.
kyliúoti, -iúoja, -iãvo
1. kylioti, kylyti, kylinti.
2. slinkti, spaustis: Kyliúokit, žmonės, į ten, kyliúokit, moters, į suolo galą!. Vis kyliuõsis toliau (vienas kitą vers, spaus) .
apkyliúoti. kyliais apkalti: Apkyliúok kirvį, kad neiškristų kotas.
įkyliúoti. įsprausti su kyliu: Barzdą įkyliavo į rąstą. Vaikas iškišo šiaip taip galvutę, ir toliaus neina – kaip įkyliuota. Tep žmonės įsikyliãvę (susispaudę) – nė plyšelio nėra.
pakyliúoti. pavaryti kylį: Pakyliuodamas skaldžiau kerus. Dar čia reikia gerokai pakyliúoti.
prikyliúoti. kietai prikimšti: Skilandį prikyliãvo.
sukyliúoti
1. suspausti. . Vaikai susikyliãvo tarpdury.
2. susiginčyti, susikivirčyti: Dėl tos žemės susikyliãvo juodu ir teisme atsidūrė.
užkyliúoti
1. užkalti kyliu: O tas karaliūnas nuėjo pas tą paną, kulbę perskėlė, kasas užkyliavo. Įkišo senio barzdą ir ją ąžuoliniu kyliu į kelmą užkyliavo.
2. užsikimšti: Užsikyliãvo širdis nuo tų sprangių kriaušių.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.