apkrimsti

krim̃sti, krem̃ta, krim̃to

1. kietą daiktą valgyti, ėsti, graužti: Sengalvėlė suglaudžia visas burnelės raukšles, lyg rūgštų obuolį krimsdama. Jum tik juoda duona krimsti, karčias bėdas tankiai kęsti. Karvė atrają kremta. Gyvulėliai, per žiemą krimtę sausą pašarą, dabar gauna jau minkštos žolelės. Tasai viedmorius (raganius) krim̃to krim̃to tą medžią (mišką), paka neperkrimto sau kelio. Iš jaunų metų kaulus krim̃sčia, o ant senystos mėsą. Vaikai krem̃ta ledus kaip saldainį. Kam taip žalius [obuolius] kremti: dantis atšipsi! Su patinkamu vyru tai ir sausą plutą krimsdamà būč laiminga. Reik man našta nešti ir krimst pluta kieta. Krimstè kremtù, tik vis nesaldu. Vergais tapę, turi lauke gulėti, kaulus krimsti. Kremta kietą pelų duoną, šaltinėly mirkindami. Neatarišu mazgo – nors dantim krim̃sk. Aš morkas kaip šiltą vilną kremtu (lengvai graužiu) . Davei kieto sūrio, tai pusę dienos krimtaũ. Oi, krimskit geltonų riešutelių, oi, kąskit raudonų uogelių! Tas velnias kulkas kremta, kad net iš dantų žarijos krinta. Ar ne tujai, voverėl, riešutėlius krimtai? Iš skausmo liežuvį savo teip krims, kaip tartum suėsti norės. Naujus drabužius reik sulaistyti vandeniu, kad žiurkės nekrimstų. | Ale pasakyk, ką arklys žino, kur kitam krimst (kasyti), kai niežti? | Vieni laiko, o kiti į sėdynę krem̃ta (kerta, muša) . | Rūdis … krims kūnus jūsų. Vopninius akmenis gerai išdeginant, … iš jų išeina anglinis gazas ir jie pavirsta į … kremtančią, arba verdančią, vopną. Sudžiūtsubinė kaulus kremta. Kremta kaip šuo blusas. Ponas, it musę krimtęs, išdūlino iš žmogaus namų. Sūnus obuolius kremta, tėvo dantys atšimpa. Cisnako nekrimsi – nė nesmirdės (jei nebūsi ką pikta padaręs, niekas nekaltins) . Dantys visų tik sau kremta, bet ne kitam. Bekrimsdamas dantis atsikando. Kas sėjo, kas rovė, o kam teko ropės krimsti. Uodegas kremtasi paršeliai iš bado, bet ėdalo nežiūri!

2. neduoti ramybės, prikaišinėti; barti, uiti: Ji krim̃to vyrą tol, kol šis pasakė. Antsistojo kaip pikta dvasia i kremta muni visą laiką. | Jokūbai, gėdą prie žmonių darai, Kamilę krimsti teisės neturi. Senukas vaikelius savo mylėjo: jų nepjovė i nepielavo, nekrimto. Įejęs pradėjo čia visus krimsti, lojoti. Jaučiu, kad ji mane krims visą dieną. Inveikus žmogus nepabūna teip, ale vis kitą krem̃ta. Krem̃ta močia marčią kaip ragana. Ans muni kožną dieną krem̃ta dėl tų savo kningų. Kam tą vaiką taip kremti, gali į ligas išvaryti! Kame kremta kits kitą, ten džiūsta patys ir vieta. Nieko neturėjo, tik labai bjaurią pačią: dieną ir naktį jį ta pati krimsdavo. Kremta kitus apkalbomis. | Medlinčiai buvo tyčia pasodinti Normantams krimsti (erzinti) . Judvi kremtatės ir kremtatės per dienas. Sunku gyvent taip terpu savęs krem̃tantis.

3. jaudinti, kankinti, graužti. Ir jo širdyje kilo maudulys, kuris jį krimto nuo pat Adomo grįžimo dienos. Ten sielvartas jo niekados nekrimsdavo. Abejonės jį ėmė krimsti. Tai širdį kremta. Mano sąžinė mane nekremta. O tavo širdis dėl to neskauda, ir sąžinė nė tavęs nekremta? Sąžinė jį krem̃ta. Tavo sielą nuolat kamuos, krims mintis, kad gyvybė, turtas kybo ant plaukelio. Kremtą žodžiai. Kremta mus didis skausmas, kiek tiktai kartų atsimename. Jau gailestis man širdį kremta, o kas kentėti man padės? To ak gailiuos, tai kremt mane. Savyje turėdams kremtančią sąžinę, dieną ir naktį jį sloginančią. Juos … kremta jų pikta siela. Ir pajuto savo širdį griekų nebekremtamą. Nuo kremtančios skolos atvalnytas. Linksmi būkite sviete be kremtančių rūpesčių.

4. rūpintis, sielotis: Tu krimsies, kam tuomet bareisi. Antanas su žmona dieną naktį krimtosi vaikų nesulaukdami. Šiandien nereikia per daug tuo krimstis. Yr čia ko krimstis, kad karvė išdvėsė – kita užaugs. Kogi taip be priežasties kremties? Ilgiau nebegaliu savy taip krimstis. Aš kremtuos (dyžuos, gailiuos) tą padaręs. Neskrimsk, maž anas dabar laimingesnis. Krim̃skis nesikrim̃sk, vis vien kitep nebus. Krim̃skis ir krim̃skis žmogus kaip dėl kokių nelabųjų. Dėl tokių nėkų neverta krim̃stis. Petras, pametęs pinigus, labai krimtosi. Bet kad nesumanė, kaip greitai galėtų pralobti, tai labai krimtosi. Nemačija nieko, kad mes ir kažina kaip krimsimės. Kremtuosi pats savimp, skrodžia širdį man priejauta, piktybė koki.

