apklėsti

.
klė̃sti, klẽsčia (-čia, klẽčia, klė̃čia), -tė (klė̃tė, klė̃so)

1. šluoti, šlavinėti, klastyti: Ma [n] dvarelį bešluojant, žalią veją beklesčiant, aš pamačiau bernužėlį per lauką atjojant. Ma [n] dvarelį bešluojant, žalią veją beklėsčiant, ant atjoja bernužėlis per lygų laukelį. Aš klėčiaũ šiaudus nuo krūvos su šluota. Aš klestù [= klesčiu] varpas, šiaudus nuo grūdų. Su šluota klė̃sk, kol nuklėsi varpas vėtydamas, kad nejautųs su grūdais.

2. daryti sklastymą: Klastą plaukų klė̃sk (parskleisk) ant šalies.

3. siausti, gaubti: Vaikis klė̃stė skarelę po kaklo, mergė klẽsčia skarą ant pečių. Klėsk (užsiausk šaliką) ir pabučiuok, būs tavasis. Išskleidęs skepetą klestù [= klesčiu] ant pečių, ir tu apsiklėsk. Visą tą klajumą didžiai plati giria nuo visų pusių klėstusi. Kurių žilą karšatę dar apyniai savo vainikais klėstė. Jei jūs mane nesmaigysit, aš žemelę klėsiu. Nesgi jų žinyčios buvo be stogų, o pačius šėtrus medžiai teklėstė. Da nesiklėstė ta skarele. Aš klesčiúosi su skara.

4. slėpti, saugoti, ginti: Turtus savo nu paojaus klėstė.

5. godžiai valgyti: Klė̃sk klė̃sk, – barščiukai pasrebiami (skanūs) . Anas tai klẽsčia, lyg tris dienas būtų nevalgęs.

6. judėti, plaventi: Lapai klesčia.

7. pūsti. Vėjelis klesčia.

8. pučiant judinti, lankstyti: O liemenėlis vis vandenėlyj, o viršūnėlę vėjelis klesčia.

9. skleisti, plėsti: Augo klevelis aukščiausia, klėstė lapelius plačiausia. Augo serbenta, klėstė žalius lapelius.

10. skleistis: Kai sausų medžių lapai klė̃s, kai ant lauko kruopas sės, tai tadam, motinyt, aš pas tamstą sugrįšiu. Praded žaliuoti žalios lankelės, klėsti žali lapeliai, žydi gražūs žiedeliai.

11. plasnoti, plazdenti: Leidžiu balsą per tamsias girias; sparniukėliais klėsdamas, brudną žiemą bardamas, pranašauju pavasarėlį.

12. vešėti, gerai augti, tarpti, klestėti: Klẽsčia medžiai, miškas. Ve, lelija beklẽsčianti. Rugiai pradeda klė̃sti (tankinties). Rūta dygau, mėta klėsčiau, lelija žydėjau. Buvau beklėsčianti kaip žalia mėtelė. Ant baltų rankų lelijos klė̃stė (labai baltos rankos) . Žydėjo roželės ant mano veidelių, klėstė lelijėlės ant mano rankelių. Kad tik palyja, tai, būdavo, tiktai klẽčias klẽčias [burokai].

13. krauti (žiedus): Saulė klė̃s, kol suklės (sukraus) žiedus.
antsiklė̃sti, antsìklesčia, antsìklėstė. apsisiausti, apsigaubti: Motriškosios visumet buvo su drobule ar kokiu audeklo sklypu antsiklėstusios. Atvašių [= atvašų?] vainiku antsiklėstę.
apklė̃sti, àpklesčia, àpklėstė (àpklėtė, apklė̃so)

