apkurti

.
kùrti, -ia, kū́rė

1. daryti, kad kūrentųsi, degti; šildyti: Kùrk ugnį ant ugniavietės. Kùrk karštai, dėk tirštai. Aš kuriù pečių, t. y. žiebiu ugnį po pečiumi. Pagiry ugnį kūriau. Pirtį kuria, kad šilta būtų. Sulaukusios ryto, nekūrė nė pečiaus. Jei iš šiaudų, skiedrų, drožlių ir skujų turi kurti ugnį, niekados nedėk jų daug vienkartu. Lietuvnykas po urvus sausus laužus kūręs. Kovas, kurdamas pypkę pas ugnį, pamatė barščiuose išvirtą didelį šmotą lašinių. Reikia katilą kùrti (degti ugnį po katilu) . Ėgi jau pečių kùr' (kurk) . Tu krošėsi, o aš kakalį kursiu. Kursi ugnelę neraginama, šluosi aslelę nedulkindama. Kuriu pečių. Troba kuriama. Gerai ugnį kurt prie kelmo (kero) sauso. Kurias ugnis ir be vėjo. Nei ugnis kùrias, nei vanduo verda – jauno bernelio širdelė vysta. Pats kuriasi ugnį ir kepa.

2. statyti, rengti: Ei kūriau kūriau margą dvarelį ant aštuonių kampelių. Savą butą ant uolos kuria. Jei Viešpats nebudavoja namų, tada noprosnai dirba, kurie anus kuria. Į šilą ėjau, šilužyj kirtau, pagirėj laivą kūriau. Lietuvių tauta, ilgus metus kovojusi dėl tarybinės valdžios, šiandien entuziastiškai kuria naują gyvenimą, laimingą, turtingą ir kultūringą. Už ją kovoję, lieję kraują – mes kuriame Lietuvą naują. Mes savo darbu kuriame sau ateitį. Pradės kurtis miestelis. Paskui pradėjo kùrtis daugiau namų.

3. steigti, organizuoti: Draugiją kùrti. Eik į šiaurę naujos valstybės kurtų. Tai buvo tuomet, kai Lietuva kūrėsi.

4. apsigyventi: Aš kuriuos į trobą, t. y. kraustaus į naują gyvatą, kur niekada negyvenau.

5. turtinti: Girtuoklis šinkorius kitus kùria, t. y. kelia, o save ničija. Sūnus namus kùria, o duktė bėdas buria.

6. ką nors nauja, vertinga daryti mokslo, meno, literatūros ir kitose srityse: Literatai, architektai, dailininkai, kompozitoriai, aktoriai su įkvėpimu kuria didingą meną. Pati vaizduotė gali būti dvejopa: atgaminamoji ir kuriamoji. Žmogus turi ką nors kurti. Kùriamas dalykas yra kūrinys.

7. versti, spirti, reikalauti: Aš kuriu aną važiuoti į turgų. Ar jį kùrsi, ar nekùrsi, vis tiek nebegrąžins auksino. Jau kùria mokestis mokėt. Kùrk tėvą, kad nupirktų dviratį.

8. greitai bėgti, eiti, dumti: Kùrsiu namomui, t. y. eisiu greitai, bėgsiu. Sutiko ją. lokys, mato, kad ta kuria be dvasios. Užkritęs kurk raitas, kaip matai būsi už akių. Kryžeiviai po ta pergale kurti pradėjo. Matai, kiškis per lauką kad kùria. Žiūrau, kad kùria, kad kùria šuva per laukus. Kurk greičiau namo, lietus ateina! Kùrk greitąja. Kad kū́rė ant namų. Kū́riau, kiek tik kojos išnešė.

pẽklą kùrti barnius kelti, rietis, bartis: Bažijas, kremta (krenta) an žemės, o numie pẽklą kùra.
antkùrti, añtkuria, antkū́rė. užkurti (ugnį): Antkūriau pečių, bet nedaug.
apkùrti, àpkuria, apkū́rė.

1. ugnį aplink sukurti: Ugnį aplink àpkuri (apdedi malkomis puodą) . Nuneša skiedrų, àpkuria aplink puoduką ir sušildžia vaiku [i] pieną.

2. pakurti: Aš apkū́riau sagoną su karšta ugnimi, t. y. medžių daug įdėjau, ir puodai pradėjo šėveliais eiti. Baltajai (karvei) nunešk (gerti) apkū́rus (vakarienę). Pečių apkùrsiu kap matai. Eik atnešk vandenio, o aš puodą apkùrsiu. Apkùrk priejęs prie pečiuko bulves, greičiau išvirs. Apsišlavėm, apsikū́rėm.

3. apstatyti, statant apsupti. .
atkùrti, àtkuria, atkū́rė

1. iš naujo, vėl pakurti (ugnį), iš naujo įkaitinti: Pečių būtinai reikia atkùrti, nebeiškeps – jau visiškai atšalo. Pirtį atkū́rė, tada linus baigė mint. Mažai garo beliko, reiks atkurti pakrosnį.

2. nuimti malkas nuo ugnies.

3. atstatyti, kas buvo sugriauta: Mes ne tik atkuriame tai, kas buvo sugriauta, bet keliame savo pramonę į aukštesnę techninę pakopą. Atsikūrė ir pasipuošė daugelis mūsų respublikos miestų. Lietuvoje prasidėjo ramus gyvenimas, atsikūrė senosios sodybos, radosi naujų. | Liga josios atsikū́rė, t. y. atsigavo.

4. iš naujo įsteigti, suorganizuoti: Atkurti partiją.

5. atvaizduoti tikrovę meno kūrinyje: Literatūra turi didžiai meniškai ir teisingai atkurti gyvenimą. Dailininkas objektyviai atkurdavo matytų reginių įspūdžius.

6. atsiminus įsivaizduoti, atstatyti, atgaminti: Reikia atkurti galvoje vaizdus visų įvykių. Dabar, atkurdamas praeitį, aš kartais pats sunkiai tikiu, kad visa taip buvo. Dešimtimis sykių jis atkūrė visas progas, kuriomis buvę galima pabėgti. | Indų formas sunku atkurti, nes neišliko nė vieno sveiko puodo.

7. smarkiai atbėgti, atidumti: O čia per krūmus atkuria pats leitenantas. Visi … atkū́rė. Mažasis Petriukas atkū́rė paskiausiai. Tik pamačiau – kiškis atàkuria. Buvo atkū́ręs pri mūso šaukdamas.
įkùrti, į̃kuria, įkū́rė

1. įdegti, įkūrenti: Vos įkū́riau ugnį, medžiai šlapi. Įkuriu kakalį. Kada mes jį inkursim, šitą pečiuką? Malkos šlapios – reikia kokių šakalių įkùrti. Iškelsiu jums puotą, įkursiu išblėsusius laužus. Kai įsìkuria malkos, tai paskui ir šlapios dega. Padegus laužas tuojau įsikūrė. Vyriškis įsikūrė (užsidegė) pypkę. Kur pageidos insikūrę – meilės ugnis nyksta. Nenugalima meilė įsikuria jo širdyje. Kad kiek, tai ir įsikū́rė (įpyko) .