5. žįsti: Moteriškę vaikas kremta. Jau dideli [paršai],
o da kiaulę krem̃ta. Veršiukas jau antra nedėlia kremta karvę, reikia atskirt. Paršų krem̃tamą kiaulę reikia gerai šert. Reikia mylėti kiaulę – paršiukų kremtama. Veršis karvę krem̃ta (žinda be reikalo) .
gálvą krim̃sti neduoti ramybės ko reikalaujant: Ko tu nuo manęs nori, ko tu man vis galvą kremti! Ir toleik savo vyrui galvą krimto, koleik jį neperkalbėjo. Nekrim̃sk man galvõs su savo batų pirkimu!
kaĩp lẽdą (ríešutą, rópę, rópes) krim̃sti lengvai (ką daryti): Ūtarijam lietuviškai: kàp lẽdą krem̃tam (labai gerai kalbame) . Ruskai – kàp lẽdą kremtù. Drožia iš knygos, kaĩp rópes krem̃ta (labai gerai skaito) . Jis skaito, kaĩp rópę krem̃ta. Vienok pasakė viską ir dagi taip gražiai, aiškiai – tarytum riešutą krimto. Skaityk – kaip ledą krimsk (aiškiai skaityk), tai gražu!
keĩmerį krim̃sti toks vaikų žaidimas, kur dviese, susitarę iš ko nors, stengiasi vienas antrą užklupti pamiršus sutartą žodį, ženklą ar veiksmą: Kremta keimerį iš pašauktynių, iš prisėstynių, iš parduotynių, iš pašoktynių, iš pristotynių. Kas su manim krims keimerį?
krỹžiaus gãlą krim̃sti beviltiškai stengtis: Nieko vargui nepadarysi, norins kryžiaus galą krimsi.
nagùs (nagàs, pirštùs) krim̃sti (s) graužtis, sielvartauti ką negerai padarius: Jei nori, nagùs krim̃sk, o vis tiek nebepadės. Nekrimsk sau nagų, vis tiek nebatgausi. Ė dabar nagàs krem̃ta. Dabar jis pirštùs krem̃tasi taip padaręs.
pelès krim̃sti žaidžiant spėti, kam teko dalijamas žiedas: Vienas žiedą dalina, o vienas peles kremta.
ūsùs (bar̃zdą) krim̃sti būti susirūpinusiam, sielvartauti: Tylėjo ir senas Mykis, tik ūsus savo krimto. Ponas barzdą krim̃sdamas sako. Nuvažiav [o] anas bar̃zdą krim̃sdamas (raukydamasis) .
apkrim̃sti, àpkremta, apkrim̃to. apgraužti, apkramtyti: Kaulą apkrimtaũ. Dėl ko tai pats papuošimas bliūdo – uodega neciela? Atsakė: tatai šunys bjaurybės apkrimto. Neik tvartan valgydamas, pelės gyvulius apkrim̃s.
atkrim̃sti, àtkremta (atkrem̃ta), atkrim̃to

1. nugraužti, nukąsti; atkąsti: Aš velyčiau, kad visos kita kitai atkrimstumėte uodegas. Pavirsk katinėliu, pažiūrėsim, ar neatkrims tau pelės uodegos. Atsikrim̃sk cukraus ir gerk su [v] andeniu. Te, atsikrim̃sk mano kaulo! Pusę barzdos atsikrim̃to pats sau.

2. atrajoti: Karvės sugulė ir atkrem̃ta.

3. atsigauti, pasitaisyti: Jau an ma [no] motulės kapo avis išbėgus atsikrim̃stų (paėstų, taip apžėlęs žole) . Kap tik išej [o] arkliai ganiavon, tai žu dievaičio (per mėnesį) ir atsikrim̃to, ką ir kaulų neprast. Kap išeis stotkelis an žolės – atsikrim̃s. Paganinėk tu ją po saradelią, moža ana atsikrim̃s nedaugį. Paganindinėjau arkliu [i] dobilus, dabok, kap greitai atsikrimto.

4. kandant atsikirsti, sutraškėti tarp dantų: Krimst atsikrimto į kažką dantis.

5. atšipinti, atkirsti (dantis): Nuo rūgštynių labai dantis àtkremti.

6. prikankinti ujimu, priekaištavimais: Atkrim̃s da juos senė, paki numirs.

7. iki soties, iki pačiam nusibostant rieti, priekaištauti: Sunku ir apsakyt, kaip iš pradžios krimto, o dabar tykesnis – matyt, atsikrim̃to.
įkrim̃sti, į̃kremta, įkrim̃to.

1. įstengti graužti, įkąsti: Tokį kietą sūrį kaip tu įkrimtaĩ? Senis nebegali žiauberies įkrim̃sti. Kieta kremzlė – neiñkremtu. Jau patį darbo sunkumą įkrimtáu (įveikiau) .

2. nuvarginti, įkyrėti plūdimu, barimu, nedavimu ramybės, įskaudinti: Kaip aną pati į̃kremta, tas nė miego nebužmiegta. Ar ten ponia įkremta, ar darbo nevalioja… Tokia išbalusi. Bet, da norėdama biškį įkrimsti, pridėjo. Ir įkrim̃to gi mane pati už pinigų pametimą. | Mane tiek kartų įkrimto iki skausmų.
iškrim̃sti, ìškremta, iškrim̃to.

1. išgraužti, iškąsti; išvalgyti, išėsti: Kam tu, varly, šaukštą valgydamas iškrimtaĩ? Pagatava esti ir akis gyvoliams iškrimsti. Bernai ropeles ravėjo, beravėdami iškrimto, net jų danteliai išvirto. Pagatavas su dantim iškrimst (atimti) nuo manęs.
iškrimstaĩ. Lapų pakraščiai iškrimstai dantyti.

