apklastyti

.
klastýti, klãsto, klãstė.

1. šlavinėti (ppr. vėtant) varpas nuo grūdų: Klastýti su šluota nūklastas nu grūdų reik pagudimo. Beriant jaujyje grūdus klastýti. Klãsto grūdus, nuklãsto varpas vėtant, beriant. Imk lapuotą šluotą, stokis pri rugių krūvos tarpangė [je] po kratilu ir klastyk dirses. Lapinė šluota geriau klãsto, negu ražinė. Mes visados rugius klãstom. Beriant, vėtant šiurmus nuo grūdų klastýk.

2. blokšti (javus) ; brukti (linus): Rugius klasto duonai, bet nekulia; klasto dažniausiai ant akėčių. | Namie moterys klãsto linus.

3. šluota mojuojant, valyti: Reiks trobą klastýti (voratinklius iš palubių braukyti), vortinkliai jau už nosės kabinasi. Klastaũ sienas nuo dulkių, nuo vortinklių. Dvarelį šlaviau, vejelę klasčiau, laukiau dimno svetelio. Ma [n] kiemelį bešluojant, žalią veją beklãstant, ir atjojo trys bernyčiai.

4. sklaidyti, blaškyti: Klãsto dūmus į šalis. Sėsim an žirgų, josim, veją klastýsim, purvyną taškysim. Piles visur it dulkes klastė. Šiaurus vėjas plaukus klasto. Jos. paupiuose skalbdavusios savo žlugtus, galvas šukuodavusios, klastydavusios kasas. Plaukai šukuojami klãstos. | Neklastykis (nesiplėšyk dirbdamas), gausi galą. | Kūdikis žargstos, klãstos gulėdamas, kad paleis iš vystyklų (išsižergęs rankas, kojas).

5. šukuoti: Mergos klãsto (tiškuojas) plaukus ant galvos. Ko tu klastaĩs taip ilgai, čiubą rauni rauni! Ko čia teip klastaĩs (t. y. šukuojies, pucijies, stebies) prieš zalkorių, ar eisi prie darbo!

6. skleisti: Augo girioj serbentai, klastė žalius lapelius.

7. siaustytis, gaubstytis, valkstytis: Mano skepetom klastýtis aš tau neduosiu! Klastykis kailiniais. Raiščiais ir skepetais pirktais tankiai klastos sodos mergaitės. Nebalintais nuometais klastės iškilmėse. Tokiomis pat klastės marškonomis sagėmis. Klastýkis (antsidėk) su skepeta ant pečių, galvos. Tu klastaĩs, o ans atsiklasto visus drabužius ling krūtinės pliko kūno.
apklastýti.

1. vėtant apšluoti varpas nuo grūdų: Apklastýk aplinkui, kad varpų neatliktum pašaliuose vėtant arba kulant.

2. apipustyti, apžarstyti: Visas apklastýtas [sniegu].
atklastýti.

1. vėtant atskirti su šluota varpas nuo grūdų: Atklastýk šiaudus nuo grūdų kulant, vėtant.

2. atskleisti: Gerai atklastýk maišą, bo teip aš negaliu įpilt.

3. atsilapoti, atsisagstyti: Ėjo atsiklastęs, dėl to apatiniai jo drabužiai aiškiai buvo matyti. Šoko atsiklastęs. Baltaragis kailinius atsiklastęs. Atsisagstęs, atsiklastęs, nei kepurės nenusiėmęs sušuko. Atsisagstęs, atsiklãstęs, ar taip dideliai paršilai?! Kur tu taip leki atsiklastęs?! Ko vaikščioji, antį atsiklãstęs? Jonis ir žiemą atsiklãstęs vaikščioja. Pailsęs, paršilęs, atsiklastęs atbėgo. Neatsiklastyk taip par daug – sušalsi. Atsiklãstęs eiti. Jie kaip „sprauninkai“ atsiklastę lekia į piršlybas. Atsisagę, atsiklãstę į merginas žiopso. Ko tu teip atsiklastei? Šiltyje eina keleivis atsiklãstęs. Jis atsiklãstęs, t. y. atsisagstęs apsiaustus, atsidengęs eina prie darbo. Visus langus atsiklastęs, ir rėkia, kad karšta.
išklastýti.

1. vėtant atskirti su šluota varpas nuo grūdų: Išklastýk iš grūdų varpas, t. y. iššluok. Jau pabaigėm kulti ir išklãstėm.

2. išdaužyti; . klastyti 2: Matkus apdažius, reikia in akmenį išklastyti, tai nespakulos. Nemėtyk pėdų akysna, varpom akis išklastysi.