1. apsupti, apsiausti, apgaubti: Galvą skepeta apklė̃sti. Motriškas laidojo àpklėstas su kuskelėms silkinėms. Moteriškę apklėsdavo skepeta ir pašarvodavo viduryje pirkios. | Atvedė ir gyvolius, vainikais apklėstus. Nubengusys [javus pjauti] nupynė vainiką iš varpų, kuriuo apklėstusys galvą grakščios ir linksmos motriškės, parvedė ją dainiuodamys į kiemą pas gaspadorių. | Apynės apklėtė arbūzus. Jau runkeliai apklėstę (uždengę, paslėpę) vagas. Bezdà (alyvų krūmas) àpklėstė nuo saulės visą darželį. | Paskui išvedusys vėdliai marčią laukan, apklėstą būriu jaunuomenės. Pasiėmė kažkokį skarmalą, panašų į mazgotę, ir apsiklėstė galvą. Reik kuską apsiklė̃sti. Motina apsiklėstė skarele. Lyg jaunamartė apsiklėstė šilkine skara. Apsiklėsk, mergele, šilkų skepetėle, tai nieks tavęs nepažins, kad tu ne mergelė. Mergaitė silkų kuska apsiklė̃stusi. Išsivedė Arsenijų su čiuika apsiklė̃stusį. Abu kartu pergalėjo ir garbe apsiklėstė.

2. pasidaryti užgožtam, užstelbtam, apaugti kuo: Morkos apklėso aguonom.

3. apšluoti nuo paviršiaus (šiaudagalius nušlavinėti nuo grūdų). .
atklė̃sti, àtklesčia, àtklėstė.

1. atstumti, atmesti į šalį: Kūma deda savo dešinę ranką ant pečio podės, o kaire atklesta plaukus nu jo kaktos.

2. atskleisti, atidengti. . Kaip greičiau atklėsti klastą.
išklė̃sti, ìšklesčia (išklečia), ìšklėstė (ìšklėtė).

1. išbraukyti, iškrėsti: Paimk šluotą su ilgu kotu ir išklė̃sk suodis iš kamino.

2. išsiplėsti: Myliu aš tėvynę, šalį didžiavyrių, kur žyd išsiklėtus tarp žaliųjų girių.
išsiklė̃tusiai. Papratęs esi išsiklėtusiai gyventi.

3. išskleisti: Išklėtė medis lapus.
nuklė̃sti, nùklesčia, nùklėstė

1. nušluoti, nubraukti (ppr. varpas nuo grūdų): Nuklėsk varpas, paėmęs šluotą. Varpas nuo grūdų krūvos nuklė̃sk. Dar nemoka klojimo nuklėsti. Nuklėsk varpas, kad nejautųs su grūdais vėtant. Su šluota klėsk, kol nuklė̃si varpas vėtydamas.

2. išvėtyti: Leisk, aš su šiūpele nuklė̃su.

3. nusiausti, nugaubti: Marčalga popiežiaus nuklėstė nu judums kyriejus, kardu paženklintus, o apsiautė kryžokų kyriejais, juodu kryžiu paženklintais. Kaip nusìklėsčiau [skarelę],
tai vėl žiūri [vaikas į senelę].

4. nukristi, nubyrėti: Lapai medžio pavasarį suklėsčia, o rudenį nuklesčia, nukrinta.
paklė̃sti, pàklesčia, pàklėstė (pàklėtė).

1. apsiausti, apgaubti: Aš tave su savo skarele paklė̃siu.

2. pasirišti: Pasìklėtė po kaklu margąją kuskelę. Vyriškiejai pasìklesta ryšelį po kaklo, o motriškosios apsiklesta, antsiklesta. Atvažiavo jaunasis pasipuišęs, silkų kuskele pasiklė̃tęs. Su visokioms juostoms pasiklė̃stęs tas mokyto [ja] s.

3. po apačia, po kitu drabužiu ką pasisiausti, pasirišti: Pasiklėsk po apačios šniūrelkos kuskelę ant pečių. Paimk paklastą pasiklė̃sti.

4. padėti, sudėti; paslėpti: Nekliudyk, kas mano paklėsta. Paklėstė (išdraikė, išmėtė) visus skarmalus ant stalo, nė gerą daiktą negali pasidėti. [Girios lietuviams buvo] klėtimis visų jų turtų, kuriose pavalga, apdaras ir lobis bu [v] o paklėstas. Tokią trobą vadina kalne seklyčia, arba sauklėčia, nuo žodžiums sau ir klėsti, beje: kame žmonės save nu darganos galėjo paklėsti.
pérklėsti.

1. peršluoti: Paėmęs šluotą, párklėsk klojimą.

2. perrišti: Parklėstė, paržabojo su kuska ilgkute.
prasiklė̃sti, prasìklesčia, prasìklėstė prasiskleisti: Kad liepos grabelis prasivertų ir plonos drobelės prasiklėstų, ir mūsų seselė prakalbėtų.
priklė̃sti, prìklesčia, prìklėstė (prìklėtė)

1. nuvarginti, nulenkti: Rūtų vainikelis priklėtė galvelę.

2. sočiai privalgyti, prisikirsti: Na, dabar tai bent prìklėsčiau, galėsiu vėl dieną būt nevalgęs.
suklė̃sti, sùklesčia (sùklėsčia), sùklėstė (suklė̃so)

1. sulapoti, išsiskleisti. Pavasarį visos gėlės suklėsčia. Avižos suklė̃stę, nebijo sausumos. Suklėso sužydo obelės, ale primezgė nedaug. Da nežaliavo žalios lankelės, nesuklėstė lapeliai, nepražydo žiedeliai. Dabar suklėso miškas. Suklės raudonos uogelės. Užtvins upeliai, suklės lapeliai, n'atrasit vieškelėlio. Sùklėstė lapai medžio, o sugožė lapai strovos. Suklesčia (sutankėja) lapai. Lelijėlė pražydo, megelkėlė suklėstė. Reti buvo rugiai, ale dabar susiklėstė.

2. sukrauti, išauginti (lapus, žiedus): Kai lazdelė pražydės, žalius lapelius suklės, tada sugrįšiu, tada atlankysiu. Sujudėjęs brazdas suklėstė spurgas. Vėjelis supūs žaliuosius lapelius, saulelė suklės raudonus žiedelius. Aš tave parvesiu kitą rudenelį, … kad suklės gluosneliai raudonas uogeles.

3. suglausti (lapus, šakas): Rudeny mudu užaugsiva, tankias šakeles suleisiva, žalius lapelius suklėsiva. Aržuolas su liepele … šaly kelio stovėjo, šakelėm susirėmę, lapeliais susiklėstę. Viršūnėm susirėmę, lapeliais susiklė̃stę. | Agurkai susiklesčia (susikabina, susiraito) . Bernelis su mergele rankelėm suskabinę, žodeliais susiklėstę. | Akys užvirė, lūpos susiklėstė int smagų juoką.

3. susisupti, susisiausti: Susiriš tą prastą skarmalų gniutulėlį, susiklės dryža skarele ir išeis.

4. šiaip taip sulipdyti, sukrėsti: Gyvoliams tvartų nėra, o pašiūrės tiktai suklėstos iš šio to ir apmestos palaidais šiaudais.
užklė̃sti, ùžklesčia (užklė̃sčia), ùžklėstė (ùžklėtė)

1. apsiausti, apgaubti: Užklė̃sk vaikui veidą, kad vėjas neužpūstų. Vaiką reikia užklėsti, kad musės nepultų. Eina močiutė per didį dvarelį, neša rankoj baltą nuometėlį, nori užklėstie rūtelių vainikėlį. Negerai daro ir tos, kurios kuską nešio [ja] ant širdžia užklėstą ne dėl skrumnumo, ale dėl grakštumo. Girės suaugusios tas jūros duobes nu saulės ir vėjų užklėstė. Asiūkliai ùžklėstė visą patvorį. Jau seniai saulutė nusileido, ir užklėstė žemę juodieji nakties sparnai. Didžiai doras darbas, jei tiktai nebūt buvęs vylių užklėstas. Iš virtuvės įėjo kalvio duktė Darata, užsiklėstusi skepetaite. Duris atidarė senukė, užsiklėstusi perkeline drobule nuo kojų iki galvos. Atėjo viešnia, balta skarele užsiklėstus. Užsiklėsk skarą ant galvos. Užsiklėtus buvo šviesia skepetaite. Užsiklė̃sk, mergele, šilkų skepetėle, kad nieks nepažintų, jog be vainikėlio. Galvas apriša skepetomis, kurias tik užsiklesčia, bet nevyturiuoja.

