apkreipti

kreĩpti, -ia, -ė.

1. sukti (į šalį) ; duoti kryptį: Kam kreipì žvakę, turėk tiesiai! Grėtė nežino, kur veidą kreipti. Maldų Dievas jų neklausė, šalin kreipė savo ausį. Kreipė savą veidą prieš pūščę. Kreipk subinę į šalį. Ten bernelio eita, čebatukai kreipta. Kreĩpk šen lovą, laivą. | Kreipkim, broleli, šyvujus žirgelius in šitą kiemelį. Ei broli, broli, brolyti mano, kur kreipsiva laivaitį? Int kur kreipsi valtelę? Ventiliatoriaus žiotyse įtaisytas papildomas vėjo kreipiamasis skydelis. Kreipiamieji aparatai išlygina kukurūzų stiebų apatines dalis. Kitur kreipė šneką Girdikas. Tu pats karonėmis ir gražojimais kreipei munie pri savęs. Kreip žmogų klystantį ant kelio teisybės. Griebdamas žinok, ką griebi, eidamas stebėk, kur kojas kreipi (kur eini) . Ar tavo protas aptemo, kad karčemon kreipi žingsnius (eini) . Kreĩpkis (eik) ant manęs linkai. Idant kreipčiaus (eičiau) po dešinės alba po kairės. Mūsų pasikalbėjimas kreĩpėsi (krypo) ant ko kito.

2. šalinti, tolinti, atgręžti: Nuog piktybių kreipiam save. Tuojaus reikia savo mislis ir širdis nuo tų daiktų tolyn kreĩpti. O kursai žyčija nuog tavęs, nesikreipk nuog jo. Neskreipk jaunikio ūsoto, bet smurgloto.

3. daryti kreivą: Papirosą įsikandę, iš puikumo kreipiat žandą.

4. telkti, koncentruoti į ką (dėmesį, mintis, veiklą): Į darbininkų klasę ir kreipia socialdemokratai visą savo dėmesį ir visą savo veiklą. Komunistų partija ypatingą dėmesį kreipia į jaunimo ideologinį auklėjimą. Į juos niekas nekreipė dėmesio. Andrius mažai kreipia dėmesį į brolių pajuoką.

5. eiti kur su prašymu, su reikalu: Dūma pabijojo liaudies, pabūgo kreiptis į liaudį. Tarybiniai mokslininkai kreipiasi į viso pasaulio mokslininkus, ragindami būti kartu su savo šalies liaudies masėmis pirmosiose kovotojų už taiką gretose. Kiekvienu atsitikimu kreipkitės dabar į jį. Nors Lietuvos jūs ir nematėt, kreipiuos į jus, kaip į draugus. Pirmiausia jautis kreipėsi į aviną: „Avine, avine! padėk man trobõs statyti!“. Bei anys kreipėsi jopi.

6. k raipyti, ne taip kalbėti, kaip reikia: Ten žmonės kreipia kalbą. Nekreĩpk žodžių.

7. būti iškraipytam, skirtis: Tavo pavardė ne teip užrašyta, bet nedaug ką kreĩpia. Kits žodis mažai kreĩpias, bet nėr toks visai.
akìs kreĩpti traukti dėmesį: Sūnėnas buvo atėjęs į koncertą puikiausiai pasipuošęs ir jau seniai kreipė į save svečių akis.
ausìs kreĩpti domėtis: Nèkreipa ausų̃ anei.
apkreĩpti, -ia, àpkreipė.

1. apsukti į kitą pusę: Kitą kraštą apkreĩpk skuduro – sudegs [lyginant]. Paprotys paties žmogaus veikimą visai apkreipia.

2. padaryti neteisingą, veidmainingą: Tąjį seka vargas kaip velkantįjį arklį žagrė, kurs kalba ir veikia su apkreipta dvasia. Aš vesiu būro dukterę, šimtų ket tėvs man duot; ale jo mislys apkreiptos, jis nor man pameluot.

3. apsisukti, apsigręžti: Bei aš apsikreipiau ir nuėjau nuog kalno. Apsikreĩptis.
atkreĩpti, -ia (àtkreipia), àtkreipė.

