apkrenkšti

kreñkšti, -čia (-ta), -tė

1. kosėti šalinant skreplius ar ką kita iš gerklės, krankšti: Kreñkšk, atkrenkšk gerai, jeigu kas gerklė [je] kyšo. Kreñkšk skreples oran. Tu krenkštì ir krenkštì, o nėko neišspjauni. Ligonas jau su kraujais krenkšta, veikiai mirs. Senelį taip kankino kosulys, jog kreñkštė be apsistojimo. Ko čia krenkšti visą dieną, turbūt vakar kur parsišaldei! Kreñkščia ir kreñkščia rytais – ar nesveikas, ar ką. Turbūt jau tu skribsi į žemę – krenkšti ir krenkšti be jokio parstojo. Kosi, krenkšta kaip pūsliokinis (dusulinis) arklys, vos bepaeina. Suputo kaklas, pradėjo krenkšti, it šunelis loti. Krenkšdamas, purkšdamas išsirito pro duris. Pikčiurnienė dūsauja, krenkščia, kosti – mat tas maudulys. Nuplikus ar nudegus reik tujau, kol nesumuša pūsles, krenkšti ir tais smurgais apspjauti. Pradėjo … smarkiai krenkšdamas baisiai skreplioti.

2. sunkiai balsu alsuoti, dejuoti, stenėti: Vos vos jis bekrenkščia. Senelis kūprino leisgyvis savan dūmingan butelin krenkšdamas ir stenėdamas. Senis kreñkščia, dusulį turėdamas. | Prasiveršim, – krenkštė (švokštė) kapitonas ir bėgo pas mašinistą.

3. kvarksėti, krankti. krežinti. Pyš prastą orą anie. pradeda bjauriai kreñkšti. Šarka kreñkščia ant tvoros tupėdama.
apkreñkšti, -čia, àpkrenkštė. krenkščiant apteršti. .
atkreñkšti, -čia (àtkrenkšta), àtkrenkštė

1. atkosėti: Jeigu kas kyšo gerklė [je],
tai atkreñkšk. Atkrenkštęs man spjovė. Àtkrenkštu vis skreplių, a nebūs tik džiova. Atsikrenkštus akis prispjauti tokiai mergai! Atsikrenkštęs ka spjausiu! Senis kraujais atsikrenkštė. Smarkiau atsikrenkšk ir trupinį išmesi. Senis atsikreñkštęs kai dėjo skreplį!

2. kosint pravalyti kvėpavimo takus (ppr. prieš kalbant): Dar kartą atsikrenkštė ir, norėdamas savo žodžiams suteikti svarumo, valandėlę patylėjo. Puodžiūnas atsikrenkštė, iš padilbų dirstelėjo į sūnų. Jis kaltai atsikrenkštė ir teisinosi toliau. Baigęs pasakojimą senis atsìkrenkštė iš visų plaučių. O aš atsikrenkštęs šiaip pradėjau belsti.
iškreñkšti, -čia, ìškrenkštė

1. kosint pašalinti iš gerklės skreplius ar ką įstrigusį: Banginio gerklė visai maža, ir įstrigusios anties jis nei nuryti, nei atgal iškrenkšti negalėjo.

2. sunkiai išrėkti: Gaisras! Gaisras! – vos iškrenkštė įpuolęs mieguistas senis Kurklietis.
nusikreñkšti, -čia, nusìkrenkštė sukosėti: Jis nusikrenkštė ir tyliai atsiliepė. Nusikrenkštė taip didžiai, kad langai sudrebėjo.
pakreñkšti, -čia, pàkrenkštė.

1. kurį laiką kosėti, krenkšti: Biškį pàkrenkštė, ir praejo.

2. kosint pravalyti kvėpavimo takus (ppr. prieš kalbant): Gulbavičius prisitraukė arčiau ir, meiliai šypsodamas, pakrenkšdamas pradėjo.
sukreñkšti, -čia, sùkrenkštė.

1. sukosėti, krenkštelėti: Juozas valandėlę žiūrėjo, paskui, norėdamas pabudinti merginą iš sunkių minčių, sukrenkštė. Laikraštis sučežėjo, žmogus už jo susikrenkštė.

2. sukrykti: Sukrenkštė antelė ant marių.
užsikreñkšti, -čia, užsìkrenkštė krenkščiant užspringti: Vaikas suklykė ir užsikrenkštė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apkrenksti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x