apkristi

krìsti, kriñta (kreñta, krim̃ta. krem̃ta. krim̃sta), krìto.

1. staigiai leistis žemyn, pulti; birti: Vaisiai, didumo sulig galva, krenta iš medžių su triukšmu. Kriñta medžio žiedai, lapai, krinta byra putino uogelės. Mirė žmonės, it lapas rudenį krito. Dideli ir stambūs lašai krito iš lapuotų medžių. Kap krinta lietus, tai ir užauga. Ko ant krūtinės ašara krinta griaudi? Snieguolės žemėn krinta iš aukštai. Kiekvieną giedrią naktį danguje pasirodo tariamai „krintančios žvaigždės“, arba, geriau tariant, meteorai. Ant šito kavalko krìto. netoli centnerio vikių. Į aũkštą nekrisi. Akminaitis, išmestas į aukštį, ilgainiuo apsisto [ja],
o paskuo gurdams krimta nu aukšto žemyn. Krinta prakaitas nuo kaktos kaip lietus. Jei bulvė nekrimta nu laiško. teauga, nekask. Kad krito, ir žegterėjo. Krito ir pliumptelėjo. Lipa krimta, lipa krimta kareiviai, o paimti to miesto negalia. Obulas kriñta nu obelies. Nė varna nuo mieto nekrìstum, kad yra šilta, graži diena. Krim̃ta toki šlapdriba, ka nė nosies laukan iškišti negal. Lapai krim̃ta. Ar krito [vaikas],
užsigavo – jai vis tiek. Jį gandina ir kriñtantis lapas. Pjaukim rugius – pradeda kristi (birti grūdai) . Pučia saldus vėjelis, krenta lengvas lietelis. Krinta duona iš rankų neuždirbta. Geriau lipti į kalną, nekaip kristi. Kai žvaigždė kreñta, žmogus miršta. Krint raselė iš medelių ant bėro žirgelio. Krinta rasa nuo berželių ant žalių rūtelių. Krito rito nuo medžių raselė. Krint ašarėlės man iš akelių. Kriste krito ašaraitės nuog mano veidelio. Krenta byra putino uogelės, krenta rieda mano ašarėlės. Krinta ritas ašarėlės per skaistus veidelius. Per kiemelį jojau, kepurėlė krito. Kur galva krito, rožė išdygo. Vienam karužėly kardelis krito, antram karužėly plintelė liko. Už mani krito žaliejai lapeliai, ne matušės žodeliai. Krimta i raselė, krimta i miglelė, krimt ir merguželės graudžios ašarelės. Padžiūst žolės, ir lapai krint ant žemės. | Vieversėliai pašokę pavyturiuos pavyturiuos ir vėl krinta (staiga leidžiasi) ant žemės. Seniai žmonės peklon kaip lietus krinta. | Krito žodžiai po kits kito Petrui ant galvos kaip kirvio kirčiai. Kaip saulės spinduliai tie žodžiai krito, paskelbdami lygybę, laisvę, taiką. Kiekvienas žodis lyg perkūnas krito. | Aukštaičių tvirtagalę priegaidę Žemaičiuose atstoja kriñtančioji. Mano širdin krinti kaip gaili raselė. | Ne visumet kriñta ir nu geros karvės geras veršis. Gaspadorius nulipė nuo lovos ir kad pradės vanoti savo bobą, kad net jai ugnys iš akių pradėjo kristi (kibirkštys pasirodė) . Vaikui krintant, angelas priegalvį pabruka, seniui puolant, velnias akmenį pakiša. Jei krim̃ta į puodelį, kris ir į maišelį. Obuoliai nuo elksnių nekrinta. Obuolys nuo obels netoli krenta. Kur paukštis skrenda, ten plunksnos krenta. Leka kaip sakalas, krimta kaip vabalas. Šoko kaip levas, krito kaip lapas. Aukštai skrenda, žemai krenta. Aukštai šoksi, žemai krisi. Jei jau krìsti nuo arklio, tai nors nuo gero. Nekriñta nuo jų niekas (jie nieko nedovanoja) . Krìto kai musia buzon.
kristinaĩ. Maldynų žvirblis skrenda lengvai, leidžias žemyn kristinai. Kristinaĩ sukrito į bulbes.

2. atsirasti, darytis. Rasoja, rasa krinta. Girdi, kaip šakom šnibžda medžių kalba šventa, kaip žvaigždelės plevena, gaili rasa kriñta. Naktį buvo kritusi didelė rasa. Kad nenubirtų ankštės, teip pat reik pjauti, rasai nueinant, arba vakarop, rasai krimtant. Par man upelė midulium teka, par man raselė aukseliu krenta. Migla krim̃ta.