1. atsukti, atgręžti į ką: Pailsęs briedis stoja ir šunims baisius ragus atkreipia. Atkreipk savo veidą į spindulėlius. Trobos galas atkreiptas į rytus, į šiaurę. Pakinkykit žirgelius ir atkreipkit į vartus. Šią naktelę, per naktelę miego nemiegojau, kad n'atkreipei, mergužėle, ant manęs burnelės. Karalienė visu veidu atsikreipė į Grėtę. Žvėris pajuto ir atsikreipė į medį, už kurio aš buvau pasislėpęs. Aš atsikreipiau regėti to balso, su manimi kalbančio. Ir atsikreipęs išvydau septynis aukso liktorius.

2. nusukti į šalį, nugręžti: Neatkreipk veido savo nė nuog vieno pavargėlio. Atkreipkime akis nuo bjaurybių ir pasikalbėkime apie ką kitą. Kurs ubagams duos, tas nestokos, o kursai akis savo nuog jų atkreips, tas didei pavargs. Aš visas ligas nuog tavęs atkreipsiu. N'atsikreĩpk nuo manęs. Jūzapas, atsikreipęs nuog brolių, pradėjo verkti. Kai kas atsikreipiąs nuo jo, kad nematytų. Ir tatai ištarusi, atsikreipė ji atgalios. Ir jis, atsikreipęs nuog jų, verkė. Mano širdis nuo jo atsikreipė.

3. atitraukti, atitolinti (nuo ko): Nesčėstį nog manęs atkreipei. Mes nuo tavo prisakymų atsikreipėme.

4. atgal pasukti, grąžinti: Atkreĩpk gyvulius nuo iškados. Liuob piemenys atkreĩps karves, o patys bulves keps.

5. atversti, patraukti į tikėjimą; atitraukti nuo tikėjimo: Ne tiktai Epeze, bet ir visoj Azijoj šis Povilas daug žmonių atkreipia. | Jūs šį žmogų pas mane atvedėt, būk jis žmones atkreipiąs. Todėl tur jie atsikreipti ir pastoti kaip kūdikiai.

6. sutelkti, sukoncentruoti (dėmesį): Į kanapių auginimą atkreiptas svarbiausias valstiečių dėmesys. Reikia juk nedaug žinių dėmesiui atkreipt žmonių.

7. ateiti su prašymu, su reikalu: Atsikreipk į daktarą, apžiūrės – vis bus, kas bus. Geradėjas nesistebėsi, man parūpėjus šitą naujieną ir atsikreipus į tamstą su užklausimu.
akìs atkreĩpti

1. susidomėti: O šiam trečiam pagailėjo, širdelė skaudėjo, kad mergelė neatkreipė ant manęs akelių.

2. stebėti: Turėsime ant jo atkreipę akis ir visus negerus jo darbus žymėsime.

3. sudominti: Norėdamas atkreipti ant savęs valdžios akis, rašo pats sau bauginančius laiškus ir kiša juos savo viršininkams.
įkreĩpti, -ia, į̃kreipė

1. truputį įlenkti, įsukti (ppr. į vidų): Tiesiai nemoka išvesti: tai vidun įkreĩpia, tai oran iškreipia. Tvorą įkreĩpk čia. Kalėra (cholera) Žilis. iñkreipė (į kito savininko rėžį įsuko ariant) ! Inkreiptas (incurvatus) [stiebas],
kad skuburys, kyburuojąs pri stiebo, yra prilenktas.
įkreiptaĩ. Ankštys įkreiptai špykiuotos, 5 – 6-grūdės.

2. truputį nusidėti, nusikalsti, blogu elgesiu įkyrėti: Dirbk, kad neįsikreĩptum žmogui, t. y. kad įtiktum. Kuo tu jam įsìkreipei, kad jis pyksta ant tavęs? Jis įsikreipė, dabar nedrįsta į namus užeiti. Jau aš jam įsìkreipiau. Blogai daryk, tai greit žmonėm inskreipsì. Kuom anas jumim tep insìkreipė? Niekados jie niekam neįsikreipė ir nė jokios blėdės nepadarė.
iškreĩpti, -ia, ìškreipė

1. palenkti į šalį, padaryti netiesų: Ìškreipei grėblio dantis griežiant. Taipo sodinti ir pririšti gluosniai stipriai stovės ir tiesūs augs, kad juos nei vėjas, nei galvijai išjudinti ar iškreipti galės.

