apkniaubti

kniáubti, -ia, -ė, kniaũbti

1. narinti, lenkti, kišti galvą į ką veidu žemyn: Mažonis vartėsi nuo šono ant šono, kniaubė suprakaitavusį veidą pagalvėn. Kniáubiau galvą į priegalvį, bet miegas neėmė. Miežiai dar neišplaukė, o jau pradėjo kniaũbtis (linkti, griūti) – per daug geroj dirvoj pasėjau.

2. lenkti galvą užsigulant ant rankų ar pridengus rankomis veidą: Kniaũbk kniūpsčias, o mes kavosimės. Mes einam kur nors slėptis, o tu dabar kniáubkis. Aš kniáubiuos ant stalo ir snaudžiu, kniūbau.

3. godžiai valgyti, šlamšti: Kad valgo, kad kniaũbia [minkštą pyragą] !
apkniáubti, apkniaũbti, -ia, àpkniaubė

1. apimti, uždengti rankomis (veidą, akis): Staiga apkniaubia veidą. Roželė liko laisva, verkė, rankom akis apkniaubusi.

2. truputį atgulti, snustelti: Apkniaubk truputį, gal pereis galvą sopėt.

3. pridengus rankomis veidą, nuleisti galvą arba atremti ją į ką: Ko jau tep apkniaubei? Vaikai, užsidėję abiem rankom veidą, àpkniaubė į pagalvį (kniūpsti atsigulė) . Kniáubte apsikniáubusi kniūbo jijė. Žiūriu – apsikniáubęs miega už stalo. Apsikniáubęs verkia. Dūsauja apsikniáubęs ant stalo. Duktė, apsikniaubus seklyčioje ant lango, gailiai pravirko. Apsikniáubė ir miega. Paskui pasidarė man taip graudu, kad apsikniaubęs ant stalo apsiverkiau.

4. apglėbti, apkabinti, užgulti ką: Žiūriu – pėdą apkniaubęs miegti. | Anas per visas dienas sėdi knygą apkniaũbęs. Feliksą rado akmenį apsikniaubusį ir numirusį. Obuolį parsinešęs apsikniáubė ir vienas suvalgė. Apsikniáubęs turi šuva kaulą: nė pats neėda, nė kitam neduoda.

5. užsikvempti, užsikniaubti: Ko tu teip apsikniaubei ant bliūdo?!
šùnį apsikniáubus graudžiai (verkti): Kap mamos neteksi, šunį apsikniaubęs verksi.
atsikniáubti, atsikniaũbti, -ia, atsìkniaubė iki valios atsivalgyti: Ot atsìkniaubėm tenai pyrago.
įkniáubti, įkniaũbti, -ia, į̃kniaubė

1. paslėpti, priremti, įkišti veidą, galvą kur: Tik įkniaubiau [Vincuko] galvutę į sijoną, kad nematytų. Jaunoji įkniaubė veidą skaros šilkuosna ir pravirko. Įkniáubk jam veidą tarp kelių, kad nematytų, kur mes pasislėpsime. Stovėjo iškinkyti arkliai įkniaubę snukius abrakan.

2. prisilenkti, užsigulti ant ko padėjus galvą veidu žemyn: Edvardas įsikniaubė į priegalvį. Vaikas įsikniaubė ir verkia. [Grėtė] įsikniaubė į rankovę ir graudžiai pravirko. Dainavo savo širdyje savo meilės dainą Mykoliukas įsikniaubęs į šiaudus. Boba įsikniaubusi meldžias. Vaikas išsigando ir įsikniaubė į pagalvį. Sakau: kogi teip inskniaũbus paduškon? Egi pr [i] einu – rėkia. Galva kad nešaltų klėty, gali įsikniaũbti.

3. įsigilinti, įnikti: Sėdėjo prie atdaro lango įsikniaubęs į laikraštį. Jis teip įsikniáubė į tą darbą, kad su pagaliu neatmuši. Kaip tik ruduo, žiema, tai vyrai ir praleidžia vakarus kortos (į kortas) inskniaũbę.
iškniáubti. iškniaũbti, -ia, ìškniaubė godžiai išvalgyti: Ìškniaubė visą bliūdą barščių ir da nor.
nukniáubti. nukniaũbti, -ia, nùkniaubė

1. kniaubiant paslėpti veidą: Greitai apsigraibė aplinkui ieškodama ko kieto sviesti seseriai, bet, nieko nesuradusi, nukniaubė veidą ant kelių.

2. nučiupti, pavogti: Jis tik tyko ką nors nukniaũbti.
pasikniáubti, pasikniaũbti, -ia, pasìkniaubė pasilenkti kniaubiantis: Ana pasikniaubusi kniūbso. Čia ji mums pasako [ja],
o tuo juokias pasikniáubus.
prikniáubti, prikniaũbti, -ia, prìkniaubė

1. prisnūsti įsikniaubus: Aš čia truputį prikniaubiau ir neregėjau, kap jis nugriuvo.

2. godžiai privalgyti, priryti: Prìkniaubiau ligi soties pyrago. Tokių minkštų grūšnių prìkniaubiau.
susikniáubti, susikniaũbti, -ia, susìkniaubė susilenkti, susikūprinti: Skubu, siuvu susikniaubusi ir tyliu. Kogi čia dabar susìkniaubei!
užkniáubti, užkniaũbti, -ia, ùžkniaubė

1. pridengus veidą rankomis nuleisti galvą arba atremti ją į ką: Guli visą dieną užsikniaubęs, veidą įbedęs į priegalvį. Ta tik užsikniáubus kad verkia, kad verkia! Užsikniaubęs ant stalo, ir kniūbau. Tu, Jonai, užsikniáubk, o aš pasislėpsiu. Užsikniáubęs ant stalo ir verkia be perstojo.

2. prisilenkti, užsigulti, užsikvempti: Tėvas, užsikniaubęs ant varstoto, siuvo batui lopinį. Marė užsikniaubusi žiūrėjo pro langą. Neužsikniaũbk tep – akis pagadysi. Ažsìkniaubė ir valgo. Užsikniaũbs per dienas ant knygų, ir galo nėra.

3. įsitraukti, įnikti į kokį darbą: Užsikniaubė ir niekur neišeina.

4. paslėpti: Turėjo pinigų maišelį užkniáubęs, nieks nežinojo. Giliai širdyje užkniaubė savo nusivylimą.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kniáubti, </b>-ia, -ė, kniaũbti<br/>1. <span class="explanation">narinti, lenkti, kišti galvą į ką veidu žemyn: </span> Mažonis vartėsi nuo šono ant šono, kniaubė suprakaitavusį veidą pagalvėn. Kniáubiau galvą į priegalvį, bet miegas neėmė. Miežiai dar neišplaukė, o jau pradėjo kniaũbtis <span class="explanation"> (linkti, griūti) – </span> per daug geroj dirvoj pasėjau. <br/>2. <span class="explanation">lenkti galvą užsigulant ant rankų ar pridengus rankomis veidą: </span> Kniaũbk kniūpsčias, o mes kavosimės. Mes einam kur nors slėptis, o tu dabar kniáubkis. Aš kniáubiuos ant stalo ir snaudžiu, kniūbau. <br/>3. <span class="explanation">godžiai valgyti, šlamšti: </span> Kad valgo, kad kniaũbia [minkštą pyragą] ! <br/><b>apkniáubti, </b>apkniaũbti, -ia, àpkniaubė<br/>1. <span class="explanation">apimti, uždengti rankomis (veidą, akis): </span> Staiga apkniaubia veidą. Roželė liko laisva, verkė, rankom akis apkniaubusi. <br/>2. <span class="explanation">truputį atgulti, snustelti: </span> Apkniaubk truputį, gal pereis galvą sopėt. <br/>3. <span class="explanation">pridengus rankomis veidą, nuleisti galvą arba atremti ją į ką: </span> Ko jau tep apkniaubei? Vaikai, užsidėję abiem rankom veidą, àpkniaubė į pagalvį <span class="explanation"> (kniūpsti atsigulė) </span>. Kniáubte apsikniáubusi kniūbo jijė. Žiūriu – apsikniáubęs miega už stalo. Apsikniáubęs verkia. Dūsauja apsikniáubęs ant stalo. Duktė, apsikniaubus seklyčioje ant lango, gailiai pravirko. Apsikniáubė ir miega. Paskui pasidarė man taip graudu, kad apsikniaubęs ant stalo apsiverkiau. <br/>4. <span class="explanation">apglėbti, apkabinti, užgulti ką: </span> Žiūriu – pėdą apkniaubęs miegti. | Anas per visas dienas sėdi knygą apkniaũbęs. Feliksą rado akmenį apsikniaubusį ir numirusį. Obuolį parsinešęs apsikniáubė ir vienas suvalgė. Apsikniáubęs turi šuva kaulą: nė pats neėda, nė kitam neduoda. <br/>5. <span class="explanation">užsikvempti, užsikniaubti: </span> Ko tu teip apsikniaubei ant bliūdo?! <br/><b> šùnį apsikniáubus</b> <span class="explanation">graudžiai (verkti): </span> Kap mamos neteksi, šunį apsikniaubęs verksi. <br/><b>atsikniáubti, </b>atsikniaũbti, -ia, atsìkniaubė <span class="explanation">iki valios atsivalgyti: </span> Ot atsìkniaubėm tenai pyrago. <br/><b>įkniáubti, </b>įkniaũbti, -ia, į̃kniaubė<br/>1. <span class="explanation">paslėpti, priremti, įkišti veidą, galvą kur: </span> Tik įkniaubiau [Vincuko] galvutę į sijoną, kad nematytų. Jaunoji įkniaubė veidą skaros šilkuosna ir pravirko. Įkniáubk jam veidą tarp kelių, kad nematytų, kur mes pasislėpsime. Stovėjo iškinkyti arkliai įkniaubę snukius abrakan. <br/>2. <span class="explanation">prisilenkti, užsigulti ant ko padėjus galvą veidu žemyn: </span> Edvardas įsikniaubė į priegalvį. Vaikas įsikniaubė ir verkia. [Grėtė] įsikniaubė į rankovę ir graudžiai pravirko. Dainavo savo širdyje savo meilės dainą Mykoliukas įsikniaubęs į šiaudus. Boba įsikniaubusi meldžias. Vaikas išsigando ir įsikniaubė į pagalvį. Sakau: kogi teip inskniaũbus paduškon? Egi pr [i] einu – rėkia. Galva kad nešaltų klėty, gali įsikniaũbti. <br/>3. <span class="explanation">įsigilinti, įnikti: </span> Sėdėjo prie atdaro lango įsikniaubęs į laikraštį. Jis teip įsikniáubė į tą darbą, kad su pagaliu neatmuši. Kaip tik ruduo, žiema, tai vyrai ir praleidžia vakarus kortos <span class="explanation"> (į kortas) </span> inskniaũbę. <br/><b>iškniáubti</b>. iškniaũbti, -ia, ìškniaubė <span class="explanation">godžiai išvalgyti: </span> Ìškniaubė visą bliūdą barščių ir da nor. <br/><b>nukniáubti</b>. nukniaũbti, -ia, nùkniaubė<br/>1. <span class="explanation">kniaubiant paslėpti veidą: </span> Greitai apsigraibė aplinkui ieškodama ko kieto sviesti seseriai, bet, nieko nesuradusi, nukniaubė veidą ant kelių. <br/>2. <span class="explanation">nučiupti, pavogti: </span> Jis tik tyko ką nors nukniaũbti. <br/><b>pasikniáubti, </b>pasikniaũbti, -ia, pasìkniaubė <span class="explanation">pasilenkti kniaubiantis: </span> Ana pasikniaubusi kniūbso. Čia ji mums pasako [ja], o tuo juokias pasikniáubus. <br/><b>prikniáubti, </b>prikniaũbti, -ia, prìkniaubė<br/>1. <span class="explanation">prisnūsti įsikniaubus: </span> Aš čia truputį prikniaubiau ir neregėjau, kap jis nugriuvo. <br/>2. <span class="explanation">godžiai privalgyti, priryti: </span> Prìkniaubiau ligi soties pyrago. Tokių minkštų grūšnių prìkniaubiau. <br/><b>susikniáubti, </b>susikniaũbti, -ia, susìkniaubė <span class="explanation">susilenkti, susikūprinti: </span> Skubu, siuvu susikniaubusi ir tyliu. Kogi čia dabar susìkniaubei! <br/><b>užkniáubti, </b>užkniaũbti, -ia, ùžkniaubė<br/>1. <span class="explanation">pridengus veidą rankomis nuleisti galvą arba atremti ją į ką: </span> Guli visą dieną užsikniaubęs, veidą įbedęs į priegalvį. Ta tik užsikniáubus kad verkia, kad verkia! Užsikniaubęs ant stalo, ir kniūbau. Tu, Jonai, užsikniáubk, o aš pasislėpsiu. Užsikniáubęs ant stalo ir verkia be perstojo. <br/>2. <span class="explanation">prisilenkti, užsigulti, užsikvempti: </span> Tėvas, užsikniaubęs ant varstoto, siuvo batui lopinį. Marė užsikniaubusi žiūrėjo pro langą. Neužsikniaũbk tep – akis pagadysi. Ažsìkniaubė ir valgo. Užsikniaũbs per dienas ant knygų, ir galo nėra. <br/>3. <span class="explanation">įsitraukti, įnikti į kokį darbą: </span> Užsikniaubė ir niekur neišeina. <br/>4. <span class="explanation">paslėpti: </span> Turėjo pinigų maišelį užkniáubęs, nieks nežinojo. Giliai širdyje užkniaubė savo nusivylimą.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.