3. virsti, griūti, pulti: Padrioskėjo šūvis, ir juodasis arklys krito ir pavirto degutu. Kumelė krito an žemę, kojas pakratė ir nusistireno. Nesijuok, kai kitas krinta, pasijuok, kai patsai sugriūsi: tai būsi vyras. Vaiskas neprietelių krito kaip medžiai. staigiai gulti ar sėstis: Danutė jau nieko nenorėjo, tik kristi į lovą ir miegoti iki rytdienos. Norėjau valandikę kristi prasnausti. Aš taip pavargęs, rodos, tuoj krìsčia miegot. Tėtė krinta kaip jautis ir miega. Kai parėjęs iš vakaruškos kritau lovon, tai lig ryto nesukrutėjau. Kritau ir užmigau. Teneket pokaičio kristi. Jis nuėjo į savo kambarį, krito į krėslą ir sušuko. [Vaikas] krinta alkūnėmis ant suolo ir rauda. Juozapas, regėdams numirusį tėvą, krito ant jo verkdamas. | Jis aiškino Marytei, kad iš tų miežių padarysiąs tokį alų, nuo kurio krisią (pasigersią) visi jo svečiai. | Ryt poryt sužvangės dalgiai, kris glėbys prie glėbio, stos pėdas prie pėdo, išsities geltonų rikių eilės. Krito pievoj pradalgėlis, pievelėj žalioje. Į pelkę krìtęs, sausas nebkelsi.
kristinaĩ. Jis greit, kristinai atsisėdo.

4. skleistis, leistis, tiestis. Pakelsi akis aukštyn – saulės spinduliai kriste krinta. Tuomet didesniai juntam [saulę],
juo statesniai jos spinduliai krimta ant žemės. Mūsų šešėliai krito mums po kojų. | Jei dūmai krinta žemyn, bus lytaus.

5. kuliant birti, užderėti. Šį metą gerai krim̃ta rugių (pakulūs rugiai) . Ar gerai javai krim̃ta? Ar išarbavot? Kaip krito? Ka tiek iš pūro sėjimo krim̃ta, geri yr. Avižos užderėjo, bet nekrito, buvo be milto. Nėr tokios žemės krimtančiõs (derlios), kaip juodžemis.

6. birti. slinkti. Dantys krim̃ta, paliksu be dantų. Pirmu krimta plaukai, paskiaus krimta ir pats žmogus.

7. patekti į kokią padėtį: Vargan krìsti. Kritęs į nelaimę, nenusimink, bet žiūrėk, kaip išsisukti. Tenekrintie jūsų širdys į didį liūdesį! Jam mintys greit krinta (ateina) į galvą.

8. tekti kieno daliai, liesti ką, patekti ant ko, pasitaikyti kam: Krizio sunkenybės visų pirma krinta ant plačiųjų darbo masių. Ant jo karalystės krito liga, nuo katros niekas išgydyti negalėjo. Kad tokia nelaimė krito, nieko nepadarysi. Kris slogos nu mažųjų ir ant didžiųjų (nuo vaikų užsikrės ir suaugusieji) . Nušalau, ir dabar ma [n] labiausiai krito ant ausų (ausis pradėjo skaudėti) . Aišku buvo, jog ant jo krito prakeikimas. Bijokiamos, kad ir ant mūsų tie patys žodžiai nekristum. Ant manęs krito apkalbos, bėdos. Povilo Daubaro mirtis krinta ant kaltininko galvos. Krito amaras ir ant žmonių, ir ant gyvulių, ir ant laukų. Krito atsakymas ant piemens. Kiek pelno krìto. Mano daliai krìto laimikis. Nežinom, kam kokia laimė kris. Bevakarieniaujant dvare, visi jau žinojo kritus Jonienei laimę. Man krìto gera proga. Dabar mato, kai toki metai krìto, kad negal didžiuotis. Gal manifestas kris, gal paleis [kalinį]. Daug sunkių kaltinimų krito vietos komitetui. | Balsiai a, e, jei nekrinta ant jų kirtis, yra tariami trumpai, netęsiamai.

9. sektis, vykti: Anam nekrito gydyti: visi ano ligonys išmirė. Kaip krìs, taip krìs, dabar reik laukti. Ne dyvai man būtų nuliūsti, nežinau, kaip krisiu. Jam visada gerai kriñta.