2. pastatyti, įrengti: Šitą sodžių įkūrė mūsų senelis. Buvo sau giriose butas įkūrę. Per trumpą laiką troba buvo įkurta. Trobos įkurtos į visus galus (baigtos) . Reik ant tos žemės įkùrti gyvatą, gyvenimą. Įsikūrus šioks toks ūkis, dabar reiktų pati vesti.

3. apgyvendinti, įtaisyti: Mane įkū́rė (įkurdino) salėje. Ir jie žada čia įsikurti. Mūsų gandrai neduoda kitiems tame pačiame sodžiuje įsikurti. Įsikurkit žemėj, tėvams jūsų pažadėtoj. Visų pirmieji gyventojai paupiūse tegalėjo įsikurti. Pietinėje Žiemgaloje lietuvių įsikurta labai senai (seniai) . Jis puikiai čia įsikū́rė, užsiveisė sodą ir gyvena. Aš įsikū́riau į trobą, t. y. parsikrausčiau. | Abu su žmona insikūrėm kaip stovim (nieko neturėdami) .

5. įsteigti: Lietuvos mokslų akademija buvo įkurta 1941 metais. | Vienybę tarp jų įkurti. Įsikūrė nauja draugija. Juto laikraščio trūkumą ir rūpinosi jį įsikurti.

6. įkurstyti, įkalbėti: Iñkuria boba bernus, kad tep darytų, kap ji nori! Iñkuria iñkuria – ir tiej eina. Jam kas inkū́rė, kad neduotų pinigų.

7. smarkiai įbėgti: Klupiniais arklys įkū́rė į kalną su vežimu. Kad inkū́rė be kvapo!
į pir̃tį įkùrti į bėdą įvaryti: Muni į pir̃tį įkū́rė su tais draugiškais vekseliais.
iškùrti, ìškuria, iškū́rė

1. pakurti, iškūrenti: Šiaudais pečiaus neiškùrsi. Vienas vieną subatą iškuria pirtį, kitas kitą. Kai pečius išsikūrė, tai mėsą pakišo po pečium, kad iškeptų.

2. pastatyti.

3. smarkiai išbėgti: Tu jį sulojojai, sugėdinai kaip šunį, ir jis iškūrė namo nė neatsisveikinęs. O kad tik viskas nutils, aš išsprūsiu ir į girią iškursiu. Kurgi jūsų vaikai iškū́rė? Vienu vėju numie (namo) iškūrė. Jis jau valandėlė, kai iškūrė į miestą.
nukùrti, nùkuria, nukū́rė. smarkiai nubėgti: Galėjo, užsisėdęs kumelę, nukurti atgal. Vyrukas nukūrė pustekinis. Vilkas, vargais negalais ištrūkęs, vėl į girią nukūrė. Išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon. Nukū́rė nuo baidyklės kap patrakęs. Nukū́rė kaip jaują padegęs. Nukūrė numie, uodegą papūtęs.
pakùrti, pàkuria, pakū́rė

1. padėti malkų ir jas uždegti; pašildyti kūrenimu: Taip pakuriame pečius, kaip ir ans. Senelė pradžiugo, krosnį pakūrė. Ar pakū́rėt pečių? Prašė, kad pakurtų pirtį. Pakùrk kamarą, kad bulvės nesušaltų. Jau viskas gatava, tik reikia pakùrti ugnį. Pakūrė ugnelę po žaliąja liepele. Tarnai buvo pakūrę ugnį iš anglių viduj namų. Aš atėjau [meilės] ugnį pakurt ant žemės. Matai ir jauti – liepsna širdį pakūrė. Degė laužą – pakūrė gaisrą. Vargas pakuria papades. Vienu medžiu pàkuria du pečiu. Prisinešė vandens, pasikūrė pečių.

2. pastatyti, įrengti: Miestą sau pakursim brangių akmenaičių, saulužės langaičių. Pakūriau juodą laivaitį su aštuoniais kampaičiais. Kur kraujas bėgo, rožė žydėjo; kur kūns gulėjo, dvarą pakūriau. Mes avių gardus čia pakursime. Pakur butą savo kaip voras. Ir jis pakūrė sau namus mieste Dovydo. Tada pakūrė jis tinai (tenai) altorą. Išardysiu skūnes mano ir didesnes pakursiu. Butą pasikurti.

3. paimti į nagą, pabarti; prispirti: Aš jį kai pakūriau, tai visą skolą atidavė. Aš jį už tokį darbą pakùrsiu. Ot pakū́riau, net šlapias nuejo. Itegi anas ją pakū́rė. Kad pakū́rė man' (mane) pilvas šiąnakt (vidurius paleido) .

4. smarkiai nubėgti, nudumti: Tai pasakiusi, ji pakūrė namo. Vaikinai, šūvių pabūgę, pakūrė. Vagys buvo jau seniai pakūrę. Aš ir pakū́riau iš anų rankų, nebepriginė munęs. Pakū́rė į šalį. Žvirbleli mano, kam' tavo lizdelis, kam tu pakūrei nuo savo patelės?

5. pabėgti po kuo, palįsti: Kaip vijurkas pakūrė po prieklėčiu.
į kójas pakùrti pabėgti: Jonas nusigandęs pakū́rė į kójas.
pir̃tį pakùrti paimti į nagą, prigriebti, išbarti: Čia tėvas pirtį pakūrė sūnui palaidūnui. Tėvas sužinojęs pakur̃s jum visiem pir̃tį, bus neklausyt!
parkùrti, par̃kuria, parkū́rė. greitai parbėgti, pardumti: Gerai apkultomis strėnomis tuodu išmintingieji parkūrė namo. [Šuo] išsprūdęs namo by sudegęs parkūrė. Vaikai tekini parkū́rė iš girios. Parkūrė kaip dūmas namo. Pabuvo dieną ir parkū́rė namo. Jis parkū́rė iš Klaipėdos.
pérkurti

1. nedaug pakūrenti; iš naujo pakūrenti: Labai nekūrinau, tik dusyk pérkūriau. Pečių kiek pérkūriau. Tokiam šalty reiktų bent du kartu pečiuką kamaroj pérkurt. Pavakariais ir vėl pirtį pérkurk. Tavo dabar viso darbo – tai tik ką pérkuri pečių, o tep guli ir guli. | Atnešk, da iškeps – aš pečių pérkūriau.

2. iš naujo sukurti, padaryti: Jis norėjo naujai perkurti visą gyvenimą.

3. perkalbėti: Ans perkūrė vyrus, o merga tėvus, t. y. perkalbėjo.

4. perbėgti: Jis perkūrė per butą.
prakùrti, pràkuria, prakū́rė.

1. pradėti kūrenti, uždegti malkas; nedaug pakūrenti: Prakùrk ugnį. Palik tas sausas šakas, bus pečiui prakùrt. Prakùrk ugnį – blynų iškepsiu. Šlapios malkos, negalima nei prakùrti. Imk sausų skiedrų ir prakùrk krosnį. Visi medžiai šlapitelaičiai, nebūs ryto [j] nė ugnies su kuo prakùrti. Kas rytais vakarėliais prakūrė tau ugnelę, tau klojo patalėlį? Aušrinė ugnį prakūrė. Ir ugnelę jai prakūriau pusrytukus virti. | Dabar daug nekūrenam – pràkuriam kiek, kol valgyt išverda.

2. pastatyti, įrengti: Miestą … prakursim iš brangių akmenaičių, iš saulužės langaičių. | Ir prakūrė jie ramų ir linksmą gyvenimą savo namučiuose.

3. padaryti turtingą, pralobinti: Jis mane prakū́rė. Sūnus visą giminę prakū́rė. Gavau po pačios gatavą, prakùrtą vietą. Prakùrtas lizdas, sutupėtas, o šiandieną išdraskytas. Broliai su seserim prakūrė svetimą mergą. Jau prasikūriau gyvenimą.

4. prasigyventi, pralobti; turėti naudą: Ir mes dabar prasikùrsim. Iš menturio prasikū́rė (iš maža ko prasigyveno) . Kas taip moka verstis, kaip Juozas: iš pradžių nieko neturėjo, o dabar matai, kaip prasikū́rė. Geriau su juo neprasidėk – neprasikùrsi iš jo (su juo) (neturėsi jokios naudos) . Ji tik girtis temoka – iš jos audimo neprasikùrsi. Nebedaug praskùrsi iš tų čebatų (nedaug jais pasinaudosi) . Su svetima manta neprasikursi. Ožka prasikurt, ožka pasibaigt.
prikùrti, prìkuria, prikū́rė.

1. pridėti malkų į ugnį: Prikū́riau pečių, t. y. pridėjau pilną pečių medžio. | Medžius prie ugnies arba puodo prikurti (pridėti) .

2. sukurti ką trūkstamą, prigalvoti: Reikia pramanyti, prikurti, ko trūksta.

3. pristatyti, prišlieti (pastatą) prie kito pastato: Gretai (greta) prikuriu.
razkùrti, ràzkuria, razkū́rė. užkurti (ugnį): Pririnkom malkos ir razkū́rėm ugnį.
sukùrti, sùkuria, sukū́rė

1. įdegti (ugnį): Sukuriu ugnį. Sukùrk ugnį. Mergikė atsikėlusi sukūrė ugnį, užkaitė pusrytį. Jie sukūrė didelę ugnį, prie kurios glaudėsi vyrai, šildydamiesi rankas. Sukùrk ugnelę, pusryčio virsim. Aš močiutę nulenkiau, jai ugnelę sukūriau. Bepigu pri sukurtos ugnies nešildytis. Sukūrė ugnį viduje dvaro, nes šalta buvo. Kai sukurs širdyj tavo šventos meilės liepsną, tu, inkaitęs visas, užmiršk visus daiktus. Matyti, ir piemenys sėdi ten kažkur po pušele ar egle, gal net ugnį susikūrę. Būdavo, nakties kai išjojam, tai susìkuriam ugnį. Susikursim ugnužėlę, degysim vainiką. Trys cigonai susitarę girioj ugnį susikūrė.

2. pastatyti, įrengti; sutvarkyti: Bežemių rankos fabriką sukūrė. Ar negerai rasti sukurtą gyvenimą? Čionai jau buvo sukùrta, sugatavota. Iš griuvėsių sukursiu aš naują pasaulį. Jis ten susikūręs sau gyvenimą.

3. suorganizuoti, įsteigti: Visiškai galima vienoje šalyje sukurti socialistinę visuomenę. Sukùrti pramonę. Vilniuje susikūrė Laikinoji revoliucinė Lietuvos darbininkų ir valstiečių vyriausybė.

4. sukelti, sukurstyti: Vaidą sukuriu.

5. apsigyventi: Latviai buvo susikūrę abiem Dauguvos žemupio pusėm.

6. naudą suteikti, praturtinti: Dėdė daktaras juos visus sukū́rė. Bepiga jam gyvent, kai uošvis gerai sukū́rė. Vis tiek tu tinginio nesukùrsi. Tas brolis dabar jį sukur̃s parvažiavęs. Šeimininkas manė nedaug susikurti svečiu, kuris pats riša asilą tvarte. Suskùrsi, kad kokioj, su tais tinginiais. Vokiečiai mūsų miškais jau susikūrė. Iš manęs vieno nesusikursi. Linkiu tau iš mano rankos susikurti. Svetimu geru nesuskùrsi. Svetimu prakaitu da nei vienas nesuskūrė ir nesuskurs. Jų vaikas tinginys – neką iš tokio susikùrsi. Nesusikùrsi tu su juo. Nesuskū́riau iš jūsų, vaikai, – nieko jūs man nepadedat. Kam reikėjo imti, žinai, kad nesusikùrsi iš ubago lazdos. Mergaitės liuobimu (šėrimu) nesusikursi (nebūsi patenkintas) . Nuo manęs geriaus žiniomis susikurs.

7. susidėti, susitaupyti: Trečius metus Indrišiui tarnauju, iškišęs liežuvį lakstau, tai gal manai, kad daug algos susikūriau.

8. ką nors nauja daryti meno, mokslo, literatūros srityse: Apie apynį mūsų liaudis yra sukūrusi nemaža dainų ir patarlių. Per dešimt metų susikūrė lietuvių tarybinė literatūra, menas, muzika. Ponas Skrodskis negriauna jos susikurto laimingų kūdikystės laikų paveikslo.

9. pastatyti pastatą vieną prie kito: Gretai (greta) sukurti. Sukūrę gyvenam (greta arba viename name) .
sukurtinaĩ. Juodu sukurtinai gyvena (abu vienuose namuose) .

