratyti, ieškant ko: Šiandie ramygaliečiai maĩšė pušyną. Ieškojo ieškojo, maišė po lapus – niekur nerado. Frontas kaži kur, o čia tave maĩšo. Naktį ėjo ančių maišyt (vogti, gaudyti) .

5. gurinti, krušti: Vyras par dieną geria, o vakare parejęs langus maĩšo. Silpnoje mėnesienos šviesoje Vebrys maišė mano buto langus.

6. pašyti (kortas): Kam dabar maišýt? Tu nemoki maišýti – kartos paliekta neišsimaišiusios.

7. painioti vieną su kitu, neskirti: Seserys teip panašios – visi anas maĩšo.

8. kurstyti, kelti sąjūdį: Atejo ir tenai, sujudindami ir maišydami minią. Idant būtų atkirsti, kuriejus maišo.

9. painioti, apgaudinėti, meluoti.

10. miltus užpilant vandeniu ar kitu skysčiu, gaminti tešlą ar šiaip kokią masę: Tėvas greitai užkūrė krosnį, o motina ėmė maišyti ragaišį. Kažin, miežienio ragaišio šiandien ar nemaišýsim? Tai rytoj rytą maĩšot duoną? Vieną tik kepėm, reiks tuoj antrą duoną maišýt. Mes tai geldoj maĩšom pyragus. Susirinko penkios moters pyragų maišyti. Visos maišė – neįmaišė. Kelies, maĩšai (maišyk) blynus! Išgrauš – kisielių maišaũ. Maišiusi minkys, minkiusi keps, – svečias nevalgęs neeis. Senu raugu nemaišykiam.

11. daryti kitokį, keisti: Turėdavę maldyti Perkūną, kad orą nemaišytų, karan keliaujant, šienaujant, rugius pjaujant, bulves kasant ir kitokius lauko darbus dirbant. Maĩšos vėjas (susiverčia iš kitos pusės) – bus lietaus. Maĩšos va oras, nešaltas.

12. mišti protui: Žmogus ėmė kiek maišýtis. Jam gal jau kiek maišýtis pradėjo.

13. kištis kur, dalyvauti: Visi žmonys arbatinėje atkreipė akis į Batutį, stebėjosi į jį, kur drąsesni – maišėsi į kalbą. Į peštynes jis nemielai maišosi.

14. kliudyti, trukdyti: Iškirsk šitą krūmą, ba jis ariant maĩšo. Medžiai nemaĩšo, čia seniai sukasiota žemė. Vaikai rėkauna pirkioj, tai man maišo mokyties. Ir kam tu man maišaĩ? Jau kad aš anta pečiaus, tai niekas manę nekabina, ir aš niekam nemaišaũ.

15. klaidžioti, vaikščioti: Maišiau maišiau po tokius laukus naktį. Jis tai išvien mieste maĩšo i maĩšo (į miestą nuvykęs, visur ir ilgai vaikščioja) . būti klaidžiam: Čia kelias maĩšosi.

16. buvoti, sukinėtis, rodytis: Jis pas mus maĩšo ir maĩšo (dažnai ateidinėja) . Jis visur maĩšosi: vieną dieną čia, kitą dieną ten būna. Ans čia nemaĩšos tame centre. Ale kas čia yr, kad šiandiej katė nesmaĩšo gryčioj? Anas vėl maĩšos tarp jų. Kol turėjau šiaudų, niekas nesimaĩšė, kai nebeturiu – visi eina [prašyti]. Ir užduoda jam tokį didelį darbą, kad jis tik veseilioj nesimaišytų. Ans į rinkį y [ra] maĩšęs [is],
tolie nė [ra] buvęs. Maĩšosi kap samtis tarp šaukštų. Negalėjau užmigt: man vis maišėsi galvoje daktaras su visu būriu savo retų, gudrių gyvulių. šiek tiek būti, pasitaikyti: Ėda karvės šiaudus – žolė̃s kiek maĩšosi [šiauduose]. Sniegenos gal žiemą labiau maĩšos. Pas mus dažnai lietus maĩšos. Jau lytai pradėjo maišýtis. Beržynė – kur ir beržai mėgsta augti, bet maišosi ir ne beržų. Sunku buvo atspėti, ir kiek jam metų, nors paausiuos maišės jau ir žilų plaukų.

17. lįsti, painiotis: Nesmaišyk an tako. Ko maišaĩs kaip piktas pinigas?! Paklodę paklojau, ka nemaišỹtumis šienai. Liežuvis maišosi – negali pakalbėti žmogus.

18. turėti reikalų, bendrauti, draugauti: O jei kas nepaklusnus yra kalbai mūsų, per gromatą tą paženklykite, o nesimaišykite su juo, idant užgėdintas būtų.
bãdą maišýti teįstengti vos alkį numalšinti, neturėti pakankamai pavalgyti: Veikt nenori, tai ir maišo badą.
dañgų su žemè maišýti kelti didelę pūgą, labai pustyti sningant: Lauke iš tikrųjų vėjas jau visą savaitę maišo dangų su žeme, kaituliais suka sniegą, neša laukais ir daužosi į mūsų trobelės sienas.
dangùs su žemè maĩšosi. Lauke dangùs su žemè maĩšosi – negalima nė pro duris išeiti. (minčių) antplūdis: Bet kur tu užmigsi, jeigu dangus su žeme galvoje maišosi.
galvojè (galvõn) maišýtis prarasti protą, pamišti: Iš didelių rūpesčių vyrui ėmė galvõj maišýtis. Sako, kad jam maišos jau galvon.
gálvą (prõtą) maišýti klaidinti: Tokios knygos maišo protą. Vaikams veltui maišote galvas. Nemaišýk vaikiuo galvõs, nepatark taip.
galvà (prõtas) maĩšosi kvaišta: Mano galva maišos. Jau tau kiba prõtas maĩšosi.
liežuviùs maišýti. paskalas skleisti.
pẽklą maišýti kelti triukšmą, bartis, keiktis: Peklos nemaišýkiat: atimkiatės tą raištį, kad ans jūso buvęs.
po akių̃ (kójų) maišýtis atkreipti dėmesį, būnant netoliese: Šiek tiek pasižymėjusiems revoliucionieriams buvo geriau nepakliūti šnipams į akis ir nesimaišyti po kojų. Geriau nesimaišýk po akių̃.
po kójų (po kójomis) maišýtis lendant trukdyti: Ko tu čia, vaikeli, maišaĩsi po kójų, eik šalin! Vysiu lauk tave: nieko man nepadedi, tik po kojų maišaisi. Ko čia maišais po kojom!
su dumblù (žemè) maišýti labai niekinti, peikti: Diena iš dienos kapitalistų spauda ir radijas su dumblu maišo mūsų visuomeninę tvarką, mūsų kultūrą ir literatūrą.
su liežuviù maišýti. plepėti.
su velniaĩs ir kelmaĩs maišýti; . keikti, vartojant keiksmažodžius „velnias“, „kelmas“.
antmaišýti. maišant į įmaišalą dar įdėti: Kad kep miežainį, įmaišo ruginius, antmaišo miežinius [miltus].
apmaišýti.

1. šiek tiek pamaišyti: Ant košės viršaus užpilama taukų ir apmaišoma. Mergos apmaišiusios šutinį atnešė ant stalo.