10. leistis. Saulelė tik kriñta kriñta, o aš vienais marškiniais. Saulė jau krito už alksnyno. Pakluonėje smarkiai žemyn krito saulė.

11. pulti, imtis ką daryti: Tie špokai kriñta kai pasiutę vyšnių lest. | Reiks kristi pri pono prašyti, gal pažyčios piningų. Kai tik pareinu, tuoj krenta man pasakot, kad aš valkata.

12. dvėsti, stipti: Po viens kitam du arkliai krìto. Kaimynui krìto geriausia kumelė. Maras užpuolė – pradėjo mirti svietas, gyvoliai krìsti. Paskutinė karvelė krìto. Pavasarį viena karvė krìto, dabar kita. Kriñta kap musės. Ar ne vis tiek: ar šiandieną varnoms krisi, ar rytoj. Gyvoliai baisiai kristi pradėjo. Meškai vedamajai kritus, mesk ir dūdas. Senam arkliui kritus, nieks nevaitoja.

13. žūti kovoje; mirti: Žalia žolelė an pievos vyto, o mūsų broliukai kaip lapai krito. Daug mūsų tautiečių krito šventojoje kovoje dėl Tarybų šalies laisvės. Broliai, mano broliai, kritot – kaip lapeliai, kaip rudens atolas sugulėt prie kelio. Du sūnu krìtusiu į karą. Draugai, kovoj už didžią tiesą kritę, gyventi lieka liaudies atminty. Daugel krito sūnų kaip tų lapų rudens, baltveidės oi verks, nes mylėjo. Šičia, priešą atakoje puolę, krito narsūs tėvynės vaikai. Bet kritusiųjų vieton ėjo ir ėjo naujos drąsuolių minios ir lipo ant kalno. Geram reikale geriau kristi, kaip pasiduoti. Krimta kovė [je] jaunikaitis. Dvidešimt du tūkstančiu jų krito. Iš 9 kūdikių du sūnu krito kare, o kiti yra gyvi išlikę. | Nuo visokių drėgmių pavasarį daugiausia krinta žmonės. Būt kritęs blusinėms, kad ne daktaras. Šįmet krito tų džiovinykų dikčiai. Monika nesirgs kaip kita, ji kris ant daikto (staiga mirs) .

14. leipti, alpti: Tai buvo sunki ir varginga kelionė. Krito žmonės, netekdami jėgų. Krinta verkia motinėlė. Verkia graudžiai mergužėlė, kap aguona krinta.

15. žlugti, nykti: Krito viena valstybė po kitos. Baudžiava krito. Krito viena didelė kupčystė. Ta mada ėmė kristi, ir atsirado kita.

16. pigti, mažėti vertei: Per visus metus javai krìto ir krìto, pavasarį visiškai už niekus reikė [jo] atiduot.

17. mažėti, menkėti; slūgti: Šaltis krìto, bus atlaigà (atodrėkis) . Na, eisiu gyvulėlių gyti – karštis krinta, ir karvutės išalko. Imsrė, mārod (man rodos), biskį krinta. Upėj vanduo buvo viena pėda kritęs (sekęs). | Gerybinės išeities atveju svoris sustoja kritęs. Taip kreñta mano sveikata, kano ar kas bus iš manęs. Arklys apydieniui kriñta (nuo vidurdienio šilumos pavargsta) . | Kol eina – eina, kai sykį krìs, tai pūkų svaro nepaneš. | Lašiniai krito (sulyso), kaip menkas maistas beliko. | Autorius parašė šį vadovėlį krintamąja tvarka (nuo žinduolių pradėjo ir pirmuonimis baigė) .

18. tikti, pritapti, gerai gulėti: Naujasis paltas gerai kreñta. Šitas švarkas taip puikiai nekrìs. Štapelis y [ra] toks krintą̃s.

19. išsileisti, suvirti. Krintančias bulves sunku sveikas išvirti. Vėlyvos bulbės nekriñta. Mūsų bulvės labai kreñta.

20. atsigimti, panašiam būti: Matyt, Adelė į mane kritusi, visai panašus skonis. Žinai – vienas vaikas ant tėvo krìtęs, kitas – ant motynos.

21. turėti palinkimą: Kas ant ko yr krìtęs: vienas – py mokslo, kitas – py karvių.