10. sulakstyti ten ir atgal: Sukū́riau triskart.
bãlą sukùrti sukelti barnius: Kap atvažiuoja pas mus, tai visada bãlą sùkuria.
pir̃tį sukùrti įvaryti baimės, prigriebti: Jiems pirtį sukurs Vilniuje.
ùgnį sukùrti sukelti vaidus: Atejęs sukū́rė didžiausią ùgnį – pasakė, kad mūso merga išleido liežuvius, ir pasiuto barties.
užkùrti, ùžkuria, užkū́rė

1. uždegti, įžiebti ugnį: Ažudegu, ažukuriu. Užkùrk pečių, t. y. užmesk, pridėk medžių daugiau. Užkūrė keletą laužų. Kiaulių neganei, kad ugnies nemoki užkurti. Kalnavertis … užkūrė ugnį. Bet idant matušė nepamatytų, sulipo ant šieno ir užkūrė pypkas savo. Gal jau reikia katilas užkurt? Mano miela prietelka, užkurk žiburėlį! Ar užkū́rei (užkaitei) bulves?. Saulė užkūrė krūtinę šaltą. Užsikū́ręs šeimininkas kūrena pečių. Šeimininkas užsikūrė pypkę. Aš pypkelę užsikūriau, pas Maušiuką atsidūriau.

2. padegti: Pastebėjęs šią naktį papušynėj ugnį, iš karto maniau, bene bus kas pušyną užkūręs. Ne tik mano, činkšt ir jo trobas ažkū́rė. O ir užkūrė sausą liepelę iš pašaknėlių. Lėkiau kaip peklą užkū́ręs (labai smarkiai) .

3. sujaudinti, uždegti, paveikti: Pyktis užkūrė vyrą. Vienas žodis visus taip užkūrė, kad vos nekilo muštynės. Anas kai pradeda pasakot, tai visą pirkią užkuria juoku (priverčia juoktis, prajuokina) . Petronės akys buvo užsikūrusios pykčiu, tačiau tuoj ir vėl pasruvo ašaromis. Kad užsikū́rė, kad pradėjo bartis! Kai tik pasakiau, tai jis ir užsikūrė kap ugnis (supyko) . Nėra už ką, o užsikuria kap žiežurba (supyksta) . Ko tu čia tep užsikū́rei (įsikarščiavai) kap žėžė!

4. parausti, užkaisti: Lūpos mėlynos, veidai užsikūrė. Jono akys išsiplėtė, ir jo veidai užsikūrė. Mergaitė užsikūrė iš sarmatos. Kai susigėdau, veidas užsikū́rė.

5. apimti ligai, karščiui; uždegti: Ir galvą užkūrė (karštis apėmė) . Kad užsikū́rė akis, kad ėmė skaudėti. Traškanos gleivingos, užsikūrusiais atvejais gausios. Antriniai iritai užsikuria iš kitų akies ligų. Užsikū́rus galva karščiu, net dega.

6. sukelti: Priešas įsibrovė ir užkūrė karą. Ir kas užkūrė tą ugninį viesulą? | Mikrobai užkuria katarinį gleivinės uždegimą.

7. prispirti, užpulti, į nagą paimti, pareikalauti: Kai užkūrėme, tai per 24 valandas ne tik pats išsikraustė, bet ir savo šeimyną išgabeno. Užkūrė laumę, kad atvestų Mildutę. Kai užkùrsiu, ana tuoj man skolą grąžins. Užkùrk, tegul pinigus jis tau atiduoda, galgi dovanosi jam! Kai užkū́riau gerai, tai tuoj atsirado ir pinigai, ir šaukštai. Kai užkū́rė, tuoj prisipažino. Kad užkū́rė jį vytis, tai net dulkės rūko. Užkū́rė surast žirkles. Kas čia užkū́rė važiuot? Kai užkū́rė mañ bobos, kadgi aš jas atsginč [iau]. Darbai užùkuria (spiria, ragina) . Ko užsikūrei, šelmi berneli, ant manęs vargdienėlės? Bet užsikūriau laukti ir teisybę prieiti.

8. užstatyti trobesio viršų.

9. užduoti: Su kureliu užkūrė, t. y. uždavė.

10. smarkiai užbėgti: Pagužom užkūrė ant kalno. Katinas užkū́rė ant aukšto.