2. daug ko sukrimsti: Čielą tarbą riešutų aš iškrimtaũ.

3. išvaryti barimu, plūdimu, išėsti: Uošvė žentą iškrim̃to, išvairėjo. Iškrim̃to marčią iš namų. Užsimanė iškrimsti mane iš Šelpiamojo komiteto. Katra marti katrą išsikrim̃s iš namų.

4. išgauti, išreikalauti nuolat prašant, neduodant ramybės, priekaištaujant: Sūnų ir sūnienę krimto jis tik tol, kol rudenį neiškrimto visos išimtinės.

5. kurį laiką išsisieloti, susirūpinusiam, neramiam prabūti: Visą vakarą išsikrim̃to motyna, vienus vaikus namie palikusi.

6. išžįsti: Gana tau, vaikel, krimst mane, jau paskutinį lašą iškrimtaĩ.

7. išnaikinti: Visus miškus iškrim̃to, nei medelio parodai nepaliko.
gálvą iškrim̃sti privarginti rūpesčiais: Tas šelmis iškrim̃to gálvą. Vaikas su prašymais iškrimto galvą.
nukrim̃sti, nùkremta, nukrim̃to.

1. nukąsti, nukramtyti, nugraužti: Jis virvelę nukrim̃to. Pikta koja tave. sutremps, galvijai nukrims. Nes tai bitėms daug darbo būtų, kol jos visus tus [šiaudinio avilio] šiaudų galus nukrimstų. Ganyt kirtimuose negalima – gali gyvuliai nukąst ar nukrimst metūges dygstančio medžio. Glostyk pono šunį, kad nelotų – kol tau ranką nukrims. Nusikrim̃to ans nagus lig pat gyvnagių.

2. sukandžioti, sugilti: Arklio pečiai nukrimsti musių, net baisu žiūrėt.

3. nugalėti kremtant keimerį: Su Onele krimtau keimerį, bet ji mane nukrimto.
pakrim̃sti, pàkremta, pakrim̃to

1. graužiant pažeisti: Apyninis kirmis pakremta apynių šaknis, nu ko jos pradeda pūti. Sodą kiškiai čystai pakrim̃to. | Rūbus jūsų kandys pakrimto.

2. pergraužti, perkąsti: Siūlą pakrim̃sk. Šuo pakrim̃to virvelę ir pabėgo. Krimto krimto [vilkai eglę],
bet pakrimsti jos negalėjo. Taksis lapės nebepaleido, gerklę pakrimto. Kada tai nusiduos? – Kada boba kaltą pakrims.

3. kiek užvalgyti (užėsti), pakąsnoti; suvalgyti, sukrimsti: Seniau jie ir rugienių šiaudelių pakrim̃sti gaudavę. Griežčio pakrim̃tęs sotus nebūsi. Gera, kai yr gerų obuolių pakrim̃st. Išsitraukęs iš kišenės pakrimtau duonos plutą. Aš jau pakrimtáu – nenoriu daugiau. Pakrimskim riešutų, kolei yra. | Pamerks anas arbaton baranką ir pakrim̃s. Daili ji mergina, nors ir vargo spaudžiama augusi ir ne kartą juodos duonelės su druska pasikrimtusi dirbo. Pasikrimtus ridikėlių į turgų važiuosi.

4. šiek tiek pabarti, paerzinti, neduoti ramybės: Jam užeina noras pakrimsti senutę. Virkšnos tik ieško, ką čia saviškių dabar radus pakrimsti: tu kaltas, tu kaltas! Čepienė be kokio reikalo pakremta savo marčią.
pérkrimsti, perkrim̃sti.

1. perkąsti, pergraužti: Riešutą párkrimsk, parkąsk. Norėdamas kandūlį suvalgyti, turi kietą kevalą párkrimsti. Kad tik nutvers arklys kur kokią virvę, ir pérkremta. Vilkai pribėgo eglę ir ėmė ją krimsti; krimto krimto, bet perkrimsti jos negalėjo. Ar gali vilkai eglę parkrim̃sti, žmogui nuo jų įlipus?

2. kiek užkąsti: Atsigulė ant pabalėlio šiek tiek pasilsėti ir perkrimsti.

3. įsigilinti, išnagrinėti, perprasti: Supraskit jūs, perkrimskit, kada ką pikta pasergėsit.

4. nukankinti barimu, plūdimu, paėsti: Parkrim̃s mošos greit savo marčią.
prakrim̃sti, pràkremta, prakrim̃to.

1. prakąsti, pragraužti: Karvė suuodė javą, ir, prakrimtusi maišą, ėdė, kiek tik norėjo. Va, kokia arklio skylė sermėgoj prakrimstà.

2. kurį laiką pražįsti: Apžios vaikas spenį ir prakremta pernakt.
gálvą prakrim̃sti neduoti ramybės, nuvarginti priekaištais: Kada išvytas iš karčemos Maušius važiavo lauk iš kaimo, Maušienė visą galvą jam prakrimto.
prikrim̃sti, prìkremta, prikrim̃to.

1. prigraužti, privalgyti: Tai prikremtu an juos nuejęs obuolių!. Aš prikrimtau, tėvukeli, rūstųjų žodelių. Ten prisikrimsi obuolaičių, ten prisikrimsi riešutaičių.

2. privarginti, įkyrėti (barimu, ujimu, prašymu): Kiek jie mañ' prìkremta! Kiek tu mañ' prikremti su savo prašymais!

3. nuvarginti žindimu: Junkysiu jau kada vaiką, gana mane prikrim̃to.
sukrim̃sti, sùkremta, sukrim̃to.