2. pasukti į šalį (einant ar važiuojant): Ilgai netrukęs sustojo, išlipo iš vežimėlio, kumelaitę iškreipė iš vėžių, o pats paėjo truputį į grabę. Išsikreipiu iš kelio. Nenorėjo išsikreipt jam [iš kelio]. Jau saulė iš pietų išsikreipė.

3. išsisukti, išlaviruoti: Reik mokėt iškreĩpt, tai neįkliūsi.

4. padaryti kreivą, nenormalų: Matyti, kilusi iš Žemės potvyninė jėga tolimoje praeityje iškreipė rutulišką Mėnulio formą. Supykusi ji baisiai iškreipia veidą. Šypsnys iškreipė jo lūpas. | Jokiu būdu negalima portreto fotografuoti plačiakampiais objektyvais: jie labai iškreipia atvaizdą. Baisiai išbalęs, išsikreipęs moters veidas. Taip išsikreipdavo jos gyviausieji jausmai.

5. parodyti, pateikti ką klaidingai, neteisingai: Aš buvau gerai pasakęs, o kiti mano pasakymą iškreipė. Rašyti neiškreĩpiant prigimtos kalbos savo šalies.
iškreiptaĩ.

6. įsipykti, užkliūti: Jis. niekam neišsìkreipia.
nukreĩpti, -ia, nùkreipė.

1. padaryti kreivą: Batus nukreipei į šalį. Nukreipti čeverykai. Kepurė nusikreipė ant šalies. Nusikreĩpęs kluonas jau suvisai.

2. pasukti, nugręžti į ką, kuria nors kryptimi: Jei tašką [šviesos] nukreipsim ant popieriaus, popierius ims degti. Jis nukreipė savo veidą keliauti tiesiog į Jeruzalę. Vaikas bandė savo žvilgsnį nukreipti į šoną ir negalėjo. Jis tylėdamas nukreipė žvilgsnį į langą. Jos akys nuolat buvo į vieną daiktą nukreiptos. Visų akys nùkreiptos į krepšiuką (išalkę žiūri, kas ten yra, ar ko negaus) . Tokį šauksmininką turim, pavyzdžiui, šioje rytų „maldelėje“, nukreiptoje į mėnesį (mėnulį). Šiandien visa didingoji valstybė į komunizmą nukreipė kelius. Visų akys nusikreipė pakalnės linkan.

3. duoti kryptį: Seniau buvo Mirgluono kairinis intakas, dirbtinai nukreiptas į Šyšą. Lenino požiūris į literatūrą griežtai nukreiptas prieš bet kuriuos mėginimus izoliuoti literatūrą nuo visuomeninių ir partinių uždavinių.

4. nugręžti nuo ko, į šalį: Seni, nukreipk ginklą, galbūt jis šauna!. Ką nuo tikrojo kelio nukreĩpti. Ką nuo jo mislies nukreĩpti. Nukreipti šneką kur kitur. Ji visą laiką beveik nenukreipia akių nuo Martyno (įsispyrusi žiūri) .
nukreĩpiamai. Sprendžiamąjį žodį tars istorija, – nukreipiamai (nukreipdamas kalbą) atsakė dėdė. O kada laumė nusikreipė į antrą šalį, jis paėmė kūdikį skubiai ir pasiguldė pas save. Juozapas ant valandos nusikreipęs verkė. Jo širdis nuo manęs nusikreĩpusi. Mudu nusikreipėva nuo dalyko.

5. atitolinti, nustumti: Kas nukreipia nakties priegadus, ligas, bėdas ir iškadas. Tu vis rūpini ir mūsų vargą nukreipi.

6. sutelkti, sukoncentruoti (veiksmus, mintis ir pan) kuria linkme, kuriam tikslui ar prieš ką: Visos jo mintys yra nukreiptos į tai, kaip išplėsti darbą. Didžiosios socialistinės šalies pastangos nukreiptos į taikingą darbą.

7. nueiti su prašymu, su reikalu: Nusikreipti į ką su prašymu.
pakreĩpti, -ia (pàkreipia), pàkreipė.

1. pasukti, palenkti į šalį; padaryti kreivą: Pakreipk biškį į šalį tvorą, tverdamas nuo tako. Jis pakreipė galvą ir, paleidęs arklį žingine, įsiklausė. Ir, pakreipęs skriblių savo, jis į Kauną iškeliavo. | Žandą pakreipti. Žiūri į bobas pasikreĩpęs, priklybė! Pasikreipei ant šoniuko ir netrukus užmigai. Vežimas labai pasikreipė (pakrypo) į šoną. Prie ežero stovėjo pasikreipusi gryčia. | Jau rašalą baigiat, kad buteliuką pasìkreipėt.

2. duoti kitą kryptį, linkmę: Jie žirgus pakreipė į mūsų pusę. Tik darnus abipusis motinos ir tėvo auklėjimas gali pakreipti vaikus norima kryptimi. Bet neaišku, ar Tautrimienė nori pakreipti kalbą į kitą pusę, ar ji tik ginčytis tenori. Mano naudai anas juos pàkreipė.

3. pakeisti: Jo žmona nė per plaukelį negali pakreipti jo paliepimų. Dabar tik pakreĩpia žodžius, o vis tas pats. Ka tik žodį pakreipei, ir gatava. Jau ir Dzingiškiai kiek pakreĩpia (kitaip taria, truputį dzūkuoja) . Šilutiškiai, priekuliškiai vis pàkreipa žodį. Monika nežinojo, kokia jėga, kokiomis mintimis pakreipt prigimtį. Gausi utėlių pašerti, jei gyvenimo nepakreipsi, karčemon kelio neužmirši. Jis buvo pasikreipęs pavardę ir vadinosi Petraičiu.

4. nusukti į šalį, nugręžti: [Sūnus] savo veidą nuo jo. pakreipdavo šalin, nei žodį su juom nekalbėdami. Perbėgo per daržą, akių į šalį nepakreipdama.

5. atsukti, atgręžti: Ir pakreipė veidą savo ant Sodomos ir Gomoros. Ir pakreipė jopi savo loską.

6. k reiptis, paprašyti: Kur anas pasikreĩpia, tę gauna tarnystę.
kepùrę pakreĩpęs. Jis daug apie save mano, eina kepurę pakreipęs.
sùbinę pakreĩpti susirgti: Kas darbus dirbs, kad jūs visi sùbinę pàkreipėte?
pérkreipti. perkreĩpti

1. į šalį pasukti, pakreipti: Jis linksmas, kepurę perkreipęs vaikšto. Eina kap Kepeiša, perkreipęs kepurę. Žiūri paukšteliai, galvas perkreipę. Eina perkreĩpęs ūsus. Nors vaikščiotų gūžį pérkreipusios (labai prisisotinusios), vis dar ieško ėsti. Vištos gulia daržinė [je],
ant šonų pársikreipusios. Ko tu eini pérsikreipęs kap maišą nešdamas? Veizu pársikreipusi. Tai būta gražumo – pérsikreipęs kap prūsų Dievas!. Pérsikreipę kepuraites vaikščio [jo] po ūlyčias.

2. padaryti kreivą, iškreipti: Jo veidas buvo perkreiptas iš skausmo. Liga párkreipė jam žandą. Ans įžambiai pársikreipęs sėdi. Durys sudžiūvusios pérsikreipė, nebeužsidaro sandariai. Durys nušoko nuo vieno kablio ir taip persikreipė, jog pro tarpą galima buvo įlįsti į vidų. Stovėk tiesiai, nebūk pérsikreipęs. | Jos lūpos taip gailestingai persikreipė. | Ko toks persikreĩpęs (ligotas), gal ant vėjo liepžiedžių užgėrei?

3. iškraipyti; pakeisti: Tu vis parkreipi mano žodžius. Girdžiu, ir dabar tą dainą dainuoja, bet yra párkreiptų žodžių. Vislab gali pasakodams pérkreipti. Ją. vokiečiai bus pérkreipę iš Karališkės. Vokyčiai, žemaitiškai nemokėdamys, parkreipė tą vardą. į Onkaim ir Aukain. Pérkreiptas vartojimas. Pérkreiptas žmogus. Ar ne tikrai perkreiptas tas svietas yra, kaip mūsų senieji kad sako? Vyrai pasikelia, kurie perkreiptus mokslus kalba. Ir tas perkreiptas nelabas būdas žmogaus turi dabar kitoks arba pagerintas būti. Tą liudija mums neperkreiptinoji teisybė. | Nieko neveiksi, ištarmės neparkreipsi. Bet ir k. párkreip savo garsnį. Tu man šį džiaugsmą į didžią tūžbą perkreipi. | Algą mano dešimtį kar [tų] perkreipei.
pérkreiptai. Pagraudenimą apie raugą teip perkreiptai išguldė. Iš tikro, sakau, jau svietas persikreipė.

