apkiausti

.
kiaũsti, -sta, -to.

1. skursti, nustoti augti: Tu bekiaũsdamas apkiausti, t. y. neaugi.

2. liūsti: Aš kiaustù, t. y. nelinksma tampu.
apkiaũsti.

1. apsileisti, apšepti, pasidaryti netvarkingam: Tu gal ištisą mėnesį nesiprausi, kad taip apkiaũtęs? Buvo tokis apkiaũtęs, ale kai apsikirpo, apsiskuto, tai nieko sau vyrukas. Jau teip apkiausk tu man, kad nepanašus į žmogų. Jis niekad neapsitvarko, visad toks apkiaũtęs. Kad ir tas Jonas apkiauto, nė barzdos nenusiskuta. Kas tau pasidarė, kad taip apkiautai? Vaikas kaip paršiukas apkiauto, visur gožinėja. Apsiženijo – apkiauto. Ji tokia apsikiaũtusi.

2. pasidaryti neapsukriam, apsnūdusiam, aptižusiam, neišmanančiam: Kaip seniai begavo baros, teip ir apkiaũto. Buvai tokia čiutna, ė dabar apkeblai, apkiautaĩ. Jau tu apkiautaĩ tam kaime būdamas. Iš pradžios gerai mokės, į galą visai apkiaũto. Tai apkiautęs – sakyk jam ar nesakyk, vis tiek jis nieko nežino. Nebūk toks apkiautęs, elkis gyviau. Atrodo kvailas, o jis kytras, taip tik apkiaũtęs. Iš kur tu toks apkiautęs? Visi tokie linksmi, judri. Kur gali tokį apkiautusį vaiką pas žmogų nuleisti – apsikiaulins, ir gana. Kurgi vaikštai kaip apkiautęs!

3. nuliūsti, nusiminti: Ko apkiautai kaip žemę pardavęs?. Ans apsikiautęs, t. y. nelinksmas, susirūpinęs.

4. sunykti, suvargti, nebeaugti: Vaikas apkiaũtęs (, kurs nevešliai auga, nuskurdėlis). Beržas apkiautęs. Kam čia girt apkiautęs paršelis. Cibuliai buvo apkiaũtę ir neaugo. Grybas apkiautęs (susigadinęs) .
įsikiaũsti užsidaryti kiaute; . būti susirūpinusiam tik savo interesais: Grįžo beveik visai tylėdami, kiekvienas į save įsikiautęs.
užkiaũsti.

1. visiškai apsileisti, apšepti: Kurs nuskurdęs, neturi kuomi apsiauti, apsivilkti, užkiautęs turi būti, ir gana.

2. nustoti vikrumo, sumanumo, sutižti: Tas piemenukas toks užkiaũtęs, dažnai žąsukus pragano. Tokį užkiautusį ten išleisim, tai bus visų pastumdėlis. Nusibos ir turtai, kai ištekėsi už tokio užkiaũtusio vyro. Jis toks užkiautęs, niekad į žmones neišeina. Jis toks užkiaũtęs – nė penkių neišmano. Kas iš jo per vyras – užkiaũtęs kap koks mulkis! Taip užkiaũtusio dar nemačiau. | Užkiaũtę akys (nedaug, netoli mato) . | Jau jis ten teip buvo užkiautęs (nebejautrus), kad jį galėjo, kap norėjo, koliot, o jis vis savo daro, ir gana.

3. užnykti, užskursti: Paršeliai, nutraukti nuo kiaulės, tuoj užkiauto. Kodėl tų biednųjų vaikai toki užkiaũtę? Jis visada toks užkiautęs.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>kiaũsti, </b>-sta, -to. <br/>1. <span class="explanation">skursti, nustoti augti: </span> Tu bekiaũsdamas apkiausti, t. y. neaugi. <br/>2. <span class="explanation">liūsti: </span> Aš kiaustù, t. y. nelinksma tampu. <br/><b>apkiaũsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">apsileisti, apšepti, pasidaryti netvarkingam: </span> Tu gal ištisą mėnesį nesiprausi, kad taip apkiaũtęs? Buvo tokis apkiaũtęs, ale kai apsikirpo, apsiskuto, tai nieko sau vyrukas. Jau teip apkiausk tu man, kad nepanašus į žmogų. Jis niekad neapsitvarko, visad toks apkiaũtęs. Kad ir tas Jonas apkiauto, nė barzdos nenusiskuta. Kas tau pasidarė, kad taip apkiautai? Vaikas kaip paršiukas apkiauto, visur gožinėja. Apsiženijo – apkiauto. Ji tokia apsikiaũtusi. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti neapsukriam, apsnūdusiam, aptižusiam, neišmanančiam: </span> Kaip seniai begavo baros, teip ir apkiaũto. Buvai tokia čiutna, ė dabar apkeblai, apkiautaĩ. Jau tu apkiautaĩ tam kaime būdamas. Iš pradžios gerai mokės, į galą visai apkiaũto. Tai apkiautęs – sakyk jam ar nesakyk, vis tiek jis nieko nežino. Nebūk toks apkiautęs, elkis gyviau. Atrodo kvailas, o jis kytras, taip tik apkiaũtęs. Iš kur tu toks apkiautęs? Visi tokie linksmi, judri. Kur gali tokį apkiautusį vaiką pas žmogų nuleisti – apsikiaulins, ir gana. Kurgi vaikštai kaip apkiautęs! <br/>3. <span class="explanation">nuliūsti, nusiminti: </span> Ko apkiautai kaip žemę pardavęs?. Ans apsikiautęs, t. y. nelinksmas, susirūpinęs. <br/>4. <span class="explanation">sunykti, suvargti, nebeaugti: </span> Vaikas apkiaũtęs (, kurs nevešliai auga, nuskurdėlis). Beržas apkiautęs. Kam čia girt apkiautęs paršelis. Cibuliai buvo apkiaũtę ir neaugo. Grybas apkiautęs <span class="explanation"> (susigadinęs) </span>. <br/><b>įsikiaũsti</b> <span class="explanation">užsidaryti kiaute; </span>. <span class="explanation">būti susirūpinusiam tik savo interesais: </span> Grįžo beveik visai tylėdami, kiekvienas į save įsikiautęs. <br/><b>užkiaũsti</b>. <br/>1. <span class="explanation">visiškai apsileisti, apšepti: </span> Kurs nuskurdęs, neturi kuomi apsiauti, apsivilkti, užkiautęs turi būti, ir gana. <br/>2. <span class="explanation">nustoti vikrumo, sumanumo, sutižti: </span> Tas piemenukas toks užkiaũtęs, dažnai žąsukus pragano. Tokį užkiautusį ten išleisim, tai bus visų pastumdėlis. Nusibos ir turtai, kai ištekėsi už tokio užkiaũtusio vyro. Jis toks užkiautęs, niekad į žmones neišeina. Jis toks užkiaũtęs – nė penkių neišmano. Kas iš jo per vyras – užkiaũtęs kap koks mulkis! Taip užkiaũtusio dar nemačiau. | Užkiaũtę akys <span class="explanation"> (nedaug, netoli mato) </span>. | Jau jis ten teip buvo užkiautęs <span class="explanation"> (nebejautrus), </span> kad jį galėjo, kap norėjo, koliot, o jis vis savo daro, ir gana. <br/>3. <span class="explanation">užnykti, užskursti: </span> Paršeliai, nutraukti nuo kiaulės, tuoj užkiauto. Kodėl tų biednųjų vaikai toki užkiaũtę? Jis visada toks užkiautęs.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.