1. sukrimsnoti, sukramtyti, sugraužti, suvalgyti: Tuoj sukrim̃stum riešutus. Negaliu sukrim̃st dantim. Te ir tu saują riešutų sukrimsk. Vaikiščias visus obuolius išsinešė iš darželio ir visus godžiai kaip meitėlis sukrimto. Žiūriu, morkai suėsti, visi sukrimsti – išėdos [paliktos]. Tokio didelio griežčio vienas nesukrimsiu. Nė kaulelio negavau sukrimsti. Šunys ir kaulus sukrim̃to. Sukrim̃to anas dešrą ir atsigulė miego. Šalta kojoms – sukrimsk žirnius. Atbėgo tuoj tos visos pelės, tuoj grūdus sukrimto. Tu įmanytum, tai jį gyvą sukrimstum (pražudytum, sunaikintum) . Nesukrimtęs kiautą, kanduolą neragausi. Sako, pasiutęs žmogus pats saũ susikremtąs. Iš gėdos net pirštus ėmė krim̃stis.

2. suardyti, sunaikinti (sveikatą): Tas palaidūnas man visą sveikatą sukrimto. Svetimos bėdos sukrim̃to. | Mirė vėžio sukrimstas.

3. sudaužyti: Žiūrėk, nesukrim̃sk tu puodelio, jau matos, kad ištėkši. Mūsų vìsa baigia sukrimsti (visus indus išdaužyti) . Jau, padla, sukrimtaĩ tokią gražią torielką.

4. sujaudinti barimu, priekaištais: Nesuskubau kojos įkelti, tuojau turi mane sukrimsti: šio nėr, to nėr.

5. susibarti, susipykti: Oligarchai vieni su kitais susikrimto. Suskrim̃to jie jau senai, bet da ir šiandiej negali vienas kitam akỹs (į akis) pažiūrėt.

6. susirūpinti, susisieloti: Ji pajuto, kad jos sužadėtinis šiandien susikrimtęs, kitoks kaip visada, prislėgtas jai nežinomų ir nesuprantamų minčių. Jam buvo juokinga, kad narsusis, niekad nesijaudinęs majoras, atrodo, dėl niekniekio susikrimto. Dėl tėvo mirties ir dabar vaikšto susikrim̃tęs. Susikrimtaũ labai iš jo nelaimės. Močia susikrim̃to dėl vagystės. Ir aš buvau labai susikrim̃tus. Kodėl tu šiandien tep susikrim̃tęs, kiba kas bloga atsitiko? Kur gali būti gražus: vis susikrimtęs, vis susirūpinęs! Kad jau susikrim̃tęs žmogus iš to rūpesčio, nė valgyt negali. Susikrimtęs, kaip rykščių gavęs. | Po tėvelio mirties ir mamytė smarkiai susikrimto (sunyko nuo širdies skausmo, susibaigė) .

7. žindimu nuvarginti, sužįsti: Kumeliukas per vasarą kumelę sukrim̃to. Ir gėreliai per vasarą aveles sùkremta. Tie paršai pagonai tiek sukrim̃to tą kiaulę nabagę, kad led tik bepaeina.
užkrim̃sti, ùžkremta (užkrem̃ta), užkrim̃to

1. užkąsti, užvalgyti: To sauso sūrio biškiuką užkrim̃su, daugiau nėko nevalgysu. Užkrimsti nespėja.

2. negyvai užkandžioti, papjauti: Buldogas visus užkrimtęs negyvai, nors ir pats buvęs stipriai sužeistas. Šunys, uodegėlę nutvėrę, lapę iš olos išvilko ir užkrim̃to. Kad ne ji, iš tėvo ir sūnaus, kaip anų kunigaikščio Radvilos šunų, vienos uodegos būtų belikę – būtų kits kitą užsikrimtę.

3. sukąsti: Veidas pavyto ir pagelto, atsirado daugybė raukšlių, užkrimstos lūpos reiškė slopinamą sopulį.

4. užuiti: Mergiotė nepratus – užkrim̃s šeimyna. Kokia tu močia! Vaikai užaugę taũ (tave) užkrim̃s už tokius tavo darbus!