11. vesti (žmoną): O jei vyrui anam nepatinka užkurti savo svainę, tada turi svainė jo eiti po vartų vyresniųjų.
ùgnį (
pẽklą) užkùrti barnius, vaidus sukelti: Tik įkelia koją į vidų, ir ùžkuria ùgnį. Užkū́rei pẽklą atejęs, reikė čia tau pradėt.
pir̃tį (dū́lį, vántą) užkùrti paimti į nagą, išbarti ar išperti: Aš tai mergiotei noriu tokią pirtį užkurti, kad jai akys paraudonuotų. Aš jum kap užkursiu pirtį visiem, tai tuoj išdulkėsit! Užkū́riau jai pir̃tį. Kai užkur̃s gaspadinė dū́lį, eisit rūkdami. Ūžkit ūžkit, bet kai užkur̃s tėvas vántą, tai bus! Jis jiem užkur̃s vántą.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kùrti, </b>-ia, kū́rė<br/>1. <span class="explanation">daryti, kad kūrentųsi, degti; šildyti: </span> Kùrk ugnį ant ugniavietės. Kùrk karštai, dėk tirštai. Aš kuriù pečių, t. y. žiebiu ugnį po pečiumi. Pagiry ugnį kūriau. Pirtį kuria, kad šilta būtų. Sulaukusios ryto, nekūrė nė pečiaus. Jei iš šiaudų, skiedrų, drožlių ir skujų turi kurti ugnį, niekados nedėk jų daug vienkartu. Lietuvnykas po urvus sausus laužus kūręs. Kovas, kurdamas pypkę pas ugnį, pamatė barščiuose išvirtą didelį šmotą lašinių. Reikia katilą kùrti <span class="explanation"> (degti ugnį po katilu) </span>. Ėgi jau pečių kùr' <span class="explanation"> (kurk) </span>. Tu krošėsi, o aš kakalį kursiu. Kursi ugnelę neraginama, šluosi aslelę nedulkindama. Kuriu pečių. Troba kuriama. Gerai ugnį kurt prie kelmo (kero) sauso. Kurias ugnis ir be vėjo. Nei ugnis kùrias, nei vanduo verda – jauno bernelio širdelė vysta. Pats kuriasi ugnį ir kepa. <br/>2. <span class="explanation">statyti, rengti: </span> Ei kūriau kūriau margą dvarelį ant aštuonių kampelių. Savą butą ant uolos kuria. Jei Viešpats nebudavoja namų, tada noprosnai dirba, kurie anus kuria. Į šilą ėjau, šilužyj kirtau, pagirėj laivą kūriau. Lietuvių tauta, ilgus metus kovojusi dėl tarybinės valdžios, šiandien entuziastiškai kuria naują gyvenimą, laimingą, turtingą ir kultūringą. Už ją kovoję, lieję kraują – mes kuriame Lietuvą naują. Mes savo darbu kuriame sau ateitį. Pradės kurtis miestelis. Paskui pradėjo kùrtis daugiau namų. <br/>3. <span class="explanation">steigti, organizuoti: </span> Draugiją kùrti. Eik į šiaurę naujos valstybės kurtų. Tai buvo tuomet, kai Lietuva kūrėsi. <br/>4. <span class="explanation">apsigyventi: </span> </span> Aš kuriuos į trobą, t. y. kraustaus į naują gyvatą, kur niekada negyvenau. <br/>5. <span class="explanation">turtinti: </span> Girtuoklis šinkorius kitus kùria, t. y. kelia, o save ničija. Sūnus namus kùria, o duktė bėdas buria. <br/>6. <span class="explanation">ką nors nauja, vertinga daryti mokslo, meno, literatūros ir kitose srityse: </span> Literatai, architektai, dailininkai, kompozitoriai, aktoriai su įkvėpimu kuria didingą meną. Pati vaizduotė gali būti dvejopa: atgaminamoji ir kuriamoji. Žmogus turi ką nors kurti. Kùriamas dalykas yra kūrinys. <br/>7. <span class="explanation">versti, spirti, reikalauti: </span> Aš kuriu aną važiuoti į turgų. Ar jį kùrsi, ar nekùrsi, vis tiek nebegrąžins auksino. Jau kùria mokestis mokėt. Kùrk tėvą, kad nupirktų dviratį. <br/>8. <span class="explanation">greitai bėgti, eiti, dumti: </span> Kùrsiu namomui, t. y. eisiu greitai, bėgsiu. Sutiko ją. lokys, mato, kad ta kuria be dvasios. Užkritęs kurk raitas, kaip matai būsi už akių. Kryžeiviai po ta pergale kurti pradėjo. Matai, kiškis per lauką kad kùria. Žiūrau, kad kùria, kad kùria šuva per laukus. Kurk greičiau namo, lietus ateina! Kùrk greitąja. Kad kū́rė ant namų. Kū́riau, kiek tik kojos išnešė. <br/><b></b><br/><b>pẽklą kùrti</b> <span class="explanation">barnius kelti, rietis, bartis: </span> Bažijas, kremta <span class="explanation"> (krenta) </span> an žemės, o numie pẽklą kùra. <br/><b>antkùrti, </b>añtkuria, antkū́rė. <span class="explanation">užkurti (ugnį): </span> </span> Antkūriau pečių, bet nedaug. <br/><b>apkùrti, </b>àpkuria, apkū́rė. <br/>1. <span class="explanation">ugnį aplink sukurti: </span> Ugnį aplink àpkuri <span class="explanation"> (apdedi malkomis puodą) </span>. Nuneša skiedrų, àpkuria aplink puoduką ir sušildžia vaiku [i] pieną. <br/>2. <span class="explanation">pakurti: </span> Aš apkū́riau sagoną su karšta ugnimi, t. y. medžių daug įdėjau, ir puodai pradėjo šėveliais eiti. Baltajai (karvei) nunešk (gerti) apkū́rus (vakarienę). Pečių apkùrsiu kap matai. Eik atnešk vandenio, o aš puodą apkùrsiu. Apkùrk priejęs prie pečiuko bulves, greičiau išvirs. Apsišlavėm, apsikū́rėm. <br/>3. <span class="explanation">apstatyti, statant apsupti. </span>. <br/><b>atkùrti, </b>àtkuria, atkū́rė<br/>1. <span class="explanation">iš naujo, vėl pakurti (ugnį), iš naujo įkaitinti: </span> Pečių būtinai reikia atkùrti, nebeiškeps – jau visiškai atšalo. Pirtį atkū́rė, tada linus baigė mint. Mažai garo beliko, reiks atkurti pakrosnį. <br/>2. <span class="explanation">nuimti malkas nuo ugnies. </span> <br/>3. <span class="explanation">atstatyti, kas buvo sugriauta: </span> Mes ne tik atkuriame tai, kas buvo sugriauta, bet keliame savo pramonę į aukštesnę techninę pakopą. Atsikūrė ir pasipuošė daugelis mūsų respublikos miestų. Lietuvoje prasidėjo ramus gyvenimas, atsikūrė senosios sodybos, radosi naujų. | Liga josios atsikū́rė, t. y. atsigavo. <br/>4. <span class="explanation">iš naujo įsteigti, suorganizuoti: </span> Atkurti partiją. <br/>5. <span class="explanation">atvaizduoti tikrovę meno kūrinyje: </span> Literatūra turi didžiai meniškai ir teisingai atkurti gyvenimą. Dailininkas objektyviai atkurdavo matytų reginių įspūdžius. <br/>6. <span class="explanation">atsiminus įsivaizduoti, atstatyti, atgaminti: </span> Reikia atkurti galvoje vaizdus visų įvykių. Dabar, atkurdamas praeitį, aš kartais pats sunkiai tikiu, kad visa taip buvo. Dešimtimis sykių jis atkūrė visas progas, kuriomis buvę galima pabėgti. | Indų formas sunku atkurti, nes neišliko nė vieno sveiko puodo. <br/>7. <span class="explanation">smarkiai atbėgti, atidumti: </span> O čia per krūmus atkuria pats leitenantas. Visi … atkū́rė. Mažasis Petriukas atkū́rė paskiausiai. Tik pamačiau – kiškis atàkuria. Buvo atkū́ręs pri mūso šaukdamas. <br/><b>įkùrti, </b>į̃kuria, įkū́rė<br/>1. <span class="explanation">įdegti, įkūrenti: </span> Vos įkū́riau ugnį, medžiai šlapi. Įkuriu kakalį. Kada mes jį inkursim, šitą pečiuką? Malkos šlapios – reikia kokių šakalių įkùrti. Iškelsiu jums puotą, įkursiu išblėsusius laužus. Kai įsìkuria malkos, tai paskui ir šlapios dega. Padegus laužas tuojau įsikūrė. Vyriškis įsikūrė <span class="explanation"> (užsidegė) </span> pypkę. Kur pageidos insikūrę – meilės ugnis nyksta. Nenugalima meilė įsikuria jo širdyje. Kad kiek, tai ir įsikū́rė <span class="explanation"> (įpyko) </span>. <br/>2. <span class="explanation">pastatyti, įrengti: </span> </span> </span> Šitą sodžių įkūrė mūsų senelis. Buvo sau giriose butas įkūrę. Per trumpą laiką troba buvo įkurta. Trobos įkurtos į visus galus <span class="explanation"> (baigtos) </span>. Reik ant tos žemės įkùrti gyvatą, gyvenimą. Įsikūrus šioks toks ūkis, dabar reiktų pati vesti. <br/>3. <span class="explanation">apgyvendinti, įtaisyti: </span> Mane įkū́rė (įkurdino) salėje. Ir jie žada čia įsikurti. Mūsų gandrai neduoda kitiems tame pačiame sodžiuje įsikurti. Įsikurkit žemėj, tėvams jūsų pažadėtoj. Visų pirmieji gyventojai paupiūse tegalėjo įsikurti. Pietinėje Žiemgaloje lietuvių įsikurta labai senai <span class="explanation"> (seniai) </span>. Jis puikiai čia įsikū́rė, užsiveisė sodą ir gyvena. Aš įsikū́riau į trobą, t. y. parsikrausčiau. | Abu su žmona insikūrėm kaip stovim <span class="explanation"> (nieko neturėdami) </span>. <br/>5. <span class="explanation">įsteigti: </span> Lietuvos mokslų akademija buvo įkurta 1941 metais. | Vienybę tarp jų įkurti. Įsikūrė nauja draugija. Juto laikraščio trūkumą ir rūpinosi jį įsikurti. <br/>6. <span class="explanation">įkurstyti, įkalbėti: </span> Iñkuria boba bernus, kad tep darytų, kap ji nori! Iñkuria iñkuria – ir tiej eina. Jam kas inkū́rė, kad neduotų pinigų. <br/>7. <span class="explanation">smarkiai įbėgti: </span> Klupiniais arklys įkū́rė į kalną su vežimu. Kad inkū́rė be kvapo! <br/><b></b> į pir̃tį įkùrti <span class="explanation">į bėdą įvaryti: </span> Muni į pir̃tį įkū́rė su tais draugiškais vekseliais. <br/><b>iškùrti, </b>ìškuria, iškū́rė<br/>1. <span class="explanation">pakurti, iškūrenti: </span> Šiaudais pečiaus neiškùrsi. Vienas vieną subatą iškuria pirtį, kitas kitą. Kai pečius išsikūrė, tai mėsą pakišo po pečium, kad iškeptų. <br/>2. <span class="explanation">pastatyti. </span> <br/>3. <span class="explanation">smarkiai išbėgti: </span> Tu jį sulojojai, sugėdinai kaip šunį, ir jis iškūrė namo nė neatsisveikinęs. O kad tik viskas nutils, aš išsprūsiu ir į girią iškursiu. Kurgi jūsų vaikai iškū́rė? Vienu vėju numie <span class="explanation"> (namo) </span> iškūrė. Jis jau valandėlė, kai iškūrė į miestą. <br/><b>nukùrti, </b>nùkuria, nukū́rė. <span class="explanation">smarkiai nubėgti: </span> Galėjo, užsisėdęs kumelę, nukurti atgal. Vyrukas nukūrė pustekinis. Vilkas, vargais negalais ištrūkęs, vėl į girią nukūrė. Išsmuko vienmarškinis laukan, nukūrė namon. Nukū́rė nuo baidyklės kap patrakęs. Nukū́rė kaip jaują padegęs. Nukūrė numie, uodegą papūtęs. <br/><b>pakùrti, </b>pàkuria, pakū́rė<br/>1. <span class="explanation">padėti malkų ir jas uždegti; pašildyti kūrenimu: </span> Taip pakuriame pečius, kaip ir ans. Senelė pradžiugo, krosnį pakūrė. Ar pakū́rėt pečių? Prašė, kad pakurtų pirtį. Pakùrk kamarą, kad bulvės nesušaltų. Jau viskas gatava, tik reikia pakùrti ugnį. Pakūrė ugnelę po žaliąja liepele. Tarnai buvo pakūrę ugnį iš anglių viduj namų. Aš atėjau [meilės] ugnį pakurt ant žemės. Matai ir jauti – liepsna širdį pakūrė. Degė laužą – pakūrė gaisrą. Vargas pakuria papades. Vienu medžiu pàkuria du pečiu. Prisinešė vandens, pasikūrė pečių. <br/>2. <span class="explanation">pastatyti, įrengti: </span> </span> </span> Miestą sau pakursim brangių akmenaičių, saulužės langaičių. Pakūriau juodą laivaitį su aštuoniais kampaičiais. Kur kraujas bėgo, rožė žydėjo; kur kūns gulėjo, dvarą pakūriau. Mes avių gardus čia pakursime. Pakur butą savo kaip voras. Ir jis pakūrė sau namus mieste Dovydo. Tada pakūrė jis tinai <span class="explanation"> (tenai) </span> altorą. Išardysiu skūnes mano ir didesnes pakursiu. Butą pasikurti. <br/>3. <span class="explanation">paimti į nagą, pabarti; prispirti: </span> Aš jį kai pakūriau, tai visą skolą atidavė. Aš jį už tokį darbą pakùrsiu. Ot pakū́riau, net šlapias nuejo. Itegi anas ją pakū́rė. Kad pakū́rė man' <span class="explanation"> (mane) </span> pilvas šiąnakt <span class="explanation"> (vidurius paleido) </span>. <br/>4. <span class="explanation">smarkiai nubėgti, nudumti: </span> Tai pasakiusi, ji pakūrė namo. Vaikinai, šūvių pabūgę, pakūrė. Vagys buvo jau seniai pakūrę. Aš ir pakū́riau iš anų rankų, nebepriginė munęs. Pakū́rė į šalį. Žvirbleli mano, kam' tavo lizdelis, kam tu pakūrei nuo savo patelės? <br/>5. <span class="explanation">pabėgti po kuo, palįsti: </span> Kaip vijurkas pakūrė po prieklėčiu. <br/><b></b> į kójas pakùrti <span class="explanation">pabėgti: </span> Jonas nusigandęs pakū́rė į kójas. <br/><b>pir̃tį pakùrti</b> <span class="explanation">paimti į nagą, prigriebti, išbarti: </span> Čia tėvas pirtį pakūrė sūnui palaidūnui. Tėvas sužinojęs pakur̃s jum visiem pir̃tį, bus neklausyt! <br/><b>parkùrti, </b>par̃kuria, parkū́rė. <span class="explanation">greitai parbėgti, pardumti: </span> Gerai apkultomis strėnomis tuodu išmintingieji parkūrė namo. [Šuo] išsprūdęs namo by sudegęs parkūrė. Vaikai tekini parkū́rė iš girios. Parkūrė kaip dūmas namo. Pabuvo dieną ir parkū́rė namo. Jis parkū́rė iš Klaipėdos. <br/><b>pérkurti</b><br/>1. <span class="explanation">nedaug pakūrenti; iš naujo pakūrenti: </span> Labai nekūrinau, tik dusyk pérkūriau. Pečių kiek pérkūriau. Tokiam šalty reiktų bent du kartu pečiuką kamaroj pérkurt. Pavakariais ir vėl pirtį pérkurk. Tavo dabar viso darbo – tai tik ką pérkuri pečių, o tep guli ir guli. | Atnešk, da iškeps – aš pečių pérkūriau. <br/>2. <span class="explanation">iš naujo sukurti, padaryti: </span> Jis norėjo naujai perkurti visą gyvenimą. <br/>3. <span class="explanation">perkalbėti: </span> Ans perkūrė vyrus, o merga tėvus, t. y. perkalbėjo. <br/>4. <span class="explanation">perbėgti: </span> Jis perkūrė per butą. <br/><b>prakùrti, </b>pràkuria, prakū́rė. <br/>1. <span class="explanation">pradėti kūrenti, uždegti malkas; nedaug pakūrenti: </span> Prakùrk ugnį. Palik tas sausas šakas, bus pečiui prakùrt. Prakùrk ugnį – blynų iškepsiu. Šlapios malkos, negalima nei prakùrti. Imk sausų skiedrų ir prakùrk krosnį. Visi medžiai šlapitelaičiai, nebūs ryto [j] nė ugnies su kuo prakùrti. Kas rytais vakarėliais prakūrė tau ugnelę, tau klojo patalėlį? Aušrinė ugnį prakūrė. Ir ugnelę jai prakūriau pusrytukus virti. | Dabar daug nekūrenam – pràkuriam kiek, kol valgyt išverda. <br/>2. <span class="explanation">pastatyti, įrengti: </span> </span> </span> Miestą … prakursim iš brangių akmenaičių, iš saulužės langaičių. | Ir prakūrė jie ramų ir linksmą gyvenimą savo namučiuose. <br/>3. <span class="explanation">padaryti turtingą, pralobinti: </span> Jis mane prakū́rė. Sūnus visą giminę prakū́rė. Gavau po pačios gatavą, prakùrtą vietą. Prakùrtas lizdas, sutupėtas, o šiandieną išdraskytas. Broliai su seserim prakūrė svetimą mergą. Jau prasikūriau gyvenimą. <br/>4. <span class="explanation">prasigyventi, pralobti; turėti naudą: </span> Ir mes dabar prasikùrsim. Iš menturio prasikū́rė <span class="explanation"> (iš maža ko prasigyveno) </span>. Kas taip moka verstis, kaip Juozas: iš pradžių nieko neturėjo, o dabar matai, kaip prasikū́rė. Geriau su juo neprasidėk – neprasikùrsi iš jo (su juo) <span class="explanation"> (neturėsi jokios naudos) </span>. Ji tik girtis temoka – iš jos audimo neprasikùrsi. Nebedaug praskùrsi iš tų čebatų <span class="explanation"> (nedaug jais pasinaudosi) </span>. Su svetima manta neprasikursi. Ožka prasikurt, ožka pasibaigt. <br/><b>prikùrti, </b>prìkuria, prikū́rė. <br/>1. <span class="explanation">pridėti malkų į ugnį: </span> Prikū́riau pečių, t. y. pridėjau pilną pečių medžio. | Medžius prie ugnies arba puodo prikurti <span class="explanation"> (pridėti) </span>. <br/>2. <span class="explanation">sukurti ką trūkstamą, prigalvoti: </span> Reikia pramanyti, prikurti, ko trūksta. <br/>3. <span class="explanation">pristatyti, prišlieti (pastatą) prie kito pastato: </span> Gretai <span class="explanation"> (greta) </span> </span> prikuriu. <br/><b>razkùrti, </b>ràzkuria, razkū́rė. <span class="explanation">užkurti (ugnį): </span> </span> Pririnkom malkos ir razkū́rėm ugnį. <br/><b>sukùrti, </b>sùkuria, sukū́rė<br/>1. <span class="explanation">įdegti (ugnį): </span> Sukuriu ugnį. Sukùrk ugnį. Mergikė atsikėlusi sukūrė ugnį, užkaitė pusrytį. Jie sukūrė didelę ugnį, prie kurios glaudėsi vyrai, šildydamiesi rankas. Sukùrk ugnelę, pusryčio virsim. Aš močiutę nulenkiau, jai ugnelę sukūriau. Bepigu pri sukurtos ugnies nešildytis. Sukūrė ugnį viduje dvaro, nes šalta buvo. Kai sukurs širdyj tavo šventos meilės liepsną, tu, inkaitęs visas, užmiršk visus daiktus. Matyti, ir piemenys sėdi ten kažkur po pušele ar egle, gal net ugnį susikūrę. Būdavo, nakties kai išjojam, tai susìkuriam ugnį. Susikursim ugnužėlę, degysim vainiką. Trys cigonai susitarę girioj ugnį susikūrė. <br/>2. <span class="explanation">pastatyti, įrengti; sutvarkyti: </span> Bežemių rankos fabriką sukūrė. Ar negerai rasti sukurtą gyvenimą? Čionai jau buvo sukùrta, sugatavota. Iš griuvėsių sukursiu aš naują pasaulį. Jis ten susikūręs sau gyvenimą. <br/>3. <span class="explanation">suorganizuoti, įsteigti: </span> Visiškai galima vienoje šalyje sukurti socialistinę visuomenę. Sukùrti pramonę. Vilniuje susikūrė Laikinoji revoliucinė Lietuvos darbininkų ir valstiečių vyriausybė. <br/>4. <span class="explanation">sukelti, sukurstyti: </span> Vaidą sukuriu. <br/>5. <span class="explanation">apsigyventi: </span> </span> Latviai buvo susikūrę abiem Dauguvos žemupio pusėm. <br/>6. <span class="explanation">naudą suteikti, praturtinti: </span> Dėdė daktaras juos visus sukū́rė. Bepiga jam gyvent, kai uošvis gerai sukū́rė. Vis tiek tu tinginio nesukùrsi. Tas brolis dabar jį sukur̃s parvažiavęs. Šeimininkas manė nedaug susikurti svečiu, kuris pats riša asilą tvarte. Suskùrsi, kad kokioj, su tais tinginiais. Vokiečiai mūsų miškais jau susikūrė. Iš manęs vieno nesusikursi. Linkiu tau iš mano rankos susikurti. Svetimu geru nesuskùrsi. Svetimu prakaitu da nei vienas nesuskūrė ir nesuskurs. Jų vaikas tinginys – neką iš tokio susikùrsi. Nesusikùrsi tu su juo. Nesuskū́riau iš jūsų, vaikai, – nieko jūs man