22. niršti, pykti: Ėmė krist ir dabar jis manę nekalbina.
galù krìsti nebeturėti jėgų, nusilpti: Galù kritaũ – sylos nebėr, jau nebedirbu. Ką bedarysi galù krìtęs: reik ir paskutinį daiktą parduoti.
gerù vė́ju krìtęs; . iš prigimimo turintis gerų savybių, laimingas: Tas tiktai tebuvo tarp jų mylimas ir godojamas, kas vargo vaiku, ne minkštapaučiu, arba geru vėju kritusiu buvo vadinamas.
į ãkį (akiñ) krìsti

1. patikti: Ta mergina krimta man į akį. Man į ãkį krìto ta jos duktė. Ji jam iš pirmo pamatymo krito į akį. Jam Anė krito akin. Kritai akin su visom padalkom.

2. patraukti dėmesį: Kiti raštai ir savo antraštėmis daug kam krinta į akį. Šitas jo pasielgimas ir man krito į akį. Kad taip nekristų į akį policijai ir žvalgybininkams, darbininkai atvyko iš įvairių vietų.
į akìs krìsti patraukti dėmesį: Per daug visiems į akis krinta tinginio sūnaus ūmus išponėjimas. Atsistojo taip, kad visiems krinta į akis.
į ãpačią krìsti pralaimėti: Seime valniejai su savo prieštaravimu į apačią krito.
į gálvą krìsti darytis atmenamam: Iš to visko yra likę atminty tik keli tokie pasakojimai, savo nepaprastumu labiau kritę į galvą.
į miẽgą (miegañ) krìsti staigiai užmigti: Kaip tik anys išgėrė, tuoj visi krito miegan. Pabudo ji staiga, kaip ir kritus į miegą, akimis surado vaiką. Jau gal ar vargas koks ateina, kad aš taip miegan krentu. Ir groja, ir šoka, krentu miegan, nors ką nori daryk. Severja buvo nuvargusi dienos darbais ir miegan krito kaip akmuo į vandenį.
į šìrdį krìsti

1. daryti įspūdį: Nes Tamošius viską girdi: žodžiai krinta jam į širdį.

2. patikti: Vokiečiukas teip krito į širdį mergaitei.
iš juõko krìsti labai juoktis: Net krinta abudu iš juoko.
iš kišẽnės nèkrenta visą laiką turi su savimi: Raktai nekrenta iš kišenės: rodos, kad kiekvienas vogti tetyko.
iš rañkų kriñta nesiseka (dirbti): Kai atvažiuodavo piršliai, mergaitei darbas iš rankų krisdavo. Sunku žiūrėt – darbas kriñta iš rañkų.
iš rañkų nekriñta vis šį tą dirbinėja: Liūdo, ilgėjosi kaip mažas vaikas, nors šioks toks darbas niekada jam iš rankų nekrito.
juokaĩs krìsti labai juoktis: Tikros komedijos, nebegalime ištūrėti, juokais krentame. Jis žiūrėdamas juokais krinta. Leidžiasi juokais, krinta juokais.
kaĩp iš mẽdžio krìtęs apie nesusigaudantį: Vakar gėlė galva, šiandien mažiau, bet esu toki, kaip iš medžio kritusi.
kalbà (
rodà) kriñta sutaria (kalbėdami): Anuodums roda krim̃ta. Nekrimta vedum kalba. Suprantu aš seniai, kad jums krinta roda, bet atleisk, aš, nuo tavęs žodžio neturėdamas, turėjau mergą sudrausti.
krìsti kiauraĩ (durchfallen) pralaimėti, žūti; dingti: Egzaminus laikiau, bet kritáu kiáurai. Esam kritę kiaurai. Ar girdėjai, kad mūsų bendrovė krìto kiauraĩ? Aš seniai sakiau, kad čia su doru nebus – turės krìsti kiauraĩ.
kietaĩ krìsti būti smarkiai nubaustam: Aš mislijau, kris nabagas kietai už tokį darbą, bet užteko šešių metų kalėjimo.
nuo rañkų nekriñta nesiseka (dirbti): Nežinau, kas tas yra, kad jam nekrinta darbas nuo rankų, o, rodos, dirba.
per nagùs krìsti daug turėti: Kad ir per nagùs krìstų, o neduos.
prie širdiẽs krìsti patikti: Ta pasaka man nekrinta prie širdies.
rugiaĩ nekriñta nėra ko skubėti: Ne rugiai krinta.
antkrìsti (ančkrìsti).

1. kristi ant ko, užkristi: Kad ant kokio žmogaus margas vabalas antkrinta, tai tas gauna svotbon eiti. Trys juodvarniai ir ančkrito ant laivės.

2. gimti: Būs aniems antkrìtęs vaikas, ir negalės beparvažiuoti.

3. būti užkrečiamam. Didelė kaitra sukels antkrintamosias ligas.