5. žindimu nuvarginti, sužįsti: Mane vaikas užkrem̃ta, o kas tau – dyka. Reikia atskirt paršai nuo kiaulės, ba jau kiaulę gražickai užkrim̃to. Ką čia bevažiuosi kumele – vaiko užkrimsta. Mūs kiaulė nekap atrodo, ba paršų užkrimstà.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>krim̃sti, </b>krem̃ta, krim̃to<br/>1. <span class="explanation">kietą daiktą valgyti, ėsti, graužti: </span> Sengalvėlė suglaudžia visas burnelės raukšles, lyg rūgštų obuolį krimsdama. Jum tik juoda duona krimsti, karčias bėdas tankiai kęsti. Karvė atrają kremta. Gyvulėliai, per žiemą krimtę sausą pašarą, dabar gauna jau minkštos žolelės. Tasai viedmorius <span class="explanation"> (raganius) </span> krim̃to krim̃to tą medžią <span class="explanation"> (mišką), </span> paka neperkrimto sau kelio. Iš jaunų metų kaulus krim̃sčia, o ant senystos mėsą. Vaikai krem̃ta ledus kaip saldainį. Kam taip žalius [obuolius] kremti: dantis atšipsi! Su patinkamu vyru tai ir sausą plutą krimsdamà būč laiminga. Reik man našta nešti ir krimst pluta kieta. Krimstè kremtù, tik vis nesaldu. Vergais tapę, turi lauke gulėti, kaulus krimsti. Kremta kietą pelų duoną, šaltinėly mirkindami. Neatarišu mazgo – nors dantim krim̃sk. Aš morkas kaip šiltą vilną kremtu <span class="explanation"> (lengvai graužiu) </span>. Davei kieto sūrio, tai pusę dienos krimtaũ. Oi, krimskit geltonų riešutelių, oi, kąskit raudonų uogelių! Tas velnias kulkas kremta, kad net iš dantų žarijos krinta. Ar ne tujai, voverėl, riešutėlius krimtai? Iš skausmo liežuvį savo teip krims, kaip tartum suėsti norės. Naujus drabužius reik sulaistyti vandeniu, kad žiurkės nekrimstų. | Ale pasakyk, ką arklys žino, kur kitam krimst <span class="explanation"> (kasyti), </span> kai niežti? | Vieni laiko, o kiti į sėdynę krem̃ta <span class="explanation"> (kerta, muša) </span>. | Rūdis … krims kūnus jūsų. Vopninius akmenis gerai išdeginant, … iš jų išeina anglinis gazas ir jie pavirsta į … kremtančią, arba verdančią, vopną. Sudžiūtsubinė kaulus kremta. Kremta kaip šuo blusas. Ponas, it musę krimtęs, išdūlino iš žmogaus namų. Sūnus obuolius kremta, tėvo dantys atšimpa. Cisnako nekrimsi – nė nesmirdės <span class="explanation"> (jei nebūsi ką pikta padaręs, niekas nekaltins) </span>. Dantys visų tik sau kremta, bet ne kitam. Bekrimsdamas dantis atsikando. Kas sėjo, kas rovė, o kam teko ropės krimsti. Uodegas kremtasi paršeliai iš bado, bet ėdalo nežiūri! <br/>2. <span class="explanation">neduoti ramybės, prikaišinėti; barti, uiti: </span> Ji krim̃to vyrą tol, kol šis pasakė. Antsistojo kaip pikta dvasia i kremta muni visą laiką. | Jokūbai, gėdą prie žmonių darai, Kamilę krimsti teisės neturi. Senukas vaikelius savo mylėjo: jų nepjovė i nepielavo, nekrimto. Įejęs pradėjo čia visus krimsti, lojoti. Jaučiu, kad ji mane krims visą dieną. Inveikus žmogus nepabūna teip, ale vis kitą krem̃ta. Krem̃ta močia marčią kaip ragana. Ans muni kožną dieną krem̃ta dėl tų savo kningų. Kam tą vaiką taip kremti, gali į ligas išvaryti! Kame kremta kits kitą, ten džiūsta patys ir vieta. Nieko neturėjo, tik labai bjaurią pačią: dieną ir naktį jį ta pati krimsdavo. Kremta kitus apkalbomis. | Medlinčiai buvo tyčia pasodinti Normantams krimsti <span class="explanation"> (erzinti) </span>. Judvi kremtatės ir kremtatės per dienas. Sunku gyvent taip terpu savęs krem̃tantis. <br/>3. <span class="explanation">jaudinti, kankinti, graužti</span>. Ir jo širdyje kilo maudulys, kuris jį krimto nuo pat Adomo grįžimo dienos. Ten sielvartas jo niekados nekrimsdavo. Abejonės jį ėmė krimsti. Tai širdį kremta. Mano sąžinė mane nekremta. O tavo širdis dėl to neskauda, ir sąžinė nė tavęs nekremta? Sąžinė jį krem̃ta. Tavo sielą nuolat kamuos, krims mintis, kad gyvybė, turtas kybo ant plaukelio. Kremtą žodžiai. Kremta mus didis skausmas, kiek tiktai kartų atsimename. Jau gailestis man širdį kremta, o kas kentėti man padės? To ak gailiuos, tai kremt mane. Savyje turėdams kremtančią sąžinę, dieną ir naktį jį sloginančią. Juos … kremta jų pikta siela. Ir pajuto savo širdį griekų nebekremtamą. Nuo kremtančios skolos atvalnytas. Linksmi būkite sviete be kremtančių rūpesčių. <br/>4. <span class="explanation">rūpintis, sielotis: </span> Tu krimsies, kam tuomet bareisi. Antanas su žmona dieną naktį krimtosi vaikų nesulaukdami. Šiandien nereikia per daug tuo krimstis. Yr čia ko krimstis, kad karvė išdvėsė – kita užaugs. Kogi taip be priežasties kremties? Ilgiau nebegaliu savy taip krimstis. Aš kremtuos (dyžuos, gailiuos) tą padaręs. Neskrimsk, maž anas dabar laimingesnis. Krim̃skis nesikrim̃sk, vis vien kitep nebus. Krim̃skis ir krim̃skis žmogus kaip dėl kokių nelabųjų. Dėl tokių