aplupinėti

lupinė́ti, -ė́ja, -ė́jo. lupti.

1. po truputį imti žievę, luobą: Nelupinėk bulvių, skusk – mat nedaug turim; lupinėjant daug nusipjausto. | Zylės, lupinėdamos žievę, surenka kenkėjus. Senieji laikai atminti – tai senų žaizdų šašai lupinėti.

2. atkerti, atšokti: Nuo didelio karščio pradėjo lupinėtis nuo sienų dažai.

3. po truputį rauti, traukti: Dabar eikit žiūrėt tų kelmų, a jie te verti bus lupinėt, a ne. Į Klaipėdą veža ne mokyties, bet pundamentų plytų lupinėti.

4. pešioti žolę, ėdinėti: Ir gyvulius išleistum, jie dabar lupinė́tų.
aplupinė́ti. aplupti.

1. po truputį aplupti žievę.

2. aplaupyti: Aplupinė́tos bandukės – vienas čiupt, kitas čiupt – aplaužė, apčiūpojo.

3. apiplikti, apiplyšti, apdriksti: Namai purvini, suodini, apsilupinėję. Važiavo sena, sudėvėta, apsilupinėjusiomis durelėmis karieta.

4. apdaužyti, apmušti: Aš jiem ausis aplupinė́siu!

5. apiplėšti.
atlupinė́ti. atlupti.

1. atidaryti, nuimti ką, atplėšti: Katinėl, nabagėl, atlupinėk [moliu užlipdytas] akeles, jau merga broliuką nunešė. Atlupinė́jai, nudūks dabar vaistai. Smalsioji mūsų kelionės draugė pradėjo žiūrinėti ir atlupinėti kai kuriuos paketus.

2. atkerti, atšokti: Nuo sienų popieriai atsilupinėję.
išlupinė́ti. išlupti.

1. išpjaustyti, išgriežti, išrėžti: Kol anie atėjo, tai jis visom avim akis išlupinėjo. Išlupinėjo iš tų smakų galvų visus liežuvius ir susidėjo visus in tarbą. [Vaikas] buvo gatavas akis motinai išlupinėti. Mes nesipykom, bet geruoju akis išsilupinėjom.

2. ką įdėtą, įsmigusį išiminėti, ištraukyti: Langus, viską išlupinė́jo, išdraskė. Anas, būdavo, ir mažiausius akmenėlius išlupinėja iš dirvos. Neilgai trukus žmogelis išejo iš krūmų, išsilupinėjo pinigus ir parejo namo su didžiausiu maišu, pilnu pinigų.
nulupinė́ti. nulupti.

1. nuiminėti, nudraskyti, nuplėšyti (ką pridėtą, prilipusį): Bijodamas, kad jo nesučiuptų taip renkant nuo grindų pinigus, tai jis batų padus pasmaluoja, pasku pavaikščiojęs po kambarį … išėjęs laukan nulupinėjo. Skardinius stogus nuo namo nulupinėjo lapais.