4. užsidėti, atsirasti. Jei ant jų. rasa antkris ar lytus aplys, tad jie palengvai pūna.

5. užvirsti, užgulti: Aš aną. pakylėjau, ans ir ištižo. – Tavo ranka antkrito, tu ir atsakai. Verkė mergelė, verkė jaunoji, ant grėblio kotelio antsikrisdama. Kad eita, ant pečio. antkritusys.

6. užsipulti: Antsikrito latvis pirkti karvę. Ar kitur arklių nebėra, kad taip ant mūsųjų antsikritai? Antsikritau pirkti, lygti ir nulygau.
apkrìsti

1. apibirti kuo: Žemė apkrìto lapais. Šaltas vėjelis pučia siautoja, lapelius medžių drasko, nešioja. Šlama apkrìtę visi takeliai. Mergele jaunoji, tu man patikai, rūtelių lapeliais visa apkritaĩ. Apkris drobelės juodais dūmais.

2. apiberti: Bet apsnigo, apipustė ir apkrito visą krantą obelų žiedais. Lapai apkrito grybus, nėko nebsugrybausi. Juos apkrisdavo pirmieji obelų žiedai.

3. šiek tiek nubirti nuo ko: Lapai apkrìto rudeny nuo medžio. Nuo artimųjų kalnų apkrinta ir aptirpsta baugieji sniego gabalai. Ruduo jau, ir lapai apkritę.

4. apdribti, apsidriekti ant ko viršaus: Apkrito plaukai ant kaklo. Apkrìtę plaukai, kap kraitis. Žvakė krito apkrìto (aptekėjo taukais) .

5. apipulti ką; pulti ką daryti: Žvėrys apsupė, apkrito, jau apžioję savo maistą. | Apkrito šiedvi manęs prašyti.

6. būti apipultam: Žaizdos apkrito musimis.

7. šiek tiek išdvėsti, išstipti, dvesiant sumažėti ko: Buvo biškį apkrìtę musės, ir vėl prieina par langus.

8. šiek tiek sumažėti, susileisti: Apkrito ir ponams pyragai karės metais. Tuoj bus gaisras baigtas: jau stogas ir sienos apkrito. [Šėkas] veikiai padžiūsta ir apkrinta.

9. apliesėti: Buvau drūkta, dabar apkritáu, sulysau. Padirbtų, tai lašiniai apkrìstų. Arkliai nenusitūria, tokie geri buvo, o paskuo apkrito.

10. apiplyšti, apskarti: Aš, kad ir biednas būčia, vis šit apkritęs nevaikščiočia. Senio kelnės apkritusios.

11. užsikrėsti: Baisu eiti pas tokį ligonį: kitą sykį gali pats apkristi tuoj liga.
atkrìsti.

1. atpulti šen: Akmuo krisdamas lig pat kojų atkrìto.

2. atvipti: Akys kaip šuliniai, lūpa atkritusi. Lūpa atkrito kaip senos kumelės. Ir lūpa atkrito besiklausant. Apatinis žandas tik dreba atkritęs. atsiknoti: Suplyšo batai, atkrìto padai, myliu mergelę jau treti metai. Toks čia sulopymas: vaikas pasitąsė – viskas iširo, lopai atkrìto. Atkrìto tinka nu sienos. Nuo sienos popieriai atkritę. Sutikęs bejojantį žmogų, Mikė sušuko: „Tėvai, nosis atkrito!“. Nešok per smarkiai, bo atkrisi kaip tošis!

3. atsitraukti, pasišalinti; netekti reikšmės, atpulti: Lepšiai atkrito, tikslo nepasiekę. Neilgai laukus, tos tautos atkrito nuog bažnyčios. Redaktoriai bijojo, kad atkris skaitytojai. Ilgainiui vienas kitas tų terminų gali būt ir atkris (išeis iš apyvartos) . | Atkrinta paskutinis noras kur beiti. Dabar jau tas reikalas atkrito.

4. pasikėlus vėl virsti, sėstis, griūti; grįžti į pirmykščią padėtį: Jo galva vėl atkrito į pagalves. Ji atkrito į kėdę. Vilkai lipa į medį ir atkrimta – neįlip. Per daug prastu radaus, į griekus atkrisdams.