nėkų neverta krim̃stis. Petras, pametęs pinigus, labai krimtosi. Bet kad nesumanė, kaip greitai galėtų pralobti, tai labai krimtosi. Nemačija nieko, kad mes ir kažina kaip krimsimės. Kremtuosi pats savimp, skrodžia širdį man priejauta, piktybė koki. <br/>5. <span class="explanation">žįsti: </span> Moteriškę vaikas kremta. Jau dideli [paršai], o da kiaulę krem̃ta. Veršiukas jau antra nedėlia kremta karvę, reikia atskirt. Paršų krem̃tamą kiaulę reikia gerai šert. Reikia mylėti kiaulę – paršiukų kremtama. Veršis karvę krem̃ta <span class="explanation"> (žinda be reikalo) </span>. <br/><b> gálvą krim̃sti</b> <span class="explanation">neduoti ramybės ko reikalaujant: </span> Ko tu nuo manęs nori, ko tu man vis galvą kremti! Ir toleik savo vyrui galvą krimto, koleik jį neperkalbėjo. Nekrim̃sk man galvõs su savo batų pirkimu! <br/><b>kaĩp lẽdą (ríešutą, rópę, rópes) krim̃sti</b> <span class="explanation">lengvai (ką daryti): </span> Ūtarijam lietuviškai: kàp lẽdą krem̃tam <span class="explanation"> (labai gerai kalbame) </span>. Ruskai – kàp lẽdą kremtù. Drožia iš knygos, kaĩp rópes krem̃ta <span class="explanation"> (labai gerai skaito) </span>. Jis skaito, kaĩp rópę krem̃ta. Vienok pasakė viską ir dagi taip gražiai, aiškiai – tarytum riešutą krimto. Skaityk – kaip ledą krimsk <span class="explanation"> (aiškiai skaityk), </span> tai gražu! <br/><b>keĩmerį krim̃sti</b> <span class="explanation">toks vaikų žaidimas, kur dviese, susitarę iš ko nors, stengiasi vienas antrą užklupti pamiršus sutartą žodį, ženklą ar veiksmą: </span> Kremta keimerį iš pašauktynių, iš prisėstynių, iš parduotynių, iš pašoktynių, iš pristotynių. Kas su manim krims keimerį? <br/><b>krỹžiaus gãlą krim̃sti</b> <span class="explanation">beviltiškai stengtis: </span> Nieko vargui nepadarysi, norins kryžiaus galą krimsi. <br/><b>nagùs (nagàs, pirštùs) krim̃sti (s) </b> <span class="explanation">graužtis, sielvartauti ką negerai padarius: </span> Jei nori, nagùs krim̃sk, o vis tiek nebepadės. Nekrimsk sau nagų, vis tiek nebatgausi. Ė dabar nagàs krem̃ta. Dabar jis pirštùs krem̃tasi taip padaręs. <br/><b>pelès krim̃sti</b> <span class="explanation">žaidžiant spėti, kam teko dalijamas žiedas: </span> Vienas žiedą dalina, o vienas peles kremta. <br/><b>ūsùs (bar̃zdą) krim̃sti</b> <span class="explanation">būti susirūpinusiam, sielvartauti: </span> Tylėjo ir senas Mykis, tik ūsus savo krimto. Ponas barzdą krim̃sdamas sako. Nuvažiav [o] anas bar̃zdą krim̃sdamas <span class="explanation"> (raukydamasis) </span>. <br/><b>apkrim̃sti, </b>àpkremta, apkrim̃to. <span class="explanation">apgraužti, apkramtyti: </span> Kaulą apkrimtaũ. Dėl ko tai pats papuošimas bliūdo – uodega neciela? Atsakė: tatai šunys bjaurybės apkrimto. Neik tvartan valgydamas, pelės gyvulius apkrim̃s. <br/><b>atkrim̃sti, </b>àtkremta (atkrem̃ta), atkrim̃to<br/>1. <span class="explanation">nugraužti, nukąsti; atkąsti: </span> Aš velyčiau, kad visos kita kitai atkrimstumėte uodegas. Pavirsk katinėliu, pažiūrėsim, ar neatkrims tau pelės uodegos. Atsikrim̃sk cukraus ir gerk su [v] andeniu. Te, atsikrim̃sk mano kaulo! Pusę barzdos atsikrim̃to pats sau. <br/>2. <span class="explanation">atrajoti: </span> Karvės sugulė ir atkrem̃ta. <br/>3. <span class="explanation">atsigauti, pasitaisyti: </span> Jau an ma [no] motulės kapo avis išbėgus atsikrim̃stų <span class="explanation"> (paėstų, taip apžėlęs žole) </span>. Kap tik išej [o] arkliai ganiavon, tai žu dievaičio <span class="explanation"> (per mėnesį) </span> ir atsikrim̃to, ką ir kaulų neprast. Kap išeis stotkelis an žolės – atsikrim̃s. Paganinėk tu ją po saradelią, moža ana atsikrim̃s nedaugį. Paganindinėjau arkliu [i] dobilus, dabok, kap greitai atsikrimto. <br/>4. <span class="explanation">kandant atsikirsti, sutraškėti tarp dantų: </span> Krimst atsikrimto į kažką dantis. <br/>5. <span class="explanation">atšipinti, atkirsti (dantis): </span> Nuo rūgštynių labai dantis àtkremti. <br/>6. <span class="explanation">prikankinti ujimu, priekaištavimais: </span> Atkrim̃s da juos senė, paki numirs. <br/>7. <span class="explanation">iki soties, iki pačiam nusibostant rieti, priekaištauti: </span> Sunku ir apsakyt, kaip iš pradžios krimto, o dabar tykesnis – matyt, atsikrim̃to. <br/><b>įkrim̃sti, </b>į̃kremta, įkrim̃to. <br/>1. <span class="explanation">įstengti graužti, įkąsti: </span> Tokį kietą sūrį kaip tu įkrimtaĩ? Senis nebegali žiauberies įkrim̃sti. Kieta kremzlė – neiñkremtu. Jau patį darbo sunkumą įkrimtáu <span class="explanation"> (įveikiau) </span>. <br/>2. <span class="explanation">nuvarginti, įkyrėti plūdimu, barimu, nedavimu ramybės, įskaudinti: </span> Kaip aną pati į̃kremta, tas nė miego nebužmiegta. Ar ten ponia įkremta, ar darbo nevalioja… Tokia išbalusi. Bet, da norėdama biškį įkrimsti, pridėjo. Ir įkrim̃to gi mane pati už pinigų pametimą. | Mane tiek kartų įkrimto iki skausmų. <br/><b>iškrim̃sti, </b>ìškremta, iškrim̃to. <br/>1. <span class="explanation">išgraužti, iškąsti; išvalgyti, išėsti: </span> Kam tu, varly, šaukštą valgydamas iškrimtaĩ? Pagatava esti ir akis gyvoliams iškrimsti. Bernai ropeles ravėjo, beravėdami iškrimto, net jų danteliai išvirto. Pagatavas su dantim iškrimst <span class="explanation"> (atimti) </span> nuo manęs. <br/><b>iškrimstaĩ</b>. Lapų pakraščiai iškrimstai dantyti. <br/>2. <span class="explanation">daug ko sukrimsti: </span> Čielą tarbą riešutų aš iškrimtaũ. <br/>3. <span class="explanation">išvaryti barimu, plūdimu, išėsti: </span> Uošvė žentą iškrim̃to, išvairėjo. Iškrim̃to marčią iš namų. Užsimanė iškrimsti mane iš Šelpiamojo komiteto. Katra marti katrą išsikrim̃s iš namų. <br/>4. <span class="explanation">išgauti, išreikalauti nuolat prašant, neduodant ramybės, priekaištaujant: </span> Sūnų ir sūnienę krimto jis tik tol, kol rudenį neiškrimto visos išimtinės. <br/>5. <span class="explanation">kurį laiką išsisieloti, susirūpinusiam, neramiam prabūti: </span> Visą vakarą išsikrim̃to motyna, vienus vaikus namie palikusi. <br/>6. <span class="explanation">išžįsti: </span> Gana tau, vaikel, krimst mane, jau paskutinį lašą iškrimtaĩ. <br/>7. <span class="explanation">išnaikinti: </span> Visus miškus iškrim̃to, nei medelio parodai nepaliko. <br/><b> gálvą iškrim̃sti</b> <span class="explanation">privarginti rūpesčiais: </span> Tas šelmis iškrim̃to gálvą. Vaikas su prašymais iškrimto galvą. <br/><b>nukrim̃sti, </b>nùkremta, nukrim̃to. <br/>1. <span class="explanation">nukąsti, nukramtyti, nugraužti: </span> Jis virvelę nukrim̃to. Pikta koja tave. sutremps, galvijai nukrims. Nes tai bitėms daug darbo būtų, kol jos visus tus [šiaudinio avilio] šiaudų galus nukrimstų. Ganyt kirtimuose negalima – gali gyvuliai nukąst ar nukrimst metūges dygstančio medžio. Glostyk pono šunį, kad nelotų – kol tau ranką nukrims. Nusikrim̃to ans nagus lig pat gyvnagių. <br/>2. <span class="explanation">sukandžioti, sugilti: </span> Arklio pečiai nukrimsti musių, net baisu žiūrėt. <br/>3. <span class="explanation">nugalėti kremtant keimerį: </span> Su Onele krimtau keimerį, bet ji mane nukrimto. <br/><b>pakrim̃sti, </b>pàkremta, pakrim̃to<br/>1. <span class="explanation">graužiant pažeisti: </span> Apyninis kirmis pakremta apynių šaknis, nu ko jos pradeda pūti. Sodą kiškiai čystai pakrim̃to. | Rūbus jūsų kandys pakrimto. <br/>2. <span class="explanation">pergraužti, perkąsti: </span> Siūlą pakrim̃sk. Šuo pakrim̃to virvelę ir pabėgo. Krimto krimto [vilkai eglę], bet pakrimsti jos negalėjo. Taksis lapės nebepaleido, gerklę pakrimto. Kada tai nusiduos? – Kada boba kaltą pakrims. <br/>3. <span class="explanation">kiek užvalgyti (užėsti), pakąsnoti; suvalgyti, sukrimsti: </span> Seniau jie ir rugienių šiaudelių pakrim̃sti gaudavę. Griežčio pakrim̃tęs sotus nebūsi. Gera, kai yr gerų obuolių pakrim̃st. Išsitraukęs iš kišenės pakrimtau duonos plutą. Aš jau pakrimtáu – nenoriu daugiau. Pakrimskim riešutų, kolei yra. | Pamerks anas arbaton baranką ir pakrim̃s. Daili ji mergina, nors ir vargo spaudžiama augusi ir ne kartą juodos duonelės su druska pasikrimtusi dirbo. Pasikrimtus ridikėlių į turgų važiuosi. <br/>4. <span class="explanation">šiek tiek pabarti, paerzinti, neduoti ramybės: </span> Jam užeina noras pakrimsti senutę. Virkšnos tik ieško, ką čia saviškių dabar radus pakrimsti: tu kaltas, tu kaltas! Čepienė be kokio reikalo pakremta savo marčią. <br/><b>pérkrimsti, </b>perkrim̃sti. <br/>1. <span class="explanation">perkąsti, pergraužti: </span> Riešutą párkrimsk, parkąsk. Norėdamas kandūlį suvalgyti, turi kietą kevalą párkrimsti. Kad tik nutvers arklys kur kokią virvę, ir pérkremta. Vilkai pribėgo eglę ir ėmė ją krimsti; krimto krimto, bet perkrimsti jos negalėjo. Ar gali vilkai eglę parkrim̃sti, žmogui nuo jų įlipus? <br/>2. <span class="explanation">kiek užkąsti: </span> Atsigulė ant pabalėlio šiek tiek pasilsėti ir perkrimsti. <br/>3. <span class="explanation">įsigilinti, išnagrinėti, perprasti: </span> Supraskit jūs, perkrimskit, kada ką pikta pasergėsit. <br/>4. <span class="explanation">nukankinti barimu, plūdimu, paėsti: </span> Parkrim̃s mošos greit savo marčią. <br/><b>prakrim̃sti, </b>pràkremta, prakrim̃to. <br/>1. <span class="explanation">prakąsti, pragraužti: </span> Karvė suuodė javą, ir, prakrimtusi maišą, ėdė, kiek tik norėjo. Va, kokia arklio skylė sermėgoj