4. per daug pakreipti: Jis užtektinai nukreiptas, o rasit perkreiptas arba dar per mažai pakreiptas.

5. k iek nusikalsti, nusižengti: Jei dar kartą pérsikreipsi, tai gausi mušti! Šimtą rozų gerai padaryk, ė rozą pérsikreipei – ir prapuolė tavo tarnavimas.
piekreĩpti, -ia, piẽkreipė. pakenkti, pagadinti: Mano nervas yr pỹkreiptas.
prakreĩpti, -ia, pràkreipė.

1. prasukti (pro ką): Visi aštuoni bėri žirgeliai pro vartus prakreipti.

2. iškraipyti, truputį pakeisti: Mūsų Katrę jie. vadina Keide. Tai tie patys žodžiai, tik prakreipiami.

3. nusikalsti, nusižengti: Berneli, jau tu man prasìkreipei. Tai tik turėjo kuo prasikreĩpti, kad atstatė nuo vietos. Jau, matyt, kuo nors prasìkreipė, kad išvarė. Jis man jau trečiąkart prasìkreipė. Gal tu jam praskreipei [kokiu žodžiu] ? Jeigu aš prasikreipčiau ir išduočiau, nubausk mane.
prikreĩpti, -ia, prìkreipė.

1. k reipiant priartinti prie ko: Prìkreipė jis savo arklius prie mano vežimo. Ana sėdi kaip nieko nedarius, galvą prikreipus an rankų.

2. atsukti, atgręžti: Nugarą kam prikreipti. Jis man buvo nugarą prisukęs, prikreĩpęs. Tikrai jie griekui ir svietui pakalą prikreiptų.

3. palenkti į ką, priartinti, pritraukti: Šviesybė prikreipia visus daiktus prie savo spindulio ir gražumo. Apsiėmęs ir juos prie žemės darbų prikreipt. Duok, kad aš savo širdį tikt tavęspi vienop prikreipčiau! Keršijantįjį Dievą suderino ir jo malonę puolusiems žmonėms vėl prikreipė. Žmogus, nu Dievo atsikreipdams, prie savęs prisikreipė ir Dievui jo garbę pavogė. Duok dirbti man viernai, kas dirbti man pareitis, ant ko žodis tavo manę ved, prisikreiptis.

4. būti palankiam: Jo širdies meilingumas man vis kasdien daugiaus prisikreĩpia. Veik jiemdviem laimė prisikreipė.
sukreĩpti, -ia, sùkreipė.

1. padaryti kreivą, iškreipti: Išarė kreivą vagą, ir sùkreipė tvorą [, kurią pagal tą vagą užtvėrė]. Sukreipė žandus, vaikai apteko kaltūnais, ir gavo atidėti iškastus piningus. Apkalant kalvis sukreipė tekinius, dabar ir vizguo [ja] važiuojant. Sukreĩpsu zūbus (duosiu į veidą), ir žinosi!. Važiuoju susikreĩpęs. Ėgi karaliūčia ir suskreipė juoktis.

2. sutelkti, sukoncentruoti: Akys visų buvo ant jo sukreiptos. Ant jų tai ir buvo sukreipta visa atida.
užkreĩpti, -ia, ùžkreipė

1. nugręžti, nusukti į šalį: Pro bažnyčią važiuojant, kur reikėjo pasiklonioti, tai tu visai galvą užkreipei, o pro karčemą – tai kepurę nusiimi. Užkreipė veidą, vienok jis bučiavo ją į kaklą, į plaukus. Senis jau sėdėjo nesijudindamas, užsikreipęs į kitą pusę. Nenorėdama, kad jas pamatytų vyras, ji užsikreipė ir nuėjo šalin. Pasakius tai, Rožė užsikreipė į kitą pusę.

2. užeiti, užsukti: Išėjęs pasivaikščioti, užkreipiau pas vieną šeimyną. Bevažiuodamas Liepojun, užkreipiau Panevėžin.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apkreipti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x