3. iššluoti, išdulkinti: Šiandie nespėjau stubą išklastyti. Išklastyk trobą šventėms! Pirmiau, vaikeli, tu visur išklastyk, o paskui grindis plauk. Iškrėsk, išklastýk lubas. Pirmiausia reik, paėmus šluotą, vortinklius pakampiuos išklastýt. Meirūnų šluota dvarelį šlavė, su lelijėlėmis gražiai išklastė. Pirmiau reikia išklastyti, paskui šluoti. Paėmęs šluotą, išklastýk gryčioj voratinklius. Kadugių šluota aslužę šlavė, beržų šluotele gražiai išklastė. Išklastýk dulkes iš savo apsegto. Kol išklasčiaũ (išdulkinau) paklotę, net ranką ažusopėjo. Prieš šventę išsiklastýsim (vortinklius nuimsim, palubes nušvarinsim), kambarį apsišvarysim.

4. išsklaidyti, išblaškyti: Paėmęs palą, išklastýk tuos dūmus. Buklumu neprietelius išklastė. Išsiklãstę rugiai: vienas šen, kitas ten. Jo. šakelės vaisinės nekrauna šakų arba antaugų lankinių su numerdėjusiomis sprogymėmis, ilgainiui išsiklastančiomis.

5. atsilapoti, atsisagstyti: Vakar išsiklãsčiusi darbavosi, nenorėjo nė pietų. Eina išsiklãstęs.
nuklastýti.

1. vėtant nušluoti varpas nuo grūdų: Paėmęs šluotą, nuklastýk grūdus. Bėręs, kol bėręs, turi grūdus nuklastýti. Nuklastýk grūdus su šluota vėtant. Pasirink minkštesnę šluotą grūdams klastýti. Iškuliame dvi kapas rugių per dieną, nuklãstome ir vėl kuliame. Vėtai vėtai tuos kviečius, ir nenuklastaĩ. Išbėrus rugius, reik dar nuklastýti su šluotele. Šlamštas, varpos reik nuklastýt, t. y. nušluot su šluota.

2. kuo mojuojant nuvalyti, nudulkinti: Pirmiau nuo sienų voratinklius, dulkes nuklastyk, o paskui grindis plauk. Kojelėm vartelius atsikelsiu, uodega dvarelį nuklastysiu, akelėm žvaigždeles suskaitysiu. Kelk, dukrelė, negulėk, atsikėlus nestovėk, nusišluok margą dvarą, nuklastyk vejelę. Sesutės mano, širdelės mano, jūs nuklastykit didį dvarelį. Kad duot Dievulis giedrą dienelę, kad nuklastytų gelsvą žemelę. Voratinklius ir dulkes nuo sienų nuklastė. Nuklastyk maurus turpynė [je],
kad gyvoliai galėtų atsigerti.

3. nusiklostyti: Jisai nusiklãstęs guli ant lovos. Vaikas begulįs nusiklãstęs. Gulia nusiklãstęs, pusplikis – paskui ir dvesa (serga) .
paklastýti.

1. mojuojant kuo, pavalyti, pašluoti: Paklastýk palubes!

2. pasklaidyti: Išdulkyk linus, paklastýk ir tol plak, kol brauktuvė suvarys visus linus į vieną.

3. apklostyti; apsukti: Marelė, tu išleisdama vaikus paklastyk (kaklus šaliku apklėsk) .
praklastýti. nustumti į šalį (nešvarumus, tirščius): Praklastýk šapus ir gerk iš šaltenio. Praklastýk mieles ir pasemk alaus.
priklastýti. daug prikrauti. .
suklastýti

1. vėtant sušluoti: Vėtant suklastýk varpas nuo grūdų.

2. sumušti, supliekti (botagu): Tiesioj rankoj šoblelė, kairioj rankoj kančiukėlis, žirgelį tai suklastė, žirgelis sukniupo.

3. sušukuoti: Suklastyk ma [n] galvą. Nusiprausęs, susiklastęs trauksiu pas mergelę. Kaip tu eisi prie žmonių nesusiklastęs?!

4. suvelti, sutaršyti: Išeina mergelė iš rūtų darželio; sušiuryta galvužėlė, suklastýti plaukeliai. Klausė bernužėlis jaunos mergužėlės, kas šiurino galvelę, kas suklastė plaukelius.

5. susisiausti, apsisupti: Abudu susiklastė lopytus drabužius ir ėmė trypti ant šalto sniego.

6. susiklostyti: Šakelėms suskabinę, lapeliais susiklastę [ąžuolas su liepele].

7. gražiai sudėti, sulyginti: Boba atnešė naštą kuodelių, suklãstė žlugtin.

8. padaryti kelią, suvažinėti ten ir atgal: An abu galu kokį dvidešimt kilometrų suklastýt, tai arkliui ir gana.
užklastýti. užžarstyti, užlyginti: Vagys savo pėdas žemėms užklãstė.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apklastyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis