apklostyti

.
klóstyti, -o, -ė. kloti.

1. skleisti eilėmis, tiesti ką, kloti: Jeigu linus manoma klostyti, tai reikia saujas sustatyti gubelėmis. Visa mūsų šeimyna klosto linus. Tarėsi motina su dukrele: „Kur klostysim plonąsias drobeles?“. Klostyti reik tabokus į popužus, drėgnai pagadai esant arba po lytaus. Kiti vėl šakas alyvų nukapoja ir klosto ant kelio. Pulks kits rūbais savo klostė tau anta kelio. | Klostyta tešla (klodais sudėta) .

2. daryti, kad prigultų, laikytųsi, nedriktų: Tiesa, kad jų. jis nė neklostė nei šukomis, nei pirštais. Jo garbiniuoti plaukai, užtai ir klóstosi gražiai.

3. skleisti, sklaidyti: Ko tu, berželi, ko neaugai, lylia, lapelių neklostei? Pagaliau, klostydamas laikraščio lapus, prabilo: – Tu nežinai, apie ką čia rašoma? Kai tu pas močiulę aukseliu dygai, sidabrėliu klostei.

4. klostes daryti: [Karalienė] pasitaisiusi klostyto sijono rumbą bei priejuostę, vėl nusitvėrė pintinę. Nenoriu aš klostytos eilutės.

5. taisyti, klojinėti (patalą): Senai motinėlei patalėlį klosčiau. Vai paklausyk, sakalėli, ką kalba mergužėlė, patalėlį klostydama. Lokė … klostė sau patalą laužyne. Da aš turiu dvi mošeli, paklos ma [n] patalą; patalėlį klostydamos ir į mane žiūrėdamos, mane išvainos.

6. dangstyti, supti ką kuo: Neklóstyk – nes aš nemėgstu šiltai miegoti. Su drabužiais klóstyk grūdus, ant salyklo išmirkytus, kad sudygtum greičiau. Klóstės išnešiotos kiltos gelumbės sklypu. Vyriškis atsigulęs klostėsi [apklotais]. Jau saulelė žemai stovėjo, girios klostėsi nakties drapanėlėmis.

7. driektis: Rūkai pažemiais klostos. Pievose klostos lengvučiai rūkų debesėliai. Vakaro šešėliai klostos parugėmis.

8. darytis, formuotis: Dūzgia pirkioj staklės, klostos puikios juostos. dėstytis kam: Viršutinės raidės buvo stambios, ryškios, iš jų lengvai klostėsi skiemenys ir žodžiai.

9. dėtis, vykti (įvykiams): Kaip gražūs žodžiai, taip gyvenime niekas nesiklosto. Dalykai pradėjo klostytis geriau. Paskubomis ėmė pasakoti, kaip klostėsi kautynės anapus tarpumiškės. Aplinkybės klóstosi ne jo naudai.

10. pasakoti, dėstyti: Nė pats nepajutau, kaip žodis po žodžio pradėjau klostyti viską. Pasislėpęs klausos – aiškus moteriškas balsas klosto: – Kodėl tu tuomet taip nešnekėjai? Ir vakare Teliukas klostė savo žmonai girdėtą kalbą. Valstiečiai lyg rugių pėdus atvirai klostė savo vargus. Už dvarelio palydėjus klostysiu vargelį. Klostydamas savo nuomones, Koršas kitus retai tekritikuodavo, dažniau pats skelbdavo jų nuopelnus, brangindavo jų pačių pastebėjimus.
apklóstyti. apkloti, apdangstyti: Apklóstyk salyklą, kad sudygtum greičiau. Moterys numazgojo suolus ir skobnis, apklostė visa margomis paklotėmis. Apklósčiau ligonę skarom, kailiniais. Kuom apklostysi svetukus tavo? Jautriai, kaip mažą kūdikį, apklostė. Žemė sniego patalais apklostyta. Gerai apsiklóstyk, kad nesušaltum. Įlipau į lovą, apsiklosčiau galvą, apkabinau motiną ir pradėjau garsiai verkti.
atklóstyti. klostant nuiminėti tai, kuo kas apklostytas: Atklósčiau apklostytą vaiką.
įklóstyti.

1. įdėlioti klojant: Įklóstyti knygoje balti lapai.

2. įvynioti, įsupstyti; įklostinėti: Mes jį tę inklostėm šienan! Naujajam grabely įguldyta, plonojom drobelėm įklostyta. Važiuodamas gerai insiklostyk kojas, bo sušalsi. Taip galvojo senas Gugis, ant šalto pečiaus gulėdamas, kailiniais įsiklostęs.
išklóstyti.

1. apdangstyti ką (keliais, daugeliu): Asla puikiais audimais išklostyta. Išklóstyk taką lentom, nors kantapliuos nesisems. Aikštes išklostys gėlių kilimai. Kelias gyvenimo mūsų yra erškėčiais išklostytas.

2. išdžiaustyti, ištiesti: Drabužius išklóstyk (išdžiaustyk) ant tvoros.

3. išdėlioti: Renka nuo žemės skareles, išklosto ir žiūro. Tie suvedžiotojai vieni žiūri į rankos delną, kiti išklósto kvortas.

4. išpasakoti, išdėstyti, išaiškinti: Jie tau viską išklostys, man rodos, taip, kaip tu iš manęs dabar girdi. Taip gražiai klostė, viską išklostė. Taip viską teisė [ja] s išklóstė, kad nėkam nebliko abejonių. Dabar imk čia tau viską ir išklostyk nuo pat pradžios – laiko neturiu. Nemokėjai visko kaip reikia išklostyti, ir neužtarė. Aš jai viską į akis išklosčiau. Išsipasakojo, išsiklóstė visas naujynas.
nuklóstyti.

1. nudangstyti: Nuklóstyk rasodą, šiaudai diegus išgulės.

2. išklostyti, apdangstyti (keliais, daugeliu): Aš nuklóstyčiau kelelį drobelėm. Nuo vidurio rinkos matyti rėžiais nuklostytos dirvos.
paklóstyti.

1. pakloti, paskleisti: Nukūlus [linus] geriaus yra paklostyti. Mes jau paklóstėm tris vežimus linų.

2. pasitaisyti patalą: Kelkis ir pats pasiklostyk.

3. kiek laiko klostyti: Lentagalių kiek paklósčiau, ir įsopo pusiau.
pérklostyti. iš naujo suklostyti: O ar neitų jį. pérklostyt?
priklóstyti.

1. prikreikti, priskleisti klostant: Pilną rugieną priklosčiau linų.

2. pridėti, prikrauti klodais: Motutė numirdama, kraitelį atskirdama, aukštas, margas, žalias skryneles, drobelių priklostytas. Dai kai pristatė pilną stonią žirgelių, dai kai priklóstė pilną klėtį balnelių. | Laukai vagų kaip riekių priklostyti. Tada žemutinėj Tunguskos daly prisiklostė platūs anglių klodai.
suklóstyti.

1. sudėti klostėmis: [Grėtės] sijonas suklostytas smulkutėmis klotytėmis. Jo kaktoje vėl susiklostė išilginės raukšlės. Laukų arimai juoda garbana susiklostę.

2. sukloti, patiesti: Ant grindų dailiai suklostyti kilimai. Kokį tik turi rūbą, ir suklósto lovon, ė paskui eina lyg iš gerklės ištrauktu.

3. sulyginti, sudėti vieną prie kito: Paukštelis tupėjo suklostęs dailiai sparnelius. Jo ešeriškumas jo paties nebadė, kaip nieko nebadė statūs jo plaukai, kurių niekaip nesuklostė. Gandras, susiklostęs plunksnas, ėmė kalenti snapu. Plaukai, riebalais sutepti, guli susiklostę, žvilga.

4. apsikloti, apsidengti (atsigulus): Susiklóstyk, nebūk tei [p] nusiklostęs. Atsigulėm, susiklostėm. Išgėrus alyvų, reikia susiklostyti, kad gerai išsiprakaituotum.

5. sudėti, sudėstyti kartomis, sluoksniais: Suklostyk gražiai tą audeklą. Ji atsitiesia, paleidžia suvyniotą, suklostytą kaip armonika drobę. [Iškočiotą tešlą] supjaustyti griežinėliais ir suklostyti ant lentos. | Pluta [žemės] suklostyta iš įvairių uolų klodų. Aukštesniųjų žinduolių smegenų žievės nervinės ląstelės esti susiklostę tam tikra tvarka ir sudaro šešis sluoksnius.

6. pakloti, išleisti, išeikvoti: Anas buvo te nuvažiavęs ir pinigų tiek suklóstė.

7. susidaryti, susidėstyti: Kaip keistai kortos susiklostė! | Gyvenimas palankiai susiklostė. Mudviem ne viskas dailiai susiklostė.

8. atsirasti, susiformuoti: Tautiniai raštai susiklostė ne per dešimtis, o per šimtus metų.
užklóstyti.

1. uždangstyti: Ar užklostytas baltas skobnelis, ar sustatytas baltas vynelis? Visi stalai ir patalai baltai ažklostyta. Kad aš žinočia, kur man motulė nuduos, ažuklóstyčia kelelius drobelėm.

2. apklostyti, apdangstyti (gulintį): Tik užklóstysiu vaikus, žiūrėk – vienas suspurdėjo, kitas, – ir vėl nuogi. Naujajan grabelin paguldyta, plonojom drobelėm užklostyta. Užklostyk, kad išverstų prakaitas. Tik užsiklóstykit gerai, ir nebus šalta.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apklostyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis