kaužóti, -ója, -ójo. rūgti, putoti; korėti; . gaužoti: Alus, kad užduosi mielių, kaužó [ja],
t. y. putas kelia. Kaip įrūgsta duona, pienas, smetonas, ilgai laikomas, kaužója, pukši. Smetonas pradėjęs rūgti, kaužóti, eiti iš puodo laukan. Smetonas pradėjo bėgti, kaužóti. Sniegas nuo saulės kaužója. Putra puode kaužója (putoja) . Kisielius kaužó [ja]. Mūsų pūdymas taip gražiai kaužó [ja] (pursta) . Sūnai kaužó [ja] (pyksta), kad viską užrašė svetimims.
apkaužóti. apipelėti, apmūsoti: Sienos buvo apkaužojusios pelėsiais.
iškaužóti. išrūgti, iškoryti: Alus, putra, duona iškaužójo, t. y. išrūgo. Pienas iškaužojo, kailraugiu pavirto. Pasukos iškaužojo, nėkais nuejo. Pienas surūgo, kaužóte iškaužójo. | Duona iškaužojo lyg korys. Kai atšyla, tai sniegas nuo saulės taip iškaužója, kai korys. Visur jau ledas iškaužójo. Pyragas baltas, iškaužójęs, nors kepk ir valgyk. Kad žmogus ilgai miegojo, sako: – Nu ką? ar išrūgai, iškaužójai?
nukaužóti. perrūgti: Pienas nukaužójo: rūgštus lyg actas. Smetoną tol laikė, kol nukaužójo.
pakaužóti. pakoryti, išakyti: Pakaužójo (nuo pašalo išsikėlė) pieva pri velėnžemės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.