5. dar ne visai išgijus, vėl smarkiau susirgti ta pačia liga; atslūgstančiai ligos eigai staiga pasmarkėti: Šiltine persirgo, pradėjo vaikščioti ir atkrìto. Į ligą atkrìsti. Jis pasigavęs vėl atkrìto. Buvo pasveikęs, šaltis grybštelėjo, ir vėl atkrìto. Štai ne per seniai vėl atkrito. Buvo jau pasveikęs, bet nepasivaktavo, atkrito ir mirė. Buvo jau pagijęs, ale persišaldė – ir vėl atkrito. Saugokis, kad neatkristum, tada tai sunku išgyt. Iš tokios ligos išgijus, bijojo atkristi. Tik pakilo iš ligos ir vėl atkrìto. Jis persišaldęs atkrìto, tai dabar smarkiai serga. Neik ant kiemo dar, ba dar atkrisì. Jis jau vaikščiojo po ligai, bet kai atkrito, tai daugiau nekėlė. Pasinaujina, atkrinta. | Atšals kojas su tais kaliošais, ir vėl gripas atkrìs. Šašai atkrito (vėl išbėrė) . Atkrintamóji karštinė, šiltinė.

6. atslūgti; sumažėti: Įrūgusi duona duonmaišė [je] atkrìto atgal. Kaip tas upis greit atkrìto! Vanduo visas lankas užliejo, šiandien jau atkrito. | Šaltis jau visai atkrìto, bus palaidinys.

7. atsitaisyti, atsigauti. Ano žadas jau atkrito, ans vėl jau galia kalbėti. Atkrito protas (grįžo atmintis) .

8. atpigti: Dabar gyvoliai atkrìto – mažai pašaro beturia žmonys. Atkrìto kiaušiai: praeitą seredą brangiau mokėjo.

9. nustoti augti: Anas šiemet labai atkrìto: jau už mūs mergaites mažesnis.

10. tekti: Ir kai jam bufete nedavė degtinės, jis prisėdo prie Viliaus Karaliaus stalo, tikėdamasis, gal ten atkris ir jam.

11. atsigimti į ką: Ir tie vaikai atkrìtę į jį. Juk tavo vaikai yra graži, visi į tave atkrìtę. Į ką būs atkritę tie vaikai? Teip atkrìtęs [tas kumelys] – pati kumelė. Atsikritęs esu į dėdę. Jau tas bindokas gatavai atsikrìto į savo tėvą.
nuo nósies atkrìto neteko vertės: Tokią davė, kur jiems nuo nosies atkrito!
įkrìsti.

1. krintant patekti į ką: Krislas į akį įkrito. Kepurė įkrìto vandenin. Lapė netyčiomis įkrito į šulinį. Man septynios stirnenos medaus į vandenį įkrito ir pasileido. Įkrito mano ašara į vyną. Nu to kobinio įkrim̃ta viedras į šulinę. Neįkrisk akin. Įkritęs į vandenį, sausas neišlipsi. Neikit ant ledo – įkriste. Senė kumelė pula smarkiai ir įkrim̃ta tujau (įsmunka pievoje) . Kad sniegas įkrimta (įsninga) į lapus, vagių metai būs (bus prasti metai, ir rasis daug vagių) . Akis įkrito (į akį įkrito) . Į širdį ramumas įkrito. Bet mano sielon dabar kitoki rūpesčiai įkrito. Nekask duobės kitam, pats įkrisi. Kas kitam duobę kasa, tas ton pačion intkriñta. Krito įkrito, kaip ugny sudegė. Įkrito kaip varlė į balą. Įkrito kaip į vandenį (dingo be pėdsakų) . Prapuolė, kaip į ugnį įkrito. Įkrito kaip inkstas į taukus (gavo gerą vietą) . Kuri Kurmeliui paklius, įkris kaip inkstas į taukus. Į kokį sūrų rasalą įkrito mergelė (į vargą atitekėjo) . Neturi nei į akį ką įkrist (su juo baigta) .

2. patekti, pakliūti į kokią padėtį: Tie žmonelės įkrìto į didelį vargą. Įkrito žmogelis į bėdą ir ką ans dabar tura daryti. Reik turėti akis, į bėdą įkritus. Įkrito į ligas (įsisirgo) ir atidavė daktarams visus piningus. Į ligas įkrisi: supykęs nekarščiuokis. Kas tai Burvėnei yra, ka teip greitai įkrìto į ligas? Tretį kartą karalienei į ligą įkrìtus, pasirodė smertis pri galvos. Į skolas įkritęs buvo. Šįmet mes patys įkrìtom į skolą. Verksman boba inkrìto. Neduok bobai valios, pats įkrisi į nevalią. Nuodėmėn įkrìsti. Apie vakarą jis įkrinta į gilų miegą. Įkritęs į bažnyčios iškeikimą. Nabagelis įkrito (įkliuvo, apsigaudino), nujau nebišsikas. Įkrisi į liudytojus ir pats, juk matei, kaip mušės. Aš, senas žvirblis, vos tik neįkritau į jos žabangas. Įkrito kaip vel [nia] s į žabangas. Išėjęs medžiotų, įkrito spąstuosna. Į spąslus įkrìto. Įkrito kaip šeškas į slastus. Aš nė į nagus anam negalėjau įkristi (toks plonas, liesas buvau) . Įkritau į mažus vaikus (turiu mažų vaikų) .