prakrimstà. <br/>2. <span class="explanation">kurį laiką pražįsti: </span> Apžios vaikas spenį ir prakremta pernakt. <br/><b> gálvą prakrim̃sti</b> <span class="explanation">neduoti ramybės, nuvarginti priekaištais: </span> Kada išvytas iš karčemos Maušius važiavo lauk iš kaimo, Maušienė visą galvą jam prakrimto. <br/><b>prikrim̃sti, </b>prìkremta, prikrim̃to. <br/>1. <span class="explanation">prigraužti, privalgyti: </span> Tai prikremtu an juos nuejęs obuolių!. Aš prikrimtau, tėvukeli, rūstųjų žodelių. Ten prisikrimsi obuolaičių, ten prisikrimsi riešutaičių. <br/>2. <span class="explanation">privarginti, įkyrėti (barimu, ujimu, prašymu): </span> Kiek jie mañ' prìkremta! Kiek tu mañ' prikremti su savo prašymais! <br/>3. <span class="explanation">nuvarginti žindimu: </span> Junkysiu jau kada vaiką, gana mane prikrim̃to. <br/><b>sukrim̃sti, </b>sùkremta, sukrim̃to. <br/>1. <span class="explanation">sukrimsnoti, sukramtyti, sugraužti, suvalgyti: </span> Tuoj sukrim̃stum riešutus. Negaliu sukrim̃st dantim. Te ir tu saują riešutų sukrimsk. Vaikiščias visus obuolius išsinešė iš darželio ir visus godžiai kaip meitėlis sukrimto. Žiūriu, morkai suėsti, visi sukrimsti – išėdos [paliktos]. Tokio didelio griežčio vienas nesukrimsiu. Nė kaulelio negavau sukrimsti. Šunys ir kaulus sukrim̃to. Sukrim̃to anas dešrą ir atsigulė miego. Šalta kojoms – sukrimsk žirnius. Atbėgo tuoj tos visos pelės, tuoj grūdus sukrimto. Tu įmanytum, tai jį gyvą sukrimstum <span class="explanation"> (pražudytum, sunaikintum) </span>. Nesukrimtęs kiautą, kanduolą neragausi. Sako, pasiutęs žmogus pats saũ susikremtąs. Iš gėdos net pirštus ėmė krim̃stis. <br/>2. <span class="explanation">suardyti, sunaikinti (sveikatą): </span> Tas palaidūnas man visą sveikatą sukrimto. Svetimos bėdos sukrim̃to. | Mirė vėžio sukrimstas. <br/>3. <span class="explanation">sudaužyti: </span> Žiūrėk, nesukrim̃sk tu puodelio, jau matos, kad ištėkši. Mūsų vìsa baigia sukrimsti <span class="explanation"> (visus indus išdaužyti) </span>. Jau, padla, sukrimtaĩ tokią gražią torielką. <br/>4. <span class="explanation">sujaudinti barimu, priekaištais: </span> Nesuskubau kojos įkelti, tuojau turi mane sukrimsti: šio nėr, to nėr. <br/>5. <span class="explanation">susibarti, susipykti: </span> Oligarchai vieni su kitais susikrimto. Suskrim̃to jie jau senai, bet da ir šiandiej negali vienas kitam akỹs <span class="explanation"> (į akis) </span> pažiūrėt. <br/>6. <span class="explanation">susirūpinti, susisieloti: </span> Ji pajuto, kad jos sužadėtinis šiandien susikrimtęs, kitoks kaip visada, prislėgtas jai nežinomų ir nesuprantamų minčių. Jam buvo juokinga, kad narsusis, niekad nesijaudinęs majoras, atrodo, dėl niekniekio susikrimto. Dėl tėvo mirties ir dabar vaikšto susikrim̃tęs. Susikrimtaũ labai iš jo nelaimės. Močia susikrim̃to dėl vagystės. Ir aš buvau labai susikrim̃tus. Kodėl tu šiandien tep susikrim̃tęs, kiba kas bloga atsitiko? Kur gali būti gražus: vis susikrimtęs, vis susirūpinęs! Kad jau susikrim̃tęs žmogus iš to rūpesčio, nė valgyt negali. Susikrimtęs, kaip rykščių gavęs. | Po tėvelio mirties ir mamytė smarkiai susikrimto <span class="explanation"> (sunyko nuo širdies skausmo, susibaigė) </span>. <br/>7. <span class="explanation">žindimu nuvarginti, sužįsti: </span> </span> Kumeliukas per vasarą kumelę sukrim̃to. Ir gėreliai per vasarą aveles sùkremta. Tie paršai pagonai tiek sukrim̃to tą kiaulę nabagę, kad led tik bepaeina. <br/><b>užkrim̃sti, </b>ùžkremta (užkrem̃ta), užkrim̃to<br/>1. <span class="explanation">užkąsti, užvalgyti: </span> To sauso sūrio biškiuką užkrim̃su, daugiau nėko nevalgysu. Užkrimsti nespėja. <br/>2. <span class="explanation">negyvai užkandžioti, papjauti: </span> Buldogas visus užkrimtęs negyvai, nors ir pats buvęs stipriai sužeistas. Šunys, uodegėlę nutvėrę, lapę iš olos išvilko ir užkrim̃to. Kad ne ji, iš tėvo ir sūnaus, kaip anų kunigaikščio Radvilos šunų, vienos uodegos būtų belikę – būtų kits kitą užsikrimtę. <br/>3. <span class="explanation">sukąsti: </span> Veidas pavyto ir pagelto, atsirado daugybė raukšlių, užkrimstos lūpos reiškė slopinamą sopulį. <br/>4. <span class="explanation">užuiti: </span> Mergiotė nepratus – užkrim̃s šeimyna. Kokia tu močia! Vaikai užaugę taũ <span class="explanation"> (tave) </span> užkrim̃s už tokius tavo darbus! <br/>5. <span class="explanation">žindimu nuvarginti, sužįsti: </span> </span> Mane vaikas užkrem̃ta, o kas tau – dyka. Reikia atskirt paršai nuo kiaulės, ba jau kiaulę gražickai užkrim̃to. Ką čia bevažiuosi kumele – vaiko užkrimsta. Mūs kiaulė nekap atrodo, ba paršų užkrimstà.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.