aplėkimas

Aplėkimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis apvalų, plokščią, dažniausiai medinį indą maistui laikyti ar patiekti (pvz., lėkštę, dubenį, blužinį).

Pavyzdžiai:
- Senovėje maistą patikdavo mediniuose aplėkimuose.
- Užsitiesė sriubą į didelį aplėkimą.
- Aplėkimas su obuoliais stovėjo ant stalo.

Pastaba: Šis terminas yra senstelėjęs arba tarmiškas, dažniau vartojamas liaudies kalboje, tautosakoje ar istoriniuose kontekstuose. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma „lėkštė“, „dubuo“ ar „dėžė“.

Įrašas
Paaiškinimas	Aplėkimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškantis apvalų, plokščią, dažniausiai medinį indą maistui laikyti ar patiekti (pvz., lėkštę, dubenį, blužinį). Pavyzdžiai: - Senovėje maistą patikdavo mediniuose aplėkimuose. - Užsitiesė sriubą į didelį aplėkimą. - Aplėkimas su obuoliais stovėjo ant stalo. Pastaba: Šis terminas yra senstelėjęs arba tarmiškas, dažniau vartojamas liaudies kalboje, tautosakoje ar istoriniuose kontekstuose. Šiuolaikinėje kalboje dažniau sakoma „lėkštė“, „dubuo“ ar „dėžė“.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.