2. nuimti žievę: Ir dėjo nulupinėtas lazdas į girdijimo rindą.
palupinė́ti. palupti; palaupyti: Prašau an veseilios: mažų pečio padraskyt ir karvojo palupinė́t.
prilupinė́ti. prilupti; prisipešioti žolės, priėdinėti: Po švento Jurgio jau karvelės prilupinė́ja po krūmais.
sulupinė́ti. sulupti; pamažu suvalgyti: Vaikai visą košę sulupinė́jo. Visą obuolį sulupinė́jai.
užsilupinė́ti užsiriesti atkerus: Rankų viršnagų gyvuonys supleišės ir viršun užsilupinės.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>lupinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. lupti. <br/>1. <span class="explanation">po truputį imti žievę, luobą: </span> Nelupinėk bulvių, skusk – mat nedaug turim; lupinėjant daug nusipjausto. | Zylės, lupinėdamos žievę, surenka kenkėjus. Senieji laikai atminti – tai senų žaizdų šašai lupinėti. <br/>2. <span class="explanation">atkerti, atšokti: </span> </span> Nuo didelio karščio pradėjo lupinėtis nuo sienų dažai. <br/>3. <span class="explanation">po truputį rauti, traukti: </span> Dabar eikit žiūrėt tų kelmų, a jie te verti bus lupinėt, a ne. Į Klaipėdą veža ne mokyties, bet pundamentų plytų lupinėti. <br/>4. <span class="explanation">pešioti žolę, ėdinėti: </span> Ir gyvulius išleistum, jie dabar lupinė́tų. <br/><b>aplupinė́ti</b>. aplupti. <br/>1. <span class="explanation">po truputį aplupti žievę. </span> <br/>2. <span class="explanation">aplaupyti: </span> Aplupinė́tos bandukės – vienas čiupt, kitas čiupt – aplaužė, apčiūpojo. <br/>3. <span class="explanation">apiplikti, apiplyšti, apdriksti: </span> Namai purvini, suodini, apsilupinėję. Važiavo sena, sudėvėta, apsilupinėjusiomis durelėmis karieta. <br/>4. <span class="explanation">apdaužyti, apmušti: </span> Aš jiem ausis aplupinė́siu! <br/>5. <span class="explanation">apiplėšti. </span> <br/><b>atlupinė́ti</b>. atlupti. <br/>1. <span class="explanation">atidaryti, nuimti ką, atplėšti: </span> Katinėl, nabagėl, atlupinėk [moliu užlipdytas] akeles, jau merga broliuką nunešė. Atlupinė́jai, nudūks dabar vaistai. Smalsioji mūsų kelionės draugė pradėjo žiūrinėti ir atlupinėti kai kuriuos paketus. <br/>2. <span class="explanation">atkerti, atšokti: </span> </span> Nuo sienų popieriai atsilupinėję. <br/><b>išlupinė́ti</b>. išlupti. <br/>1. <span class="explanation">išpjaustyti, išgriežti, išrėžti: </span> Kol anie atėjo, tai jis visom avim akis išlupinėjo. Išlupinėjo iš tų smakų galvų visus liežuvius ir susidėjo visus in tarbą. [Vaikas] buvo gatavas akis motinai išlupinėti. Mes nesipykom, bet geruoju akis išsilupinėjom. <br/>2. <span class="explanation">ką įdėtą, įsmigusį išiminėti, ištraukyti: </span> Langus, viską išlupinė́jo, išdraskė. Anas, būdavo, ir mažiausius akmenėlius išlupinėja iš dirvos. Neilgai trukus žmogelis išejo iš krūmų, išsilupinėjo pinigus ir parejo namo su didžiausiu maišu, pilnu pinigų. <br/><b>nulupinė́ti</b>. nulupti. <br/>1. <span class="explanation">nuiminėti, nudraskyti, nuplėšyti (ką pridėtą, prilipusį): </span> Bijodamas, kad jo nesučiuptų taip renkant nuo grindų pinigus, tai jis batų padus pasmaluoja, pasku pavaikščiojęs po kambarį … išėjęs laukan nulupinėjo. Skardinius stogus nuo namo nulupinėjo lapais. <br/>2. <span class="explanation">nuimti žievę: </span> Ir dėjo nulupinėtas lazdas į girdijimo rindą. <br/><b>palupinė́ti</b>. palupti; <span class="explanation">palaupyti: </span> Prašau an veseilios: mažų pečio padraskyt ir karvojo palupinė́t. <br/><b>prilupinė́ti</b>. prilupti; <span class="explanation">prisipešioti žolės, priėdinėti: </span> Po švento Jurgio jau karvelės prilupinė́ja po krūmais. <br/><b>sulupinė́ti</b>. sulupti; <span class="explanation">pamažu suvalgyti: </span> Vaikai visą košę sulupinė́jo. Visą obuolį sulupinė́jai. <br/><b>užsilupinė́ti</b> <span class="explanation">užsiriesti atkerus: </span> Rankų viršnagų gyvuonys supleišės ir viršun užsilupinės.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.