3. likti atmintyje, padaryti įspūdį: Tėvo pavyzdys turėjo įkristi ir sūnui. Vietomis ką ne ką ir skyrium pažymiu saviškai, lyg aiškindamas labiau turintį įkristi skaitytojui prielinksnio dalyką.

4. įnikti: Petras buvo įkritęs į uogynę.

5. smarkiai sėstis į ką, įvirsti: Barbutė kaip prigainiotas viščiukas žiopčiojo, į fotelį įkritus. įgulti: Buvo karščiais įkritęs, vos bepagijo.

6. smarkiai įeiti, įpulti: Jis įkrenta, visas nuo dūmų pajuodavęs. Ir aš tik vakar įkritáu.

7. įgriūti į vidų. Cirke įkrito lubos.

8. įdubti: Priš pat smertį akys įkrim̃ta. Jo paakiai įkrito ir pasidarė mėlyni. Skruostai įkrito, išblyško. Dar labiau linkęs į dusulį, dar labiau įkritusiais žandais. Grįžo perbadėję: sudžiūvę visiškai, žandai įkrìtę. Jos. šonai įkrito, stuburkaulio briauna dar labiau išsišoko. Kai karvė nepriėdusi, tai šonai įkrìtę. Įkritę šonai arkliui, gal nieko nedavei?

9. pasitaikyti, atsitikti: Kalėdų diena įkrito subato [je].

10. gimti, atsirasti staiga: Įkrito vaikelis (berniukas), o teip norėjom mergelės. Mudviem su ponia viena nakčia įkrito. Jau tatai penktas įkrito, o nė po vieno nesu gulėjusi.
į ãkį įkrìsti

1. patikti: Iš pirmo pasimatymo jis man įkrito į akį. Jis man taip įkrìto į ãkį, kad niekaip užmiršt negaliu.

2. atkreipti dėmesį: Mes keli įkritome į grafo akį.
į akìs įkrìsti atkreipti dėmesį: Pirmiausiai į akìs man įkrìto ano nešvarumas. Žmogelis ne per daug buvo kazokams į akis įkritęs.
į ãtmintį įkrìsti būti atmenamam: Kas žmogui įdomu, tas jam geriau įkrinta į atmintį.
į gálvą įkrìsti atsirasti galvoje (kokiai minčiai): Jam įkrìto į gálvą.
į (kieno)
kišẽnę (pinigìnę) įkrìsti įsiskolinti kam: Dvaro piniginėn įkritau, o išsikapstyti nėr kaip. Saugokis, kad nereiktų įkrìsti į kito kišẽnę.
į (kieno)
nãgą įkrìsti atsirasti kieno griežtoje valdžioje: Nori, kad veikiau į jų nagą įkristumėte.
į šìrdį įkrìsti padaryti įspūdį, patikti: Įkrito man į širdį tie žodžiai kaip ligoniui sveikata. Oi mergele, mergužėle, tu graži mergelė, tu įkritai man į širdį kaip gaili raselė.
iškrìsti.

1. išpulti iš kur: Vaikas iškrìto iš lopšio. Vaikas, iškrìtęs iš medžio, koją pasilaužė. Viliui iš rankų iškrinta pagalys. Telefono ragelis vos neiškrito Laboniui iš rankos. Pinigai man iš rankos iškrito. Gaili ašarėlė seneliui iškrito. Jei valgant iškrenta kąsnis, ateis išalkęs svečias. Iš mano širdies tarytum iškrito sunkus akmuo. Ir visi grobai jo iškrito. Kalba – žodis kaip kriste ìškremta (sąmojingai kalba) . Iš jos mažai kas iškriñta (mažai ką ji duoda) . Ar ìškremta kumet saldinis obulas iš rūgštinės obelės? Kas iškrito iš maišo, tas ir pragaišo. O kad tau kiaurai iškristų! Turėdamas kursų baigimo pažymėjimą, iš penkių šimtų neiškrìsi (dirbdamas negausi mažiau kaip penkis šimtus) . Kitas ir iš eglės iškritęs pasiilso.