2. sumaišyti su kuo, sujauti: Ar vieno saldaus, ar apmaišýt? Apmaĩšė prisvilimus košės, bemaišydamas iš dugno, ir sugadino valgį. Molį apveža velėnžeme, molis apsimaĩšo, ir auga viskas.

3. įsipainioti: Žiuvė apsimaišos į tas didžiąsias [tinklo] akis i paliekta.

4. apgauti: Tankiai esmi apsunkintas, gundytas, apmaišytas.
prõtas apsimaĩšė kvaištelėjo: Ar jau tau prõtas apsimaĩšė?
atmaišýti

1. padaryti tokį, koks buvo prieš sumaišymą: Sumaišęs nebeatmaišýsi.

2. atmiešti: Atmaĩšė vyną su vandeniu.

3. nuolat ateiti, pasirodyti: Ta uošvė čia tankiai atmaišo. Ir Krekenavoj atsimaišýdavo, atsisukdavo vokiečių.
įmaišýti.

1. maišant įdėti ko nors: Į rugius įmaĩšė kviečių. Vainikan galit ir gėlelę kokią įmaišýt. Ji tiktai ir gal būti įmaišiusi nuodų! Tarp tos geros sėklos inmaišė savų kūkalių. Tūlą žodį ir sudarymą lenkišką lietuviškon kalbon intmaišė. Bu [v] o in rugius insimaĩšę vikių, avižų. Tarp mūsų miežių yra daug avižų įsimaišiusių.

2. paruošti kokią nors masę skiedžiant, maišant: Įmaišau duoną. Atnešk miltų, įmaišysime kokią bandelę. Įmaišyk duonos maišymą. Jau duoną įmaišiaũ, tegu per naktį įrūgsta. Rugieniais [miltais] įmaišýdavo, kvietieniais atminkydavo. Įmaišýt duoną tai įmaišýsiu, bet atminkyt – nepagalėsiu. Kaip įmaišýsi, teip ir kepsi. Kap įmaišė, tep įrugs. Vieną rytą ji buvo įsimaišiusi blynams tešlą. Įsimaišiau šventėm baltesnio pyrago. Ji tik įsimaišė pyragus ir kepė. Įsimaišė maišymėlį.

3. įpainioti: Įmaišyti ką į vaidus. įsikišti: Jau kai vyras į tvarką įsimaĩšo (pradeda tvarkyti), tai prasta. Kad tik tokie lakudros įsimaĩšo, tuoj ir muštynės. Ko tu čia įsimaišeĩ? Į visokius svietiškus niekus įsimaišyti. Ir įsimaišysi į šneką jų.

4. įeiti, įsijungti (į būrį, minią): Daugiau nieko nepasakęs jis įsimaišė į žmones. Įsimaĩšęs tarp žmonių daug ko gali išgirsti. Ing kitas sveikas žmones insimaišyti. Kiti, įsimaišę su svečiais viežlyvais, be rūbo veselijos atėjo.
išmaišýti

1. maišomą masę padaryti vientisą, vienodą: Išmaišýti lig dugno. Prieš dažant reikia dažus gerai išmaišýti. Ar išmaišeĩ kalkes? | Šiandiej vėjelis nors kiek šilmą išmaišỹs (atvėsins) . Dažai sudžiūvę, neišsimaĩšo gerai.

2. kokiu įrankiu išjudinti, išversti iš vietos: Kursi ugnelę – rasi išdraskytą, kaisi puodelį – rasi išmaišytą. Atejęs rado išmaišytą ir uždegtą skruzdyną. Karvė avims išmaišýs grobus (subadys) . Kad paleidė vidurius, regis, kas su lazda išmaĩšė vidų.

3. išpašyti (kortas): Neišmaišýtos kortos.

4. išlandžioti, išvaikščioti visur: Ašiai visą miestą išmaišiaũ ir niekur negalėjau tavęs rasti. Visur išmaĩšė ir nerado jos. Duobes išmaĩšė, žmonių klausė (labai ieškojo) .

5. išmindyti, ištrempti: Įpuolė karvė į daržą ir išmaĩšė pusę ežių. Daržai išminti, laukai, kiek akys siekia, juoduoja išmaišyti. Ta karvė patrūks, tai daržus išmaišỹs. Nusidaužė jautis nu sieto ir išmaišė (suvertė, sujaukė) visą staldį. išklampoti: Grįžo purvinas ir šlapias – visus griovius išmaišęs. Jis ir tai balą išmaišė (turėjo bristi per balą) .

6. išdaužyti, išgurinti: Kaip neduos degtinės, langus išmaišysim! Leibis atsargiai pro duris vedlavo bijodamas, kad jam langų neišmaišytų. Kai pradėjo su lazdom muštis, ir išmaĩšė vienas kitam dantis. Aš norėčiau, kad tu rėktum, kad tu keiktum, kad tu, paėmusi samtį, išmaišytum jiems akis.

7. iškrapštyti, išvaryti: Aš juos visus iš ten išmaišýsiu.
gálvą (smẽgenis) išmaišýti iškvaršinti, protą atimti: Tu su savo „mama“ man ir galvą išmaišai. Galvà išmaišýta, nėko nebžinau. Su ilgu liežuviu i razumnam smagenus išmaišo.
į gãbalus išmaišýti išplūsti: Į visokius gãbalus išmaĩšo, visaip išdirba.
skùdurus išmaišýti kailį išperti: Reiks tai bobai išmaišýt skùdurus.
su liežuviù mariàs išmaišýti. Jis su savo liežuviu ir marias išmaišytų.
numaišýti

1. pamesti, prapuldyti: Kur dabar mano ausinius numaišeĩ?. Kur ta šluota čia nusimaĩšė? Nusimaišė kur in šiaudus [drapanos],
kaip bus šviesu, tai rasi. | Ot, tarp daugelio nusimaĩšo (išminta nejuntamai) .

2. nuklysti, nueiti: Tas prūsukas nusimaišė į bobų pusę. Brolis ėjo sykiu, bet tarp žmonių kaži kur nusimaĩšė.

3. greitai nueiti, nuvažiuoti: Kad numaĩšė, tai numaĩšė pro šalį. Brolis su dviračiu per laukus numaišė.
pamaišýti.

1. šiek tiek sujudinti, pavartyti, kuo nors sukant: Pamaišýk grūdus. Su pagaliu pamaišė senis ugnį, kad labiau degtų. Kruopas virinti pamaišant. Ir pamaĩšė kisielėlį ant žemės duobelėj. Biskį pamaĩšė (paragavo) tos sriubos i paliko. | Aš jus čia kuolu visus pamaišysiu (primušiu) . Toks karštumas, nė vėjelis nepamaĩšo (nepadvelkia) .

2. pasirausti, pasiknisti: Pamaišė po pelenus ir atrado raktą.

3. bent kiek pridėti kitos rūšies, sumaišyti su kuo: Purvais pamaišytas. | Apie Prienus jau pamaĩšo kalbą. Anų kalba y [ra] pamaišýta. Mūs pamaišýtas dudenimas (negryna kalba) . Nepamaišýtos (tikros) litviokės. Jau pasmaĩšę: ženijasi su lenkais, su gudais. | Kurie an Tytevėnų, į tą pusę, pasimaĩšę (kalba kita tarme) .

4. sukliudyti, sutrukdyti: Dar vėl čia tokis [mokytojas] pašoko ir pamaĩšė! Būtau apliejęs, bet stulpelis pamaĩšė. Pamaišiáu vagiuo dviratį nuvažiuoti.

5. pakrikti, į bloga pakrypti: Kap pamirė tėvai, tai ir pasmaišė (pablogo) vaikų buitis. Jau kap jam pasmaĩšė arkliai – vieną gerą pardavė, kitas puolė.

6. pasirodyti kur retai, trumpą laiką, pasisukti, atsirasti kur nors: Visi puldinėjo prie kiekvieno pasimaišiusio žmogaus. Ji salėje tik pasimaišydavo ir vėl išnykdavo už durų. Kai te buvo, ne teip nuobodu – žmonės dažniau pasimaĩšo, o čia tik saviejie. Piršlių da vis pasimaĩšo (atvažiuoja) . Maž ir aš kada pasmaišýsiu Daugailiuos. Čia kur pasmaišýk, tai ir sustiksme. Žvėrys … pasimaišė jiem akys [e]. Pasmaĩšė (pasitaikė po ranka) nebloga aviotė, ir nuspirkau. Pas mum stirnos da kai kada pasimaĩšo. Vasaros laike nesunku išsimitint: tai uoga kokia pasimaišo, tai grybų prisirenki.

7. padaryti pamišusį, sutrikdyti protą: Kalba, tarsi būtų pamaišytas. Anas ką šneka, tai vis kaip pasimaĩšęs. Pasimaĩšo žmogui, ir pradeda eit per laukus. Jam pasimaĩšo po kiek. Jau anam pasimaĩšė, ne kitaip, ka taip siunta.

8. truputį užperėti: Tris dienas višta teperėjo, o kiaušinius jau pamaĩšė. Pramušiau vieną kiaušinį – vos vos pamaišýtas, bet pamaišýtas.
bãdą pamaišýti. alkį nustumti, numalšinti: Žolės nėra nė saujos ko kiaulėmi pamest, nor badą pamaišyt. Pakepa kokią duonaitę, juodą kap anglis, kad tik badą pamaišyt.
galvõj pasimaišýti. pamišti.
prõtas (rãzumas) pamaišýtas (pasimaĩšęs) . Jam prõtas pamaišýtas. Pamaišýto rãzumo. Jo viena merga truputį pasimaišiusio proto.
pérmaišyti.

1. pakartotinai išmaišyti, sumaišyti: Da pérmaišyk dažus – matai, kad tiršti. Reik vandenį su audimu atsikartotinai permaišyti. Pakilus antrą kartą tešlai, permaišyti.

2. pakartotinai supašyti: Pérmaišyk kortas.

3. sumaišyti su kuo kitu: Žemaičių patarlių. tarmė žemaitiška, bet kartais ir lietuviškai permaišyta.
pramaišýti.

1. šiek tiek sumaišyti su kuo: Jei karštas vanduo, pramaišýk su šaltu.

2. šiek tiek pagaminti maišant: Pramaišýk kiaulėm ėdalo. Pramaišýsiu košės, i valgykiat.

3. prabūti, praleisti laiką kur maišantis: Tą vakarą nieko nenuveikiau, taip kažkur prasimaišiaũ. Ta viena prasimaišỹs šiap tep (prabus, pramis) .
bãdą pramaišýti turėti kiek pavalgyti: Va ažsiverpsiu duonos kąsnelį, tai bãdą pramaišýsiu.
primaišýti. pridėti maišant: Miltus prie pelų primaišýk. Ropučių prie miltų primaišýti. Nusipirko tokių žolių, kur nuog jų tuo užmiega, in arielką tų primaišė. Kas mėnesį prymaišáu [vaikams] piningų. Prie Tereko ūžimo ir trenksmo prisimaišo (prisijungia, prisideda) ramus ošimas.
sumaišýti.

1. padaryti, kad sumištų, sujaukti: Pelus su grūdais sumaišýk. Sumaišant įvairių rūšių sultis, pagerinamas jų skonis ir aromatas. Atlėkė žąsins su žąsų pulku, sumaišė vandenį į juodą purvą. Sumaišė kaip karvė su uodega. Sumaĩšė visą velnią į krūvą (visa sujaukė), ir dabar atskirk. Davė jam gert vyną, su mira ir su tulžimi sumaišytą. | Dabar sumaišýta ir čia kalba (viena tarmė su kita sumišusi) . Mūsų niūksmas (šneka) sumaišýtas. Sumaišýkim jų kalbą, jeib nė vienas kito kalbos nepermanytų. Dailidėmus stulpo Babilonijos … liežuvius sumaišė. Sumaišykim jų liežuvį. | Kas čia orą sumaišė (pasmardino) ?. Molis su šlyna susimaĩšė. Dūmas [cigaro] sujuda, susimaišo ir, apsupęs jo galvą, pamažu išsisklaido. Dabar ir orai susimaĩšę (pagedę) . Su pulku susimaišė. Susimaišo dvi tarmės. Susimaĩšė kaip barkščiai.

2. paruošti kokią skystą masę maišant: Sumaišaũ, tai jis nunešęs įkrečia į rindą. Einu, tik sumaišýsiu vištom [lesalo].

3. sunaudoti kokiai masei, maišalui: Turiu žinoti, kiek kilogramų miltų buvo iš viso sumaišyta.

4. supašyti (kortas): Sumaišýk kortas ir dalink. Reik gerai sumaišýt [kortas],
kad tos pačios neateitų!

5. sutrukdyti, sukliudyti: Sumaišė ir sutrukdė mano darbą. Sumaišė visą susirinkimą. Pavasarį sėjimas buvo susimaišęs.

6. supainioti, suardyti tvarką: Ir sumaišiau taktą antrame ratelyje. Kareiviai atsigrįžo, nusikvatojo, ir visa rikiuotė sumaišė koją. Tu mane visai sumaišei. | Tu, mergyte, apsigausi, kad vynelio paragausi, apsuks tau galvelę, sumaišỹs širdelę. Viskas subirę, susimaĩšę (nėra tvarkos) . Veselija susimaišė, teip ir parėjome, kaip ing uodegą papūtę. Mergučė mirė, dabar jos visa gaspadorysta susimaišỹs (pakriks) . Marė užkaito, susimaišė (sutriko), nesumano ką atsakyti. Susmaĩšė liežiuvis, negalė [jo] susiūturt. Akys aptemo, galvoje viskas susimaišė.

7. atimti sveiką galvojimą: Jis toks kaip ir sumaišytas. Kur tik ėjo, ką tik darė, buvo lyg susimaišęs.

8. užperėti: Du kiaušiniai buvo čysti, du sumaišýti, o keturiolika išperėjo.
dañgų su žemè sumaišýti. Pūgą vis dar siautė – čia prisilpdama, čia vėl sumaišydama dangų su žeme. Maniau, kad dañgų su žemè sumaišỹs (bus didelis mūšis) .
dangùs su žemè susimaĩšė. Dangus su žeme susimaišė. Audra šėlsta, dangus su žeme susimaišė. Lauke dangus su žeme susimaišė, tokiu oru nė šuns neišvarysi.
gálvą (prõtą) sumaišýti

1. (rūpesčiais) išvarginti: Galvà sumaišýta visų rūpesčių.

2. sukvailinti, kvailą padaryti: Kas sumaĩšė man protẽlį, ir pati aš nežinau. Nepasisekimai sumaišo žmogui protą. Tu arielka, tu pilkoji, sumaišeĩ galvẽlę.
galvojè (prõtas) susimaĩšė išprotėjo: Žmonės ėmė įtarinėti, kad senajam eiguliui iš skausmo susimaišė galvoje. Matos, tau jau galvõj susimaĩšė. Susimaĩšė prõtas nu gėrimo.
į dum̃blą sumaišýti išplūsti, suniekinti: Jūso prisivenga, o muni į dum̃blą sumaĩšo. Mane būtų už tai į dumblą sumaišę.
ìšmintį sumaišýti kvailą padaryti: [Alus] išmintį sumaišo.
kortàs sumaišýti suardyti planus, supainioti reikalus: Sumaĩšė man kortàs tie įvykiai.
liežuviùs (pliotkùs) sumaišýti apkalbėti: Sumaĩšė bobos liežuviùs, o ten nitnėkaičio nebuvo. Ta bjaurybė sumaišė pliotkus, dabar nebdrįsta nė akių parodyti.
pėdàs sumaišýti

1. paslėpti pėdsakus: Lapė moka pėdas sumaišyti. Jis išbėgo ir pėdas sumaišė.

2. susukti galvą: Su ta pasaka jis man visai sumaišė pėdas – nežinau ką daryti.
su dumblaĩs (su žemè) sumaišýti įveikti, nugalėti: Aš jį sumaišiaũ su dumblaĩs. Kaip puolė, visus su žeme sumaišė.
su kelmaĩs ir velniaĩs sumaišýti iškeikti, vartojant keiksmažodžius „kelmas“, „velnias“: Pradėjo keikti, sumaišydama su kelmais ir velniais.
su purvaĩs (su žẽmėm) sumaišýti apšmeižti: Bobos paleido gerklę ir nekaltą žmogų sumaišė su purvais. Ką nedarė! Jie mane su žẽmėm sumaĩšė (supykę visaip apkalbėjo) .
užmaišýti

1. paruošti, įmaišyti kokią nors masę skiedžiant: Piene tešlą užmaišysiu, daug ragaišio padarysiu. Vėdaras užmaišomas iš vakaro, kad kruopos išbrinktų. Ar jau užmaišeĩ duoną? Ažmaĩšė blynus. Pusę grūdo užmaišau užmaišau, kitą pusę užminkau užminkau – pilną pečių prikepu prikepu. | Užmaišýk karvei akselio. Ana ažmaĩšė kiaulėm, aš išpyliau. Gal šaltai ažsimaĩšė, kad nesikelia duona.

2. užduoti, užkirsti: Kai užmaĩšė su basliu, tai visi išbėgiojo. Užmaĩšė par dugną (per užpakalį) . Kad aš tau užmaišýsu par pasturgalį!

3. užperėti: Iš dvidešimts kiaušių tik dešimt teužmaĩšė.
gálvą užmaišýti atimti sveiką galvojimą, atmintį: Žumaišýta galvà (nieko nebežinau) .

Įrašas
Paaiškinimas	<b>maišýti, </b>maĩšo, maĩšė<br/>1. <span class="explanation">kokiu įrankiu aplink sukant, judinti, plakti, vartyti: </span> Brunzga neišvirti žirniai, kad juos su šaukštu maišaĩ. Kraujas nemaĩšomas klenka. Maišaũ košę su menturiu, o mišau mišinį iš grūdų, pašarą. Menturis yra tyrės maišomas šakotas pagalys. Ką ne ką, o kisielių tai maišýk ir maišýk. Aš nenoriu, kad čia man puodus maišýtai. Uošvėnė dar pati samtį tebvaldo. Ji neduoda marčiai į katilą su šaukštu maišyti. Nemaišyk kito puodo, tik žiūrėk, kad tavo neprisviltų. Ne pirštu košę maišyti. Bepigu maišyti žarijas svetimais pirštais. Su svetima ranka tik žarijas maišyti, ne pinigus. Svetima liga pirštu maišoma (kitam neskauda). Kito bėda pirštu maišoma. Viena kačerga du pečiu maišo. Jis atsidėjęs maišėsi cukrų stiklinėje ir tylėjo. <span class="explanation">makaluoti: </span> O tu, uodega, ką tu darei? – Aš vis maišiau, kad tik pagautų šunes. Ką te maišai po tą gerklytę? Miške augęs, miške gimęs, parėjęs namo visiems gerkles maišo. <br/>2. <span class="explanation">dėti kartu, jungti įvairius daiktus į vieną: </span> Atvažiavo užaugusi, graži, pasirėdžiusi kaip panytė ir kalbėjo maišydama lietuviškus žodžius su rusiškais. Senųjų tėvelių yra pasakyta, kad mergelių meilė su medum maišyta. Praskiedžiu, maišau su vandenim. Kapronas maišomas į vilnonius audinius, kad šie būtų patvaresni. Su prakaitu maišyta <span class="explanation"> (sunkiai uždirbta) </span> duona kelissyk skanesnė. Čia maišėsi žmonių prakaito, išmatų ir prarūgusių kalėjimo kopūstų kvapas. Pyktis maišėsi su skausmu. Baimė ir džiaugsmas maišėsi mūsų širdyse. Įspūdžiai maišėsi jo galvoje be jokios tvarkos. Širdį slėgė skausmas: galvoj maišės Marcės priekaištai. Poemoje, pasižyminčioje grakščia architektonika, realybė maišosi su fantastika. <br/>3. <span class="explanation">gainioti į visas puses: </span> Judu maišykit ir maišykit gyvulius, kad nenuvarytų. <span class="explanation">jauti, netvarką daryti: </span> Kai tik negeras vėjas, maĩšo ugnį, stuba prirūksta. Vėjas kaskart drąsiau švaistėsi, maišydamas sniegą: bėrė į pastogę, pašvilpino į mišką. | Stuba kiaura, vėjas maĩšo <span class="explanation"> (pučia) </span> iš visur. Ne po ilgam jau tik maišosi marės – išlenda iš vandens smakas su trimi galvoms. Maišėsi, stumdėsi, lėkė padangėmis stori mūrai <span class="explanation"> (debesys) </span>. Žmonių ten maišėsi būriai neregėti. Da bus darganos: varnos tik maišosi <span class="explanation"> (skraido būriais įvairiomis kryptimis) </span>. Galybės dangujęjos maišytis ir atmainytis pradės. <br/>4. <span class="explanation">versti, kratyti, ieškant ko: </span> Šiandie ramygaliečiai maĩšė pušyną. Ieškojo ieškojo, maišė po lapus – niekur nerado. Frontas kaži kur, o čia tave maĩšo. Naktį ėjo ančių maišyt <span class="explanation"> (vogti, gaudyti) </span>. <br/>5. <span class="explanation">gurinti, krušti: </span> Vyras par dieną geria, o vakare parejęs langus maĩšo. Silpnoje mėnesienos šviesoje Vebrys maišė mano buto langus. <br/>6. <span class="explanation">pašyti (kortas): </span> Kam dabar maišýt? Tu nemoki maišýti – kartos paliekta neišsimaišiusios. <br/>7. <span class="explanation">painioti vieną su kitu, neskirti: </span> Seserys teip panašios – visi anas maĩšo. <br/>8. <span class="explanation">kurstyti, kelti sąjūdį: </span> Atejo ir tenai, sujudindami ir maišydami minią. Idant būtų atkirsti, kuriejus maišo. <br/>9. <span class="explanation">painioti, apgaudinėti, meluoti. </span> <br/>10. <span class="explanation">miltus užpilant vandeniu ar kitu skysčiu, gaminti tešlą ar šiaip kokią masę: </span> Tėvas greitai užkūrė krosnį, o motina ėmė maišyti ragaišį. Kažin, miežienio ragaišio šiandien ar nemaišýsim? Tai rytoj rytą maĩšot duoną? Vieną tik kepėm, reiks tuoj antrą duoną maišýt. Mes tai geldoj maĩšom pyragus. Susirinko penkios moters pyragų maišyti. Visos maišė – neįmaišė. Kelies, maĩšai <span class="explanation"> (maišyk) </span> blynus! Išgrauš – kisielių maišaũ. Maišiusi minkys, minkiusi keps, – svečias nevalgęs neeis. Senu raugu nemaišykiam. <br/>11. <span class="explanation">daryti kitokį, keisti: </span> Turėdavę maldyti Perkūną, kad orą nemaišytų, karan keliaujant, šienaujant, rugius pjaujant, bulves kasant ir kitokius lauko darbus dirbant. Maĩšos vėjas <span class="explanation"> (susiverčia iš kitos pusės) – </span> bus lietaus. Maĩšos va oras, nešaltas. <br/>12. <span class="explanation">mišti protui: </span> Žmogus ėmė kiek maišýtis. Jam gal jau kiek maišýtis pradėjo. <br/>13. <span class="explanation">kištis kur, dalyvauti: </span> Visi žmonys arbatinėje atkreipė akis į Batutį, stebėjosi į jį, kur drąsesni – maišėsi į kalbą. Į peštynes jis nemielai maišosi. <br/>14. <span class="explanation">kliudyti, trukdyti: </span> Iškirsk šitą krūmą, ba jis ariant maĩšo. Medžiai nemaĩšo, čia seniai sukasiota žemė. Vaikai rėkauna pirkioj, tai man maišo mokyties. Ir kam tu man maišaĩ? Jau kad aš anta pečiaus, tai niekas manę nekabina, ir aš niekam nemaišaũ. <br/>15. <span class="explanation">klaidžioti, vaikščioti: </span> Maišiau maišiau po tokius laukus naktį. Jis tai išvien mieste maĩšo i maĩšo <span class="explanation"> (į miestą nuvykęs, visur ir ilgai vaikščioja) </span>. <span class="explanation">būti klaidžiam: </span> Čia kelias maĩšosi. <br/>16. <span class="explanation">buvoti, sukinėtis, rodytis: </span> Jis pas mus maĩšo ir maĩšo <span class="explanation"> (dažnai ateidinėja) </span>. Jis visur maĩšosi: vieną dieną čia, kitą dieną ten būna. Ans čia nemaĩšos tame centre. Ale kas čia yr, kad šiandiej katė nesmaĩšo gryčioj? Anas vėl maĩšos tarp jų. Kol turėjau šiaudų, niekas nesimaĩšė, kai nebeturiu – visi eina [prašyti]. Ir užduoda jam tokį didelį darbą, kad jis tik veseilioj nesimaišytų. Ans į rinkį y [ra] maĩšęs [is], tolie nė [ra] buvęs. Maĩšosi kap samtis tarp šaukštų. Negalėjau užmigt: man vis maišėsi galvoje daktaras su visu būriu savo retų, gudrių gyvulių. <span class="explanation">šiek tiek būti, pasitaikyti: </span> Ėda karvės šiaudus – žolė̃s kiek maĩšosi [šiauduose]. Sniegenos gal žiemą labiau maĩšos. Pas mus dažnai lietus maĩšos. Jau lytai pradėjo maišýtis. Beržynė – kur ir beržai mėgsta augti, bet maišosi ir ne beržų. Sunku buvo atspėti, ir kiek jam metų, nors paausiuos maišės jau ir žilų plaukų. <br/>17. <span class="explanation">lįsti, painiotis: </span> Nesmaišyk an tako. Ko maišaĩs kaip piktas pinigas?! Paklodę paklojau, ka nemaišỹtumis šienai. Liežuvis maišosi – negali pakalbėti žmogus. <br/>18. <span class="explanation">turėti reikalų, bendrauti, draugauti: </span> O jei kas nepaklusnus yra kalbai mūsų, per gromatą tą paženklykite, o nesimaišykite su juo, idant užgėdintas būtų. <br/><b> bãdą maišýti</b> <span class="explanation">teįstengti vos alkį numalšinti, neturėti pakankamai pavalgyti: </span> Veikt nenori, tai ir maišo badą. <br/><b>dañgų su žemè maišýti</b> <span class="explanation">kelti didelę pūgą, labai pustyti sningant: </span> Lauke iš tikrųjų vėjas jau visą savaitę maišo dangų su žeme, kaituliais suka sniegą, neša laukais ir daužosi į mūsų trobelės sienas. <br/><b>dangùs su žemè maĩšosi</b>. Lauke dangùs su žemè maĩšosi – negalima nė pro duris išeiti. <span class="explanation"> (minčių) antplūdis: </span> Bet kur tu užmigsi, jeigu dangus su žeme galvoje maišosi. <br/><b>galvojè (galvõn) maišýtis</b> <span class="explanation">prarasti protą, pamišti: </span> Iš didelių rūpesčių vyrui ėmė galvõj maišýtis. Sako, kad jam maišos jau galvon. <br/><b>gálvą (prõtą) maišýti</b> <span class="explanation">klaidinti: </span> Tokios knygos maišo protą. Vaikams veltui maišote galvas. Nemaišýk vaikiuo galvõs, nepatark taip. <br/><b>galvà (prõtas) maĩšosi</b> <span class="explanation">kvaišta: </span> Mano galva maišos. Jau tau kiba prõtas maĩšosi. <br/><b>liežuviùs maišýti</b>. <span class="explanation">paskalas skleisti. </span> <br/><b>pẽklą maišýti</b> <span class="explanation">kelti triukšmą, bartis, keiktis: </span> Peklos nemaišýkiat: atimkiatės tą raištį, kad ans jūso buvęs. <br/><b>po akių̃ (kójų) maišýtis</b> <span class="explanation">atkreipti dėmesį, būnant netoliese: </span> Šiek tiek pasižymėjusiems revoliucionieriams buvo geriau nepakliūti šnipams į akis ir nesimaišyti po kojų. Geriau nesimaišýk po akių̃. <br/><b>po kójų (po kójomis) maišýtis</b> <span class="explanation">lendant trukdyti: </span> Ko tu čia, vaikeli, maišaĩsi po kójų, eik šalin! Vysiu lauk tave: nieko man nepadedi, tik po kojų maišaisi. Ko čia maišais po kojom! <br/><b>su dumblù (žemè) maišýti</b> <span class="explanation">labai niekinti, peikti: </span> Diena iš dienos kapitalistų spauda ir radijas su dumblu maišo mūsų visuomeninę tvarką, mūsų kultūrą ir literatūrą. <br/><b>su liežuviù maišýti</b>. <span class="explanation">plepėti. </span> <br/><b>su velniaĩs ir kelmaĩs maišýti; </b>. <span class="explanation">keikti, vartojant keiksmažodžius „velnias“, „kelmas“. </span> <br/><b>antmaišýti</b>. <span class="explanation">maišant į įmaišalą dar įdėti: </span> Kad kep miežainį, įmaišo ruginius, antmaišo miežinius [miltus]. <br/><b>apmaišýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šiek tiek pamaišyti: </span> Ant košės viršaus užpilama taukų ir apmaišoma. Mergos apmaišiusios šutinį atnešė ant stalo. <br/>2. <span class="explanation">sumaišyti su kuo, sujauti: </span> Ar vieno saldaus, ar apmaišýt? Apmaĩšė prisvilimus košės, bemaišydamas iš dugno, ir sugadino valgį. Molį apveža velėnžeme, molis apsimaĩšo, ir auga viskas. <br/>3. <span class="explanation">įsipainioti: </span> Žiuvė apsimaišos į tas didžiąsias [tinklo] akis i paliekta. <br/>4. <span class="explanation">apgauti: </span> Tankiai esmi apsunkintas, gundytas, apmaišytas. <br/><b> prõtas apsimaĩšė</b> <span class="explanation">kvaištelėjo: </span> Ar jau tau prõtas apsimaĩšė? <br/><b>atmaišýti</b><br/>1. <span class="explanation">padaryti tokį, koks buvo prieš sumaišymą: </span> Sumaišęs nebeatmaišýsi. <br/>2. <span class="explanation">atmiešti: </span> Atmaĩšė vyną su vandeniu. <br/>3. <span class="explanation">nuolat ateiti, pasirodyti: </span> Ta uošvė čia tankiai atmaišo. Ir Krekenavoj atsimaišýdavo, atsisukdavo vokiečių. <br/><b>įmaišýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">maišant įdėti ko nors: </span> Į rugius įmaĩšė kviečių. Vainikan galit ir gėlelę kokią įmaišýt. Ji tiktai ir gal būti įmaišiusi nuodų! Tarp tos geros sėklos inmaišė savų kūkalių. Tūlą žodį ir sudarymą lenkišką lietuviškon kalbon intmaišė. Bu [v] o in rugius insimaĩšę vikių, avižų. Tarp mūsų miežių yra daug avižų įsimaišiusių. <br/>2. <span class="explanation">paruošti kokią nors masę skiedžiant, maišant: </span> Įmaišau duoną. Atnešk miltų, įmaišysime kokią bandelę. Įmaišyk duonos maišymą. Jau duoną įmaišiaũ, tegu per naktį įrūgsta. Rugieniais [miltais] įmaišýdavo, kvietieniais atminkydavo. Įmaišýt duoną tai įmaišýsiu, bet atminkyt – nepagalėsiu. Kaip įmaišýsi, teip ir kepsi. Kap įmaišė, tep įrugs. Vieną rytą ji buvo įsimaišiusi blynams tešlą. Įsimaišiau šventėm baltesnio pyrago. Ji tik įsimaišė pyragus ir kepė. Įsimaišė maišymėlį. <br/>3. <span class="explanation">įpainioti: </span> Įmaišyti ką į vaidus. <span class="explanation">įsikišti: </span> Jau kai vyras į tvarką įsimaĩšo <span class="explanation"> (pradeda tvarkyti), </span> tai prasta. Kad tik tokie lakudros įsimaĩšo, tuoj ir muštynės. Ko tu čia įsimaišeĩ? Į visokius svietiškus niekus įsimaišyti. Ir įsimaišysi į šneką jų. <br/>4. <span class="explanation">įeiti, įsijungti (į būrį, minią): </span> Daugiau nieko nepasakęs jis įsimaišė į žmones. Įsimaĩšęs tarp žmonių daug ko gali išgirsti. Ing kitas sveikas žmones insimaišyti. Kiti, įsimaišę su svečiais viežlyvais, be rūbo veselijos atėjo. <br/><b>išmaišýti</b><br/>1. <span class="explanation">maišomą masę padaryti vientisą, vienodą: </span> Išmaišýti lig dugno. Prieš dažant reikia dažus gerai išmaišýti. Ar išmaišeĩ kalkes? | Šiandiej vėjelis nors kiek šilmą išmaišỹs <span class="explanation"> (atvėsins) </span>. Dažai sudžiūvę, neišsimaĩšo gerai. <br/>2. <span class="explanation">kokiu įrankiu išjudinti, išversti iš vietos: </span> Kursi ugnelę – rasi išdraskytą, kaisi puodelį – rasi išmaišytą. Atejęs rado išmaišytą ir uždegtą skruzdyną. Karvė avims išmaišýs grobus <span class="explanation"> (subadys) </span>. Kad paleidė vidurius, regis, kas su lazda išmaĩšė vidų. <br/>3. <span class="explanation">išpašyti (kortas): </span> Neišmaišýtos kortos. <br/>4. <span class="explanation">išlandžioti, išvaikščioti visur: </span> Ašiai visą miestą išmaišiaũ ir niekur negalėjau tavęs rasti. Visur išmaĩšė ir nerado jos. Duobes išmaĩšė, žmonių klausė <span class="explanation"> (labai ieškojo) </span>. <br/>5. <span class="explanation">išmindyti, ištrempti: </span> Įpuolė karvė į daržą ir išmaĩšė pusę ežių. Daržai išminti, laukai, kiek akys siekia, juoduoja išmaišyti. Ta karvė patrūks, tai daržus išmaišỹs. Nusidaužė jautis nu sieto ir išmaišė <span class="explanation"> (suvertė, sujaukė) </span> visą staldį. <span class="explanation">išklampoti: </span> Grįžo purvinas ir šlapias – visus griovius išmaišęs. Jis ir tai balą išmaišė <span class="explanation"> (turėjo bristi per balą) </span>. <br/>6. <span class="explanation">išdaužyti, išgurinti: </span> Kaip neduos degtinės, langus išmaišysim! Leibis atsargiai pro duris vedlavo bijodamas, kad jam langų neišmaišytų. Kai pradėjo su lazdom muštis, ir išmaĩšė vienas kitam dantis. Aš norėčiau, kad tu rėktum, kad tu keiktum, kad tu, paėmusi samtį, išmaišytum jiems akis. <br/>7. <span class="explanation">iškrapštyti, išvaryti: </span> Aš juos visus iš ten išmaišýsiu. <br/><b> gálvą (smẽgenis) išmaišýti</b> <span class="explanation">iškvaršinti, protą atimti: </span> Tu su savo „mama“ man ir galvą išmaišai. Galvà išmaišýta, nėko nebžinau. Su ilgu liežuviu i razumnam smagenus išmaišo. <br/><b>į gãbalus išmaišýti</b> <span class="explanation">išplūsti: </span> Į visokius gãbalus išmaĩšo, visaip išdirba. <br/><b>skùdurus išmaišýti</b> <span class="explanation">kailį išperti: </span> Reiks tai bobai išmaišýt skùdurus. <br/><b>su liežuviù mariàs išmaišýti</b>. Jis su savo liežuviu ir marias išmaišytų. <br/><b>numaišýti</b><br/>1. <span class="explanation">pamesti, prapuldyti: </span> Kur dabar mano ausinius numaišeĩ?. Kur ta šluota čia nusimaĩšė? Nusimaišė kur in šiaudus [drapanos], kaip bus šviesu, tai rasi. | Ot, tarp daugelio nusimaĩšo <span class="explanation"> (išminta nejuntamai) </span>. <br/>2. <span class="explanation">nuklysti, nueiti: </span> Tas prūsukas nusimaišė į bobų pusę. Brolis ėjo sykiu, bet tarp žmonių kaži kur nusimaĩšė. <br/>3. <span class="explanation">greitai nueiti, nuvažiuoti: </span> Kad numaĩšė, tai numaĩšė pro šalį. Brolis su dviračiu per laukus numaišė. <br/><b>pamaišýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šiek tiek sujudinti, pavartyti, kuo nors sukant: </span> Pamaišýk grūdus. Su pagaliu pamaišė senis ugnį, kad labiau degtų. Kruopas virinti pamaišant. Ir pamaĩšė kisielėlį ant žemės duobelėj. Biskį pamaĩšė <span class="explanation"> (paragavo) </span> tos sriubos i paliko. | Aš jus čia kuolu visus pamaišysiu <span class="explanation"> (primušiu) </span>. Toks karštumas, nė vėjelis nepamaĩšo <span class="explanation"> (nepadvelkia) </span>. <br/>2. <span class="explanation">pasirausti, pasiknisti: </span> Pamaišė po pelenus ir atrado raktą. <br/>3. <span class="explanation">bent kiek pridėti kitos rūšies, sumaišyti su kuo: </span> Purvais pamaišytas. | Apie Prienus jau pamaĩšo kalbą. Anų kalba y [ra] pamaišýta. Mūs pamaišýtas dudenimas <span class="explanation"> (negryna kalba) </span>. Nepamaišýtos <span class="explanation"> (tikros) </span> litviokės. Jau pasmaĩšę: ženijasi su lenkais, su gudais. | Kurie an Tytevėnų, į tą pusę, pasimaĩšę <span class="explanation"> (kalba kita tarme) </span>. <br/>4. <span class="explanation">sukliudyti, sutrukdyti: </span> Dar vėl čia tokis [mokytojas] pašoko ir pamaĩšė! Būtau apliejęs, bet stulpelis pamaĩšė. Pamaišiáu vagiuo dviratį nuvažiuoti. <br/>5. <span class="explanation">pakrikti, į bloga pakrypti: </span> Kap pamirė tėvai, tai ir pasmaišė <span class="explanation"> (pablogo) </span> vaikų buitis. Jau kap jam pasmaĩšė arkliai – vieną gerą pardavė, kitas puolė. <br/>6. <span class="explanation">pasirodyti kur retai, trumpą laiką, pasisukti, atsirasti kur nors: </span> Visi puldinėjo prie kiekvieno pasimaišiusio žmogaus. Ji salėje tik pasimaišydavo ir vėl išnykdavo už durų. Kai te buvo, ne teip nuobodu – žmonės dažniau pasimaĩšo, o čia tik saviejie. Piršlių da vis pasimaĩšo <span class="explanation"> (atvažiuoja) </span>. Maž ir aš kada pasmaišýsiu Daugailiuos. Čia kur pasmaišýk, tai ir sustiksme. Žvėrys … pasimaišė jiem akys [e]. Pasmaĩšė <span class="explanation"> (pasitaikė po ranka) </span> nebloga aviotė, ir nuspirkau. Pas mum stirnos da kai kada pasimaĩšo. Vasaros laike nesunku išsimitint: tai uoga kokia pasimaišo, tai grybų prisirenki. <br/>7. <span class="explanation">padaryti pamišusį, sutrikdyti protą: </span> Kalba, tarsi būtų pamaišytas. Anas ką šneka, tai vis kaip pasimaĩšęs. Pasimaĩšo žmogui, ir pradeda eit per laukus. Jam pasimaĩšo po kiek. Jau anam pasimaĩšė, ne kitaip, ka taip siunta. <br/>8. <span class="explanation">truputį užperėti: </span> Tris dienas višta teperėjo, o kiaušinius jau pamaĩšė. Pramušiau vieną kiaušinį – vos vos pamaišýtas, bet pamaišýtas. <br/><b> bãdą pamaišýti</b>. <span class="explanation">alkį nustumti, numalšinti: </span> Žolės nėra nė saujos ko kiaulėmi pamest, nor badą pamaišyt. Pakepa kokią duonaitę, juodą kap anglis, kad tik badą pamaišyt. <br/><b>galvõj pasimaišýti</b>. <span class="explanation">pamišti. </span> <br/><b>prõtas (rãzumas) pamaišýtas (pasimaĩšęs) </b>. Jam prõtas pamaišýtas. Pamaišýto rãzumo. Jo viena merga truputį pasimaišiusio proto. <br/><b>pérmaišyti</b>. <br/>1. <span class="explanation">pakartotinai išmaišyti, sumaišyti: </span> Da pérmaišyk dažus – matai, kad tiršti. Reik vandenį su audimu atsikartotinai permaišyti. Pakilus antrą kartą tešlai, permaišyti. <br/>2. <span class="explanation">pakartotinai supašyti: </span> Pérmaišyk kortas. <br/>3. <span class="explanation">sumaišyti su kuo kitu: </span> Žemaičių patarlių. tarmė žemaitiška, bet kartais ir lietuviškai permaišyta. <br/><b>pramaišýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">šiek tiek sumaišyti su kuo: </span> Jei karštas vanduo, pramaišýk su šaltu. <br/>2. <span class="explanation">šiek tiek pagaminti maišant: </span> Pramaišýk kiaulėm ėdalo. Pramaišýsiu košės, i valgykiat. <br/>3. <span class="explanation">prabūti, praleisti laiką kur maišantis: </span> Tą vakarą nieko nenuveikiau, taip kažkur prasimaišiaũ. Ta viena prasimaišỹs šiap tep <span class="explanation"> (prabus, pramis) </span>. <br/><b> bãdą pramaišýti</b> <span class="explanation">turėti kiek pavalgyti: </span> Va ažsiverpsiu duonos kąsnelį, tai bãdą pramaišýsiu. <br/><b>primaišýti</b>. <span class="explanation">pridėti maišant: </span> Miltus prie pelų primaišýk. Ropučių prie miltų primaišýti. Nusipirko tokių žolių, kur nuog jų tuo užmiega, in arielką tų primaišė. Kas mėnesį prymaišáu [vaikams] piningų. Prie Tereko ūžimo ir trenksmo prisimaišo <span class="explanation"> (prisijungia, prisideda) </span> ramus ošimas. <br/><b>sumaišýti</b>. <br/>1. <span class="explanation">padaryti, kad sumištų, sujaukti: </span> Pelus su grūdais sumaišýk. Sumaišant įvairių rūšių sultis, pagerinamas jų skonis ir aromatas. Atlėkė žąsins su žąsų pulku, sumaišė vandenį į juodą purvą. Sumaišė kaip karvė su uodega. Sumaĩšė visą velnią į krūvą <span class="explanation"> (visa sujaukė), </span> ir dabar atskirk. Davė jam gert vyną, su mira ir su tulžimi sumaišytą. | Dabar sumaišýta ir čia kalba <span class="explanation"> (viena tarmė su kita sumišusi) </span>. Mūsų niūksmas <span class="explanation"> (šneka) </span> sumaišýtas. Sumaišýkim jų kalbą, jeib nė vienas kito kalbos nepermanytų. Dailidėmus stulpo Babilonijos … liežuvius sumaišė. Sumaišykim jų liežuvį. | Kas čia orą sumaišė <span class="explanation"> (pasmardino) </span> ?. Molis su šlyna susimaĩšė. Dūmas [cigaro] sujuda, susimaišo ir, apsupęs jo galvą, pamažu išsisklaido. Dabar ir orai susimaĩšę <span class="explanation"> (pagedę) </span>. Su pulku susimaišė. Susimaišo dvi tarmės. Susimaĩšė kaip barkščiai. <br/>2. <span class="explanation">paruošti kokią skystą masę maišant: </span> Sumaišaũ, tai jis nunešęs įkrečia į rindą. Einu, tik sumaišýsiu vištom [lesalo]. <br/>3. <span class="explanation">sunaudoti kokiai masei, maišalui: </span> Turiu žinoti, kiek kilogramų miltų buvo iš viso sumaišyta. <br/>4. <span class="explanation">supašyti (kortas): </span> Sumaišýk kortas ir dalink. Reik gerai sumaišýt [kortas], kad tos pačios neateitų! <br/>5. <span class="explanation">sutrukdyti, sukliudyti: </span> Sumaišė ir sutrukdė mano darbą. Sumaišė visą susirinkimą. Pavasarį sėjimas buvo susimaišęs. <br/>6. <span class="explanation">supainioti, suardyti tvarką: </span> Ir sumaišiau taktą antrame ratelyje. Kareiviai atsigrįžo, nusikvatojo, ir visa rikiuotė sumaišė koją. Tu mane visai sumaišei. | Tu, mergyte, apsigausi, kad vynelio paragausi, apsuks tau galvelę, sumaišỹs širdelę. Viskas subirę, susimaĩšę <span class="explanation"> (nėra tvarkos) </span>. Veselija susimaišė, teip ir parėjome, kaip ing uodegą papūtę. Mergučė mirė, dabar jos visa gaspadorysta susimaišỹs <span class="explanation"> (pakriks) </span>. Marė užkaito, susimaišė <span class="explanation"> (sutriko), </span> nesumano ką atsakyti. Susmaĩšė liežiuvis, negalė [jo] susiūturt. Akys aptemo, galvoje viskas susimaišė. <br/>7. <span class="explanation">atimti sveiką galvojimą: </span> Jis toks kaip ir sumaišytas. Kur tik ėjo, ką tik darė, buvo lyg susimaišęs. <br/>8. <span class="explanation">užperėti: </span> </span> Du kiaušiniai buvo čysti, du sumaišýti, o keturiolika išperėjo. <br/><b> dañgų su žemè sumaišýti</b>. Pūgą vis dar siautė – čia prisilpdama, čia vėl sumaišydama dangų su žeme. Maniau, kad dañgų su žemè sumaišỹs <span class="explanation"> (bus didelis mūšis) </span>. <br/><b>dangùs su žemè susimaĩšė</b>. Dangus su žeme susimaišė. Audra šėlsta, dangus su žeme susimaišė. Lauke dangus su žeme susimaišė, tokiu oru nė šuns neišvarysi. <br/><b>gálvą (prõtą) sumaišýti</b><br/>1. <span class="explanation"> (rūpesčiais) išvarginti: </span> Galvà sumaišýta visų rūpesčių. <br/>2. <span class="explanation">sukvailinti, kvailą padaryti: </span> Kas sumaĩšė man protẽlį, ir pati aš nežinau. Nepasisekimai sumaišo žmogui protą. Tu arielka, tu pilkoji, sumaišeĩ galvẽlę. <br/><b>galvojè (prõtas) susimaĩšė</b> <span class="explanation">išprotėjo: </span> Žmonės ėmė įtarinėti, kad senajam eiguliui iš skausmo susimaišė galvoje. Matos, tau jau galvõj susimaĩšė. Susimaĩšė prõtas nu gėrimo. <br/><b>į dum̃blą sumaišýti</b> <span class="explanation">išplūsti, suniekinti: </span> Jūso prisivenga, o muni į dum̃blą sumaĩšo. Mane būtų už tai į dumblą sumaišę. <br/><b>ìšmintį sumaišýti</b> <span class="explanation">kvailą padaryti: </span> [Alus] išmintį sumaišo. <br/><b>kortàs sumaišýti</b> <span class="explanation">suardyti planus, supainioti reikalus: </span> Sumaĩšė man kortàs tie įvykiai. <br/><b>liežuviùs (pliotkùs) sumaišýti</b> <span class="explanation">apkalbėti: </span> Sumaĩšė bobos liežuviùs, o ten nitnėkaičio nebuvo. Ta bjaurybė sumaišė pliotkus, dabar nebdrįsta nė akių parodyti. <br/><b>pėdàs sumaišýti</b><br/>1. <span class="explanation">paslėpti pėdsakus: </span> Lapė moka pėdas sumaišyti. Jis išbėgo ir pėdas sumaišė. <br/>2. <span class="explanation">susukti galvą: </span> Su ta pasaka jis man visai sumaišė pėdas – nežinau ką daryti. <br/><b>su dumblaĩs (su žemè) sumaišýti</b> <span class="explanation">įveikti, nugalėti: </span> Aš jį sumaišiaũ su dumblaĩs. Kaip puolė, visus su žeme sumaišė. <br/><b>su kelmaĩs ir velniaĩs sumaišýti</b> <span class="explanation">iškeikti, vartojant keiksmažodžius „kelmas“, „velnias“: </span> Pradėjo keikti, sumaišydama su kelmais ir velniais. <br/><b>su purvaĩs (su žẽmėm) sumaišýti</b> <span class="explanation">apšmeižti: </span> Bobos paleido gerklę ir nekaltą žmogų sumaišė su purvais. Ką nedarė! Jie mane su žẽmėm sumaĩšė <span class="explanation"> (supykę visaip apkalbėjo) </span>. <br/><b>užmaišýti</b><br/>1. <span class="explanation">paruošti, įmaišyti kokią nors masę skiedžiant: </span> Piene tešlą užmaišysiu, daug ragaišio padarysiu. Vėdaras užmaišomas iš vakaro, kad kruopos išbrinktų. Ar jau užmaišeĩ duoną? Ažmaĩšė blynus. Pusę grūdo užmaišau užmaišau, kitą pusę užminkau užminkau – pilną pečių prikepu prikepu. | Užmaišýk karvei akselio. Ana ažmaĩšė kiaulėm, aš išpyliau. Gal šaltai ažsimaĩšė, kad nesikelia duona. <br/>2. <span class="explanation">užduoti, užkirsti: </span> Kai užmaĩšė su basliu, tai visi išbėgiojo. Užmaĩšė par dugną <span class="explanation"> (per užpakalį) </span>. Kad aš tau užmaišýsu par pasturgalį! <br/>3. <span class="explanation">užperėti: </span> </span> Iš dvidešimts kiaušių tik dešimt teužmaĩšė. <br/><b> gálvą užmaišýti</b> <span class="explanation">atimti sveiką galvojimą, atmintį: </span> Žumaišýta galvà <span class="explanation"> (nieko nebežinau) </span>.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.