kietė́ti, -ė́ja (kíeti), -ė́jo. kíetėti, -ėja, -ėjo. darytis kietam, stirti, stingti, tvirtėti: Nuo darbo rankos kietė́ja. Džiūdamas molis traukiasi, kietėja. Dumblas suseilėtas išdžiūvęs kietėja lyg akmuo. Žemė kíetė nuo šalčio, duona žiedė nuo senumo.
širdìs kietė́ja darosi nejautrus, abejingas: Jos širdis džiūvo ir kietėjo dar labiau.
apkietė́ti
1. pasidaryti kietesniam: Kosina (košeliena) apkíetėjo.
2. pasidaryti nejautriam, šykščiam: Apsikíetėjęs – skolos neatiduoda.
įkietė́ti.
1. įgauti kietumo, įdiržti: Delnai nuo grėblio įkietė́ję.
2. pasidaryti nejautriam: Tai begėdis, tai įkietėjęs!
sukietė́ti. pasidaryti kietam: Sutirštu, tirštu tampu, sukietu. Molynių yda yra ta, kad labai sukieti. Jau žemė sukíetėjusi po lietaus. Pervasar ir mėsa sukíeti. Sūris sukietė́jęs (sukíetėjęs). Gyvuliai nemėgsta sukietėjusio pašaro. Marios po jo kojomis kaip ekmuo susikietėjo.
širdìs sukietė́jo pasidarė nejautrus: Širdìs jos kietėte sukíetėjusi.
užkietė́ti
1. sukietėti: Viduriai užkietė́jo. Vidurius užkietė́jo.
2. pasidaryti nejautriam, užsispyrusiam, nenuolaidžiam, šykščiam: O kietieji ir užkietėję jie sūnūs. Poni, užsikietėjusi kantrybėje, dantis sukandusis, piningus ima. | Užsikietėjau ant dukters. | Užsikíetėjo – nenulygau nė kapeikos. Užsikíetėjau ir nebišleidau nė cento: pusę dienos dėl pusės lito párlygom.
širdìs užkietė́jo pasidarė nejautrus, negailestingas: Užkietėjo širdis jo. Nu jau ir užkietė́jo jo širdìs prie pinigo, kad ir seseriai nelaimėje nepadeda.
užkietė́tos širdiẽs nejautrus: Piktas o užukietėtos širdies.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.