aplydėti

lydė́ti, lỹdi (lỹdžia), -ė́jo.

1. eiti, važiuoti drauge su išvykstančiu asmeniu iki kurios nors vietos: Lydovas lydė́jo viešnią. Gražu pareiti, kad lydi balti broleliai ik vartų, baltos seselės per lauką. Marti lydėjo ligi vartelių, sesuo į puskelę. Nėr man bernelio keliu lydėtie. Tai gardu gertie, kad myli, gražu važiuotie, kad lydi. Oi leido lydėjo tėvulis dukrelę svetimojon šalelėn. Užgirdo [vištos],
kad duris subrazdinai, tai tuoj apsupa ir lỹdžia nuo gryčios an gurbą ir atgal. Lydėjomės brolelį per lygų laukelį. Elenutė su sesele lỹdisi (viena kitą lydi) . vykti drauge su iškeliaujančiu asmeniu į tą pačią vietą kaip palydovui: Jie išvyko, kiekvienas lydimas savo ištikimo tarno. Lydėk mus ing visokią tiesą. Lydėk taku tikruoju. | Lydimàsis raštas (raštas, pridedamas ką siunčiant, lydraštis) . Padėtis salėje pasidarė tokia įtempta, jog Paškovskis, aštrių replikų lydimas, turėjo išeiti. eiti ar važiuoti paskui gabenamo į laidojimo vietą mirusio karstą: Milžiniškos žmonių minios lydėjo poetę į amžinojo poilsio vietą. Žmonys numirėlį lỹda. Lydi Marę į kapus, jau Marelę į kapus.

2. sekti (akimis), žiūrėti į nueinantį, tolstantį: Par lauką jojau, atgal žiūrėjau, ar lyd mane mergelė, ar žiūri pro langelį. Kur tik pasirodė, visų akys ją lydėjo. Pirmininkas lydėjo akimis grįžtančius iš susirinkimo žmones. Visi ligoniai pasikelia lovose ir įtemptais žvilgsniais lydi Žaldoką.

3. būti šalia ko, nesitraukti, neišnykti: Nacionalinė priespauda, tyčiojimasis ir išnaudojimas lydi kolonijinių bei priklausomųjų šalių žmones nuo lopšio iki karsto. Visą laiką jį lydėjo tokia netikrumo savijauta, tarsi jis būtų buvęs iš stiklo. Palaima ir klotis lai lydžia visus žygius tikrų tėvyninkų.

4. vykti veiksmui drauge su kitu tuo pačiu metu vykstančiu veiksmu: Mūsų darbus lydi džiaugsmas ir daina. Primityviškiausiose žaidimus lydinčiose dainose dar nėra prasmingų žodžių ir ryškesnės minties. Palankios oro sąlygos lydėjo šių metų pavasario sėją. kilti, atsirasti tuoj po kito reiškinio kaip jo padariniui; būti susijusiam su kokiu reiškiniu: Įvairių kraštų pramonės kilimą tuojau pat lydi nesuvaldoma konkurencija, nedarbas. Ūminis bronchitas gali būti savarankus arba lydimasis susirgimas (kilęs susirgus kita liga) .