2. užgožti: Medis išsišakojęsis užklesčia mažesnį, kuris nukalėtas, pastipęs paliekta.

3. pasislėpti, apsisaugoti: Rūpinos, kaip nu paojaus užsiklėsti.

4. užkeroti, pradėti klestėti: Medis užklėstęs (išsikerojęs), žolė nebeželia. Vikai kai ažsiklė̃sčia, tai rasa auga.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>klė̃sti, </b>klẽsčia (-čia, klẽčia, klė̃čia), -tė (klė̃tė, klė̃so) <br/>1. <span class="explanation">šluoti, šlavinėti, klastyti: </span> Ma [n] dvarelį bešluojant, žalią veją beklesčiant, aš pamačiau bernužėlį per lauką atjojant. Ma [n] dvarelį bešluojant, žalią veją beklėsčiant, ant atjoja bernužėlis per lygų laukelį. Aš klėčiaũ šiaudus nuo krūvos su šluota. Aš klestù [= klesčiu] varpas, šiaudus nuo grūdų. Su šluota klė̃sk, kol nuklėsi varpas vėtydamas, kad nejautųs su grūdais. <br/>2. <span class="explanation">daryti sklastymą: </span> Klastą plaukų klė̃sk (parskleisk) ant šalies. <br/>3. <span class="explanation">siausti, gaubti: </span> Vaikis klė̃stė skarelę po kaklo, mergė klẽsčia skarą ant pečių. Klėsk <span class="explanation"> (užsiausk šaliką) </span> ir pabučiuok, būs tavasis. Išskleidęs skepetą klestù [= klesčiu] ant pečių, ir tu apsiklėsk. Visą tą klajumą didžiai plati giria nuo visų pusių klėstusi. Kurių žilą karšatę dar apyniai savo vainikais klėstė. Jei jūs mane nesmaigysit, aš žemelę klėsiu. Nesgi jų žinyčios buvo be stogų, o pačius šėtrus medžiai teklėstė. Da nesiklėstė ta skarele. Aš klesčiúosi su skara. <br/>4. <span class="explanation">slėpti, saugoti, ginti: </span> Turtus savo nu paojaus klėstė. <br/>5. <span class="explanation">godžiai valgyti: </span> Klė̃sk klė̃sk, – barščiukai pasrebiami <span class="explanation"> (skanūs) </span>. Anas tai klẽsčia, lyg tris dienas būtų nevalgęs. <br/>6. <span class="explanation">judėti, plaventi: </span> Lapai klesčia. <br/>7. <span class="explanation">pūsti</span>. Vėjelis klesčia. <br/>8. <span class="explanation">pučiant judinti, lankstyti: </span> O liemenėlis vis vandenėlyj, o viršūnėlę vėjelis klesčia. <br/>9. <span class="explanation">skleisti, plėsti: </span> Augo klevelis aukščiausia, klėstė lapelius plačiausia. Augo serbenta, klėstė žalius lapelius. <br/>10. <span class="explanation">skleistis: </span> Kai sausų medžių lapai klė̃s, kai ant lauko kruopas sės, tai tadam, motinyt, aš pas tamstą sugrįšiu. Praded žaliuoti žalios lankelės, klėsti žali lapeliai, žydi gražūs žiedeliai. <br/>11. <span class="explanation">plasnoti, plazdenti: </span> Leidžiu balsą per tamsias girias; sparniukėliais klėsdamas, brudną žiemą bardamas, pranašauju pavasarėlį. <br/>12. <span class="explanation">vešėti, gerai augti, tarpti, klestėti: </span> Klẽsčia medžiai, miškas. Ve, lelija beklẽsčianti. Rugiai pradeda klė̃sti (tankinties). Rūta dygau, mėta klėsčiau, lelija žydėjau. Buvau