nepadedat. Kam reikėjo imti, žinai, kad nesusikùrsi iš ubago lazdos. Mergaitės liuobimu <span class="explanation"> (šėrimu) </span> nesusikursi <span class="explanation"> (nebūsi patenkintas) </span>. Nuo manęs geriaus žiniomis susikurs. <br/>7. <span class="explanation">susidėti, susitaupyti: </span> Trečius metus Indrišiui tarnauju, iškišęs liežuvį lakstau, tai gal manai, kad daug algos susikūriau. <br/>8. <span class="explanation">ką nors nauja daryti meno, mokslo, literatūros srityse: </span> Apie apynį mūsų liaudis yra sukūrusi nemaža dainų ir patarlių. Per dešimt metų susikūrė lietuvių tarybinė literatūra, menas, muzika. Ponas Skrodskis negriauna jos susikurto laimingų kūdikystės laikų paveikslo. <br/>9. <span class="explanation">pastatyti pastatą vieną prie kito: </span> Gretai <span class="explanation"> (greta) </span> </span> sukurti. Sukūrę gyvenam <span class="explanation"> (greta arba viename name) </span>. <br/><b>sukurtinaĩ</b>. Juodu sukurtinai gyvena <span class="explanation"> (abu vienuose namuose) </span>. <br/>10. <span class="explanation">sulakstyti ten ir atgal: </span> Sukū́riau triskart. <br/><b></b> bãlą sukùrti <span class="explanation">sukelti barnius: </span> Kap atvažiuoja pas mus, tai visada bãlą sùkuria. <br/><b>pir̃tį sukùrti</b> <span class="explanation">įvaryti baimės, prigriebti: </span> Jiems pirtį sukurs Vilniuje. <br/><b>ùgnį sukùrti</b> <span class="explanation">sukelti vaidus: </span> Atejęs sukū́rė didžiausią ùgnį – pasakė, kad mūso merga išleido liežuvius, ir pasiuto barties. <br/><b>užkùrti, </b>ùžkuria, užkū́rė<br/>1. <span class="explanation">uždegti, įžiebti ugnį: </span> Ažudegu, ažukuriu. Užkùrk pečių, t. y. užmesk, pridėk medžių daugiau. Užkūrė keletą laužų. Kiaulių neganei, kad ugnies nemoki užkurti. Kalnavertis … užkūrė ugnį. Bet idant matušė nepamatytų, sulipo ant šieno ir užkūrė pypkas savo. Gal jau reikia katilas užkurt? Mano miela prietelka, užkurk žiburėlį! Ar užkū́rei <span class="explanation"> (užkaitei) </span> bulves?. Saulė užkūrė krūtinę šaltą. Užsikū́ręs šeimininkas kūrena pečių. Šeimininkas užsikūrė pypkę. Aš pypkelę užsikūriau, pas Maušiuką atsidūriau. <br/>2. <span class="explanation">padegti: </span> Pastebėjęs šią naktį papušynėj ugnį, iš karto maniau, bene bus kas pušyną užkūręs. Ne tik mano, činkšt ir jo trobas ažkū́rė. O ir užkūrė sausą liepelę iš pašaknėlių. Lėkiau kaip peklą užkū́ręs <span class="explanation"> (labai smarkiai) </span>. <br/>3. <span class="explanation">sujaudinti, uždegti, paveikti: </span> Pyktis užkūrė vyrą. Vienas žodis visus taip užkūrė, kad vos nekilo muštynės. Anas kai pradeda pasakot, tai visą pirkią užkuria juoku <span class="explanation"> (priverčia juoktis, prajuokina) </span>. Petronės akys buvo užsikūrusios pykčiu, tačiau tuoj ir vėl pasruvo ašaromis. Kad užsikū́rė, kad pradėjo bartis! Kai tik pasakiau, tai jis ir užsikūrė kap ugnis <span class="explanation"> (supyko) </span>. Nėra už ką, o užsikuria kap žiežurba <span class="explanation"> (supyksta) </span>. Ko tu čia tep užsikū́rei <span class="explanation"> (įsikarščiavai) </span> kap žėžė! <br/>4. <span class="explanation">parausti, užkaisti: </span> Lūpos mėlynos, veidai užsikūrė. Jono akys išsiplėtė, ir jo veidai užsikūrė. Mergaitė užsikūrė iš sarmatos. Kai susigėdau, veidas užsikū́rė. <br/>5. <span class="explanation">apimti ligai, karščiui; uždegti: </span> Ir galvą užkūrė <span class="explanation"> (karštis apėmė) </span>. Kad užsikū́rė akis, kad ėmė skaudėti. Traškanos gleivingos, užsikūrusiais atvejais gausios. Antriniai iritai užsikuria iš kitų akies ligų. Užsikū́rus galva karščiu, net dega. <br/>6. <span class="explanation">sukelti: </span> Priešas įsibrovė ir užkūrė karą. Ir kas užkūrė tą ugninį viesulą? | Mikrobai užkuria katarinį gleivinės uždegimą. <br/>7. <span class="explanation">prispirti, užpulti, į nagą paimti, pareikalauti: </span> Kai užkūrėme, tai per 24 valandas ne tik pats išsikraustė, bet ir savo šeimyną išgabeno. Užkūrė laumę, kad atvestų Mildutę. Kai užkùrsiu, ana tuoj man skolą grąžins. Užkùrk, tegul pinigus jis tau atiduoda, galgi dovanosi jam! Kai užkū́riau gerai, tai tuoj atsirado ir pinigai, ir šaukštai. Kai užkū́rė, tuoj prisipažino. Kad užkū́rė jį vytis, tai net dulkės rūko. Užkū́rė surast žirkles. Kas čia užkū́rė važiuot? Kai užkū́rė mañ bobos, kadgi aš jas atsginč [iau]. Darbai užùkuria <span class="explanation"> (spiria, ragina) </span>. Ko užsikūrei, šelmi berneli, ant manęs vargdienėlės? Bet užsikūriau laukti ir teisybę prieiti. <br/>8. <span class="explanation">užstatyti trobesio viršų. </span> <br/>9. <span class="explanation">užduoti: </span> Su kureliu užkūrė, t. y. uždavė. <br/>10. <span class="explanation">smarkiai užbėgti: </span> Pagužom užkūrė ant kalno. Katinas užkū́rė ant aukšto. <br/>11. <span class="explanation">vesti (žmoną): </span> O jei vyrui anam nepatinka užkurti savo svainę, tada turi svainė jo eiti po vartų vyresniųjų. <br/><b></b> ùgnį (<br/><b>pẽklą) užkùrti</b> <span class="explanation">barnius, vaidus sukelti: </span> Tik įkelia koją į vidų, ir ùžkuria ùgnį. Užkū́rei pẽklą atejęs, reikė čia tau pradėt. <br/><b>pir̃tį (dū́lį, vántą) užkùrti</b> <span class="explanation">paimti į nagą, išbarti ar išperti: </span> Aš tai mergiotei noriu tokią pirtį užkurti, kad jai akys paraudonuotų. Aš jum kap užkursiu pirtį visiem, tai tuoj išdulkėsit! Užkū́riau jai pir̃tį. Kai užkur̃s gaspadinė dū́lį, eisit rūkdami. Ūžkit ūžkit, bet kai užkur̃s tėvas vántą, tai bus! Jis jiem užkur̃s vántą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.