2. nusileisti žemėn, nukristi: Atsiskleidžia naujas gyvenimo istorijos puslapis – tuo tarpu švarus ir skaidrus kaip tik ką iškritusios snaigės. Visų medelių lapai iškrito. Iškrìto keli lytaus lašai. Kad iškrìstų sniego, reiktų nuvažiuoti pas brolį. Rūkas iškris, bus graži diena. Iškris obuolys, kai nunoks.

3. išvirsti, išgriūti: Iškrisk (atsigulk) kiek ant lovos, pasilsėk! | Jau visa šeimyna iškrito (sugulė) .

4. išbirti. išslinkti. nukristi. Dančiui iškritus, reikia jis užmesti ant pečiaus kalbant: „Pele, pele! še tau dantį kaulinį, atnešk man geležinį!“. Iškristą gyvulio dantį dėk į sienotarpį, kad pavogti daiktai sugrįžtų. | Gal ir nuo vandenio bais iškrito plaukai. Blakstienai iškrito senatvėj. | Seniams. ragai iškrinta gegužės mėnesyje ir iki rugsėjo vėl atauga. Kaip prieš iškrintant, taip ir iškritus, briedis ragais nebesigina, bet, reikalui atsitikus, kojomis neprietelį muša.

5. išdvėsti, išgaišti. Avys iškrìto. Visos karvės iškrìto. Nėko netrukus, iškrito Egipte daug gyvolių. Visos vištelės kaip lapai iškrìto. O galvijai kad iškrito, visas sviets raudavo. Visos musės iškris nuo tų vaistų.

6. daugeliui išmirti: Jie visi jauni iškrìto. Badu būtumėm iškrìtę, kad ne jis.

7. dingti, išnykti, prapulti: Iškrito visos užgaidos, kai tėvas mirė. Pavaikščiojom pavaikščiojom ore, ir miegai vėl iškrìto. Uždaviau ausų, tuoj pagirios iškrìto (išsipagiriojo) . Tai Monikutei kai iškrìto parėdnės – jau eina su apiplyšusiais batukais!

8. staigiai atsirasti, ištikti; tekti, pasitaikyti: Beiškrito diena visų lauktos pagados. Iš kur tu iškritái? Jau penki metai kaip bebuvau matęs tave. Biednai mergai iškrito tokia laimė.

9. atsiskirti nuo ko nors; netekti turėtos reikšmės: Mes dabar turime iškristi iš dorų žmonių tarpo. | Kiekviena prekė, žengdama savo pirmąjį žingsnį cirkuliacijų procese, pirmą kartą pakeisdama savo formą, iškrinta iš cirkuliacijos sferos, į kurią jos vieton nuolat stoja nauja prekė. | Iš kalbos žodyninės sudėties paprastai iškrinta tam tikras kiekis pasenusių žodžių.

10. netekti turėtų pareigų, turėtos tarnybos, vietos, malonės: Būtų iškritęs iš gubernatoriaus, kam įvažiavo į šventorių su karieta. Pasileido gerti, dar apsivogė, ir iškrito iš vietai. Drįsti ginti iškritusius iš malonės.

11. išplyšti, iškiurti, išdriksti: Kelnių keliai iškrito. Da palto viršus geras, tik pamušalas labai iškrìtęs.
iš dantų̃ neiškrìsti (kam) būti kieno šmeižiamam, apkalbamam: Jau aš ten jiems, matyt, iš dantų̃ neiškrintù.
iš galvõs iškrìsti būti užmirštam: Iškrito iš galvos, o laikos ant galo liežuvio.
iš juõko iškrìsti labai juoktis: Kaip jis papasakojo, mes visi iškrìtom iš juõko.
iš jùpų iškrìsti mesti kunigystę: Kunigas iškris iš jupų.
iš kójų iškrìsti pargriūti: Šliūk, iškritau iš kojų, paslydęs nu kūlių į upį.
iš sterblė̃s iškrìsti kilti, gimti: Pasiutęs garbingumas! Tokie pat iš būrų sterblės iškritę, kaip ir Dovis Plonis.
iš véido iškrìsti labai suliesėti, sublogti, pasikeisti; išblykšti: Oje, kaip iškrìtęs iš véido! Kodėl tu iškritaĩ iš véido? Po baliaus visai iškritęs iš veido.
kaĩp iš ą́žuolo (mẽdžio) iškrìtę nesusigaudantis: Stovia kaip iš ąžuolo iškritęs. Dabar žiūrės į kits kitą kaip iš mẽdžio iškrìtę.
širdìs iškrìto.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apkristi' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x