beklėsčianti kaip žalia mėtelė. Ant baltų rankų lelijos klė̃stė <span class="explanation"> (labai baltos rankos) </span>. Žydėjo roželės ant mano veidelių, klėstė lelijėlės ant mano rankelių. Kad tik palyja, tai, būdavo, tiktai klẽčias klẽčias [burokai]. <br/>13. <span class="explanation">krauti (žiedus): </span> Saulė klė̃s, kol suklės (sukraus) žiedus. <br/><b>antsiklė̃sti, </b>antsìklesčia, antsìklėstė. <span class="explanation">apsisiausti, apsigaubti: </span> Motriškosios visumet buvo su drobule ar kokiu audeklo sklypu antsiklėstusios. Atvašių [= atvašų?] vainiku antsiklėstę. <br/><b>apklė̃sti, </b>àpklesčia, àpklėstė (àpklėtė, apklė̃so) <br/>1. <span class="explanation">apsupti, apsiausti, apgaubti: </span> Galvą skepeta apklė̃sti. Motriškas laidojo àpklėstas su kuskelėms silkinėms. Moteriškę apklėsdavo skepeta ir pašarvodavo viduryje pirkios. | Atvedė ir gyvolius, vainikais apklėstus. Nubengusys [javus pjauti] nupynė vainiką iš varpų, kuriuo apklėstusys galvą grakščios ir linksmos motriškės, parvedė ją dainiuodamys į kiemą pas gaspadorių. | Apynės apklėtė arbūzus. Jau runkeliai apklėstę <span class="explanation"> (uždengę, paslėpę) </span> vagas. Bezdà <span class="explanation"> (alyvų krūmas) </span> àpklėstė nuo saulės visą darželį. | Paskui išvedusys vėdliai marčią laukan, apklėstą būriu jaunuomenės. Pasiėmė kažkokį skarmalą, panašų į mazgotę, ir apsiklėstė galvą. Reik kuską apsiklė̃sti. Motina apsiklėstė skarele. Lyg jaunamartė apsiklėstė šilkine skara. Apsiklėsk, mergele, šilkų skepetėle, tai nieks tavęs nepažins, kad tu ne mergelė. Mergaitė silkų kuska apsiklė̃stusi. Išsivedė Arsenijų su čiuika apsiklė̃stusį. Abu kartu pergalėjo ir garbe apsiklėstė. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti užgožtam, užstelbtam, apaugti kuo: </span> Morkos apklėso aguonom. <br/>3. <span class="explanation">apšluoti nuo paviršiaus (šiaudagalius nušlavinėti nuo grūdų). </span>. <br/><b>atklė̃sti, </b>àtklesčia, àtklėstė. <br/>1. <span class="explanation">atstumti, atmesti į šalį: </span> Kūma deda savo dešinę ranką ant pečio podės, o kaire atklesta plaukus nu jo kaktos. <br/>2. <span class="explanation">atskleisti, atidengti. </span>. Kaip greičiau atklėsti klastą. <br/><b>išklė̃sti, </b>ìšklesčia (išklečia), ìšklėstė (ìšklėtė). <br/>1. <span class="explanation">išbraukyti, iškrėsti: </span> Paimk šluotą su ilgu kotu ir išklė̃sk suodis iš kamino. <br/>2. <span class="explanation">išsiplėsti: </span> Myliu aš tėvynę, šalį didžiavyrių, kur žyd išsiklėtus tarp žaliųjų girių. <br/><b>išsiklė̃tusiai</b>. Papratęs esi išsiklėtusiai gyventi. <br/>3. <span class="explanation">išskleisti: </span> Išklėtė medis lapus. <br/><b>nuklė̃sti, </b>nùklesčia, nùklėstė<br/>1. <span class="explanation">nušluoti, nubraukti (ppr. varpas nuo grūdų): </span> Nuklėsk varpas, paėmęs šluotą. Varpas nuo grūdų krūvos nuklė̃sk. Dar nemoka klojimo nuklėsti. Nuklėsk varpas, kad nejautųs su grūdais vėtant. Su šluota klėsk, kol nuklė̃si varpas vėtydamas. <br/>2. <span class="explanation">išvėtyti: </span> Leisk, aš su šiūpele nuklė̃su. <br/>3. <span class="explanation">nusiausti, nugaubti: </span> Marčalga popiežiaus nuklėstė nu judums kyriejus, kardu paženklintus, o apsiautė kryžokų kyriejais, juodu kryžiu paženklintais. Kaip nusìklėsčiau [skarelę], tai vėl žiūri [vaikas į senelę]. <br/>4. <span class="explanation">nukristi, nubyrėti: </span> Lapai medžio pavasarį suklėsčia, o rudenį nuklesčia, nukrinta. <br/><b>paklė̃sti, </b>pàklesčia, pàklėstė (pàklėtė). <br/>1. <span class="explanation">apsiausti, apgaubti: </span> </span> Aš tave su savo skarele paklė̃siu. <br/>2. <span class="explanation">pasirišti: </span> Pasìklėtė po kaklu margąją kuskelę. Vyriškiejai pasìklesta ryšelį po kaklo, o motriškosios apsiklesta, antsiklesta. Atvažiavo jaunasis pasipuišęs, silkų kuskele pasiklė̃tęs. Su visokioms juostoms pasiklė̃stęs tas mokyto [ja] s. <br/>3. <span class="explanation">po apačia, po kitu drabužiu ką pasisiausti, pasirišti: </span> Pasiklėsk po apačios šniūrelkos kuskelę ant pečių. Paimk paklastą pasiklė̃sti. <br/>4. <span class="explanation">padėti, sudėti; paslėpti: </span> Nekliudyk, kas mano paklėsta. Paklėstė <span class="explanation"> (išdraikė, išmėtė) </span> visus skarmalus ant stalo, nė gerą daiktą negali pasidėti. [Girios lietuviams buvo] klėtimis visų jų turtų, kuriose pavalga, apdaras ir lobis bu [v] o paklėstas. Tokią trobą vadina kalne seklyčia, arba sauklėčia, nuo žodžiums sau ir klėsti, beje: kame žmonės save nu darganos galėjo paklėsti. <br/><b>pérklėsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">peršluoti: </span> Paėmęs šluotą, párklėsk klojimą. <br/>2. <span class="explanation">perrišti: </span> Parklėstė, paržabojo su kuska ilgkute. <br/><b>prasiklė̃sti, </b>prasìklesčia, prasìklėstė <span class="explanation">prasiskleisti: </span> Kad liepos grabelis prasivertų ir plonos drobelės prasiklėstų, ir mūsų seselė prakalbėtų. <br/><b>priklė̃sti, </b>prìklesčia, prìklėstė (prìklėtė) <br/>1. <span class="explanation">nuvarginti, nulenkti: </span> Rūtų vainikelis priklėtė galvelę. <br/>2. <span class="explanation">sočiai privalgyti, prisikirsti: </span> Na, dabar tai bent prìklėsčiau, galėsiu vėl dieną būt nevalgęs. <br/><b>suklė̃sti, </b>sùklesčia (sùklėsčia), sùklėstė (suklė̃so) <br/>1. <span class="explanation">sulapoti, išsiskleisti</span>. Pavasarį visos gėlės suklėsčia. Avižos suklė̃stę, nebijo sausumos. Suklėso sužydo obelės, ale primezgė nedaug. Da nežaliavo žalios lankelės, nesuklėstė lapeliai, nepražydo žiedeliai. Dabar suklėso miškas. Suklės raudonos uogelės. Užtvins upeliai, suklės lapeliai, n'atrasit vieškelėlio. Sùklėstė lapai medžio, o sugožė lapai strovos. Suklesčia <span class="explanation"> (sutankėja) </span> lapai. Lelijėlė pražydo, megelkėlė suklėstė. Reti buvo rugiai, ale dabar susiklėstė. <br/>2. <span class="explanation">sukrauti, išauginti (lapus, žiedus): </span> Kai lazdelė pražydės, žalius lapelius suklės, tada sugrįšiu, tada atlankysiu. Sujudėjęs brazdas suklėstė spurgas. Vėjelis supūs žaliuosius lapelius, saulelė suklės raudonus žiedelius. Aš tave parvesiu kitą rudenelį, … kad suklės gluosneliai raudonas uogeles. <br/>3. <span class="explanation">suglausti (lapus, šakas): </span> Rudeny mudu užaugsiva, tankias šakeles suleisiva, žalius lapelius suklėsiva. Aržuolas su liepele … šaly kelio stovėjo, šakelėm susirėmę, lapeliais susiklėstę. Viršūnėm susirėmę, lapeliais susiklė̃stę. | Agurkai susiklesčia <span class="explanation"> (susikabina, susiraito) </span>. Bernelis su mergele rankelėm suskabinę, žodeliais susiklėstę. | Akys užvirė, lūpos susiklėstė int smagų juoką. <br/>3. <span class="explanation">susisupti, susisiausti: </span> Susiriš tą prastą skarmalų gniutulėlį, susiklės dryža skarele ir išeis. <br/>4. <span class="explanation">šiaip taip sulipdyti, sukrėsti: </span> Gyvoliams tvartų nėra, o pašiūrės tiktai suklėstos iš šio to ir apmestos palaidais šiaudais. <br/><b>užklė̃sti, </b>ùžklesčia (užklė̃sčia), ùžklėstė (ùžklėtė) <br/>1. <span class="explanation">apsiausti, apgaubti: </span> </span> Užklė̃sk vaikui veidą, kad vėjas neužpūstų. Vaiką reikia užklėsti, kad musės nepultų. Eina močiutė per didį dvarelį, neša rankoj baltą nuometėlį, nori užklėstie rūtelių vainikėlį. Negerai daro ir tos, kurios kuską nešio [ja] ant širdžia užklėstą ne dėl skrumnumo, ale dėl grakštumo. Girės suaugusios tas jūros duobes nu saulės ir vėjų užklėstė. Asiūkliai ùžklėstė visą patvorį. Jau seniai saulutė nusileido, ir užklėstė žemę juodieji nakties sparnai. Didžiai doras darbas, jei tiktai nebūt buvęs vylių užklėstas. Iš virtuvės įėjo kalvio duktė Darata, užsiklėstusi skepetaite. Duris atidarė senukė, užsiklėstusi perkeline drobule nuo kojų iki galvos. Atėjo viešnia, balta skarele užsiklėstus. Užsiklėsk skarą ant galvos. Užsiklėtus buvo šviesia skepetaite. Užsiklė̃sk, mergele, šilkų skepetėle, kad nieks nepažintų, jog be vainikėlio. Galvas apriša skepetomis, kurias tik užsiklesčia, bet nevyturiuoja. <br/>2. <span class="explanation">užgožti: </span> Medis išsišakojęsis užklesčia mažesnį, kuris nukalėtas, pastipęs paliekta. <br/>3. <span class="explanation">pasislėpti, apsisaugoti: </span> Rūpinos, kaip nu paojaus užsiklėsti. <br/>4. <span class="explanation">užkeroti, pradėti klestėti: </span> Medis užklėstęs (išsikerojęs), žolė nebeželia. Vikai kai ažsiklė̃sčia, tai rasa auga.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.