5. daryti ką įkandin kito veiksmo: Artistai vaipėsi iš garbingiausių pareigūnų, ir publika garsiausiu kvatojimu lydėjo kiekvieną vykusį posakį.
aplydė́ti. lydint apeiti aplink ką.
atlydė́ti. ateiti drauge su vykstančiu kur asmeniu: Jis mane atlydėjo ligi namų. Į mokyklą – tai buvo keturiasdešimt antraisiais metais – Viktoriuką atlydėjo tos pačios pravardės ir ta pati panieka. Savo brolelį aš čia atsilydėjau. atgabenti laidoti mirusį, einant ar važiuojant paskui jo karstą: Jau atlydi mirusį. Šit atlydžia mano mielą bernelį. Da nenujojom pusę lauko, užgirdom sesiulę atlydžiančią (atlydimą) .
įlydė́ti. įeiti drauge su lydimu asmeniu: Aš ją ne tik palydėjau, bet ir kieman įlydėjau. Panelė į svirnelį ėjo, zylutė ją įlydėjo. įgabenti kur nors mirusį, einant ar važiuojant paskui jo karstą: Numirėlį įlydėjo į miestelį, į kapines.
išlydė́ti, išlỹdi (ìšlydi), -ė́jo. išleisti išvykstantį: Jei išeinantį svečią nieks neìšlydi [pro duris],
tai dieną išsineša (diena sutrumpėja) . O išleisdama, išlydėdama [dukrelę],
neketėjo lankyti. Nuotaka išsilỹdi savo mylimąjį ir pabučiuo [ja] priemenio [je]. Namie šnekės šnekės, išsilydi – ir vėl nepabaigia. Išsilydė́jo mergelė savo bernelį. Teip šnekėdamiesi du broliai išsilydėjo į lauką. išleisti mirusį laidoti: Išlydė́t suejo visi susiedai. Kai aš nuvažiavau, [velionis] jau buvo išlydė́tas. Ėda kaip marti, piktą anytą kapuosna išlydėjusi. Nuejo anas pakasynos …, išlydė́jo tėvą.
lìžę išlydė́ti į gìrią iš senų javų iškepti paskutinę duoną: Jau jie ližę išlydėjo in girią.
nulydė́ti.

1. nueiti drauge su vykstančiu kur asmeniu iki kurios nors vietos, nuvesti jį kur: Par lauką nulydė́k svetį. Tarną nulydė́ję į kamarą ir įleidę, duris tuo užtrenkė. Pirmą dieną po vinčiaus svočia išvakaruose nulydi jaunuosius į klėtį. Atvykusį princą žmonės pasitiko su nematytu iškilmingumu, didžiausia minia, linksmai šūkaudama, jį nulydėjo į tėvo rūmus. išleisti mirusį laidoti, einant ar važiuojant paskui jo karstą: Jau antri meteliai, kaip motinėlę nulydėj [o]. Vienas kitą nusilydžia ant kapus.

2. nusekti akimis nueinantį, tolstantį: Rūta akimis nulydėjo nutolstantį Povilą. Labonis nulydėjo akimis automobilį. Kazimieras, meiliom akim nulydėjęs mergaitę, prunkščia skaniai į ūsus.

3. daryti (ppr. sakyti) ką įkandin nueinančio: Medininkas nusisuko ant dvaro, o sendvariškiai nulydėjo jį žodžiais kaip strypais (keikė nueinantį) .

4. palaukti kurį laiką: Nulydė́jus valandą, atėjo ana. Nulydė́jus (palaukus kokius metus) parduosiu.

5. praleisti, atšvęsti: Ant, jau Mertyno nulydėjom didelę šventę, o adpentai su Kalėdoms jau prisiartin. Jau seną metą (senuosius metus) nulydėjo. Šventes nulydė́ti.
palydė́ti.

1. lydėti 1: Rimantas palydėjo komisiją iki fabriko vartų. Visa veselė palyda, tik tėvai paliekta numie. O kad aš ėjau į svirną gulti, mane močiutė vis palydėjo. Oi kas mane mergužėlę į namučius palydės? Ne sesužėlės vainikėlį nupynė, ne brolužėliai laukeliu palydėjo. Pagilydė́kit nors lig kiemo vartelių. | Tu palydėjai (vedei) … tavo žmones, kuriais tu išgelbėjai. nešant ar vežant numirėlį laidoti, eiti kartu: Bokšte varpai suskambėjo mergužėlei palydėti. Mes gi dvejetu arklių palydėjom [mirusį]. Lavoną palydėti.

2. kurį laiką sekti akimis nueinantį: Motina pakreipia galvą pro pakulų kuodelį ir šypsosi mums, kiekvieną palydėdama žvilgsniu. Kai aš einu gatve, užupiečiai palydi mane niūriais, rūškanais žvilgsniais. Akims ašarotoms tave aš palydžiu. | Ko savo akim nepalydėjau, nemačiau, to netikiu.

3. daryti (ppr. pasakyti) ką įkandin nueinančio ar įkandin kokio veiksmo: Mano broliai kurčiais keiksmais mane palydėjo (nueinančią keikė) . Pakalbink tokį sūnelį – palydės žodžiais kaip pagaliais (šiurkščiai atsakys, atrėš) . Samedo Vurguno eilėraščiai, skaityti azerbaidžaniškai, susirinkusiųjų buvo sutikti ir palydėti griausmingais plojimais.

4. kilti, atsirasti drauge su kuo: Gera Dievo dovana vaikai, nors juos palydi nauji vargai.

5. būti drauge, padėti, laiminti: Kad Dievs tiktai palydėtų! Pons Dievs jus tepalyd.

6. numesti, paleisti, nusviesti: Velnias kad palydės akmenį dangun, tai ir negrįžo. Jei užpuls šunys, palydėk (tyčia numesk) lazdą.

7. prarasti, nustoti, netekti ko: Jis tai Amerikoj palydėjo sveikatą. Čia be laiko žmogaus gyvybė palydžiama. Žalias vynas gardu gertie, gražu pažiūrėtie, gaila mani jaunystėlės čionai palydėtie. Jau ne čėsas, mergelė, jau ne čėsas, jaunoji [grįžti pas motušę],
kad palydėjai jau vainikėlį ir jaunąsias dieneles. Kad aš gėriau, pasigėriau, savo juodą kepurėlę palydėjau. Tai jau palydėjai peilį? Bet (be reikalo) palydėjau (išleidau) keletą rublių – nereikėjo ten važiuoti. Turėjo tiek pinigų, o visus palydėjo per savo girtybę.

8. praleisti, atšvęsti: Šventes palydėti. Palydėjusi senuosius metus, lengviau atsiduso. Su ja ne vieną valandėlę linksmai palydė́jau.
gálvą (káilį) palydė́ti žūti: Ne tik visų dantų neteksi, bet ir galvą palydėsi. Tave gelbėčiau, nors ir kailį palydėčiau.
parlydė́ti. atlydėti namo: Kas tu da bernas, kad tingi mergos parlydėti namo? Jis parlydė́jo skaisčią mergužėlę. Šuo, lyg ką parsilydėdamas, lojo.
pérlydėti.

1. palydėti per ką: Šį meilingai per girią perlydėjo. Būdavo, mes, vaikai, pérlydim meškas ik puse sodžiaus.

2. peržvelgti, perleisti (akimis): Stogą perlydėjo visi akimis ir nuvažiavo.
pralydė́ti, pralỹdi (pràlydi), -ė́jo.

1. lydint pravesti pro ką, per ką: Pralydė́k pro šunį svetį. Pralydė́jau pro mišką, paskui pati bijau grįžti.

2. palydėti 1: Dėkui, broleli, dėkui, tikruti, ką pralydėsi per kiek laukelių. Švogris mane pralỹdi. Mergos … išeidavo pasitekėtų prieš jaunikį su lempomis, idant jį ing namus marčios jaunos pralydėtų. Gerasis piemuo pralydi avis savas. mirusį palydėti: Pralydžiu numirusį. O kaipgi aš tavęs verkiau. Visos susiedkos suėjo tave biedną pralydėt. Žmonės … kūną ant palaidojimo pràlydi.

3. praleisti (laiką) lydint: Jei ne naktys, ne žvaigždėtos, prastovėtos, pralydėtos – nereikėtų tų eilių.
prilydė́ti. lydint prieiti ką: Lydim lauką, lydim antrą, niekur nieko neprilỹdim, tik prilỹdim aukštus kalnus, aukštus kalnus, žemus klonius.
užlydė́ti. lydint užvesti ant ko: Užlydė́siu taũ ant kalno, ir bus gana.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'aplydeti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x