apkutinti

.
kùtinti, -ina, -ino. kutìnti, -ìna -ìno

1. daryti, kad atkustų, atsigautų, penėti, auginti: Moters kutìna gyvolius (augina, šeria, kad būtų riebūs, kad atkustų). Mažą vaiką motina kutìna (augina). Prikaipusius žąsyčius dabar žardienoje kutìname, bene atkutinsime kaip norint. [Moterys] daržus ravėjo, gyvolius liuobė bei kutino ir namus gerbė. Išguldžiau čia iš teutonų kalbos raštą apei apynių auginimą į žemaičių kalbą, idant kožnas parskaitęs žinotų, kaip reik kutinti tą žolę. Kožną metą ūkinykai, pirmą sykį išgirdusys perkūniją griaunant, senovė [je] liuob pulti ant veido ir kūlį vartalioti, melsdamys … perkūną, kad kutintum derlius javus.

2. skatinti, žadinti, kelti: Tas ant galo kutino didį norą liuosumo. Kutinti bočių meilę didelis reikalas.

3. džiuginti, guosti: Lietuviai ir žemaičiai, pavaryti nu savo namų ir dirvų, giriose klaikinėjo, tuom vien kutindami savo širdį, jog nekaltais žmonimis yra ir nori dar lietuviais būti. Niūniuo [ja],
tarsi kutindamas širdį laimingesne atente.
apkùtinti. apkutìnti. šiek tiek papenėti, pašerti. .
atkùtinti.

1. atpenėti, atšerti: Atkutìnti, kad būtum riebus gyvolis. Tu atkutinaĩ silpną arklį, t. y. atšėrei. Su duona arklį maitinu ir paršelį atkutinu. Jau atkutináu savo kiaules – buvo baisiai sulysusios. Boba ožką išmaitino, paplavėlėms atkutìno. Kad nors ben kiek atkùtinus, tai parduotumėm. Užkvėžusį paršelį nebegal teip greitai beatkùtinti. Po žiemos buvo labai sublogęs, dabar truputį atkùtinau.

2. atgaivinti; pagyvinti: Nugybusį ganyklose ėraitį įkėlėme apluokan ir atkutìnome. Kokiu gi kitu pragumu geradarus lytus po didelios giedros galėtų teip veikiai medžius atkutinti?. Reikia visą linų ūkį atkutinti.
iškùtinti. iškutìnti. išauginti, išmaitinti: Iškùtinti viščiukus.
nukùtinti. nupenėti: Su duona arklį maitinu ir paršelį nukutinu.
prakùtinti.

1. paauginti, papenėti: Paršiukus biškį prakutìnsu, tumet parduosu. Ir paršelį prakutìnsiu, mėselės skanios turėsiu. Prakutìnsi karvelę. Prakutìnsma šunį tūlid. Kad tik anus. prakùtini – bėdos nėr. Vienatinis svajojimas buvo prakutinti vaikus. Našlaitė, svetimų šiaip taip prakutinta, ilgą laiką trynėsi mažame Kužių miestelyje. Prakutìnsuos, paauginsuos karvelę.

2. atpenėti, atšerti: Ano negal prakutinti nė su geru valgiu.

3. pralavinti, išmokyti: Aš norėjau vaikus prakutinti.
sukùtinti. nupenėti, nušerti: Sukùtinom prylaidą, jau pjausma sukutintą.
užkùtinti. užauginti: Boba ožką išmaitino, paplavelėms užkutino.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kùtinti, </b>-ina, -ino. kutìnti, -ìna -ìno<br/>1. <span class="explanation">daryti, kad atkustų, atsigautų, penėti, auginti: </span> Moters kutìna gyvolius (augina, šeria, kad būtų riebūs, kad atkustų). Mažą vaiką motina kutìna (augina). Prikaipusius žąsyčius dabar žardienoje kutìname, bene atkutinsime kaip norint. [Moterys] daržus ravėjo, gyvolius liuobė bei kutino ir namus gerbė. Išguldžiau čia iš teutonų kalbos raštą apei apynių auginimą į žemaičių kalbą, idant kožnas parskaitęs žinotų, kaip reik kutinti tą žolę. Kožną metą ūkinykai, pirmą sykį išgirdusys perkūniją griaunant, senovė [je] liuob pulti ant veido ir kūlį vartalioti, melsdamys … perkūną, kad kutintum derlius javus. <br/>2. <span class="explanation">skatinti, žadinti, kelti: </span> Tas ant galo kutino didį norą liuosumo. Kutinti bočių meilę didelis reikalas. <br/>3. <span class="explanation">džiuginti, guosti: </span> Lietuviai ir žemaičiai, pavaryti nu savo namų ir dirvų, giriose klaikinėjo, tuom vien kutindami savo širdį, jog nekaltais žmonimis yra ir nori dar lietuviais būti. Niūniuo [ja], tarsi kutindamas širdį laimingesne atente. <br/><b>apkùtinti</b>. apkutìnti. <span class="explanation">šiek tiek papenėti, pašerti. </span>. <br/><b>atkùtinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">atpenėti, atšerti: </span> </span> Atkutìnti, kad būtum riebus gyvolis. Tu atkutinaĩ silpną arklį, t. y. atšėrei. Su duona arklį maitinu ir paršelį atkutinu. Jau atkutináu savo kiaules – buvo baisiai sulysusios. Boba ožką išmaitino, paplavėlėms atkutìno. Kad nors ben kiek atkùtinus, tai parduotumėm. Užkvėžusį paršelį nebegal teip greitai beatkùtinti. Po žiemos buvo labai sublogęs, dabar truputį atkùtinau. <br/>2. <span class="explanation">atgaivinti; pagyvinti: </span> Nugybusį ganyklose ėraitį įkėlėme apluokan ir atkutìnome. Kokiu gi kitu pragumu geradarus lytus po didelios giedros galėtų teip veikiai medžius atkutinti?. Reikia visą linų ūkį atkutinti. <br/><b>iškùtinti</b>. iškutìnti. <span class="explanation">išauginti, išmaitinti: </span> Iškùtinti viščiukus. <br/><b>nukùtinti</b>. <span class="explanation">nupenėti: </span> Su duona arklį maitinu ir paršelį nukutinu. <br/><b>prakùtinti</b>. <br/>1. <span class="explanation">paauginti, papenėti: </span> Paršiukus biškį prakutìnsu, tumet parduosu. Ir paršelį prakutìnsiu, mėselės skanios turėsiu. Prakutìnsi karvelę. Prakutìnsma šunį tūlid. Kad tik anus. prakùtini – bėdos nėr. Vienatinis svajojimas buvo prakutinti vaikus. Našlaitė, svetimų šiaip taip prakutinta, ilgą laiką trynėsi mažame Kužių miestelyje. Prakutìnsuos, paauginsuos karvelę. <br/>2. <span class="explanation">atpenėti, atšerti: </span> </span> Ano negal prakutinti nė su geru valgiu. <br/>3. <span class="explanation">pralavinti, išmokyti: </span> Aš norėjau vaikus prakutinti. <br/><b>sukùtinti</b>. <span class="explanation">nupenėti, nušerti: </span> Sukùtinom prylaidą, jau pjausma sukutintą. <br/><b>užkùtinti</b>. <span class="explanation">užauginti: </span> Boba ožką išmaitino, paplavelėms užkutino.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.