apkauti

.
káuti, káuna (káuja), kóvė (kãvo)

1. mušti, dobti; kovoti: Kam káuji (kauni) jį? Žmogus kovė peles, kur tiktai galėdamas. Padagą arklį nereikia káuti, t. y. mušti, ale sukušink tik su atvarslais. Su kirpente káuk kirpentę, kad kirvis įlįstų į medį, o medis atskiltų. Pagonys kavo žemėn (nužudė, užmušė) šventą vyrą. Ne vieną kovą yra lietuviai kovę ant Baltųjų (= Baltijos) jūrų su danais. Audrų kaujamas tu [ąžuole] dar nesi savo veido nulenkęs žemyn. Kas kaujančiam vargas, tas priveikėjui vainikas. Gelbėk. karaujančiuosius, tuos su turkais kaujančiuosius. Kas nori kautis už laisvę ir įrodo darbu savo pasirengimą, tas gali būti priskirtas prie revoliucinių demokratų. Bet priešas kovėsi aplink, o artyn nėjo. Prie Dirvinės kaimo, kovęsi gerai, ilsis trys kareiviai, miega trys kariai. Tik tas gyvenimo ir laimės vertas, kurs kaunasi dėl jų kasdien. Vaikai jau stvarstos káutis. Vaikai vis káunas. Ir juodu kartais káudavosi. Kaunas kap baronai. Jis kap gaidys, neiškenčia neskovęs. Einam gulti bardamies, o paskėlę kaudamies. Tę baras, tę kaunas. Vakarelin nueis, i vė káunas. Idant nenujunktų ir neažumirštų kariaut ir su savo priešinykais kautis. Sugrįžta sandara terp tų, kurie kavosi. Keturi vėjai kavosi terp savęs mariose didžiose.

2. bartis: Káutis káutis – ir susimušė. Veikiaus savo tikro atstoja, neg apie juos bartis, kautis ir pavadinėtis turėtų.

3. kalti (kalvėje): Tilžė [je] siūtos kamanėlės, Kaune kautos padkavėlės. Gelžinius pančius ant kojų kavo.
apkáuti

1. apkalti.

2. apsimušti. .
atsikáuti. atsimušti, atsikovoti. .
įsikáuti. įsimušti, įsikovoti. .
iškáuti

1. iškovoti: Iškovęs vargią, bet garbingą karionę.

2. kaunantis išeiti: Vyrai turės arba pasiduoti, arba kaute išsikauti iš miesto.
nukáuti.

1. nudėti, užmušti: Keletas raitelių nujojo pamedžioti ir netrukus grįžo su nukautu briedžiu. Nukovė žvirblelį, nutrinkino. Baisu buvo ir akis sudėti, kad kas nenukautų ir neapvogtų. Tebanai jį nukauna. Slibiną nukóvė. Nukavo tėvelis. pelėdą. Vienus sugavo, kitus nukavo. Kregždė naktį belėkdama nusikovė (užsimušė) į telegrafo vielą.

2. užveikti, nugalėti muštynėse: Nukóvė tą vaiką.
pasikáuti pasimušti, pasigrumti: Išejau iš namų in čėsą (valandą), ir vaikai paskãvo. Kad išgertumbe gerai, tai paskautum̃be. | Išjojo su priešais pasikauti, jų lobių parsivežti ir daugiau nebegrįžo.
prasikáuti nugalėti muštynėse: Ką tu su jais praskáusi?
prikáuti. priveikti, nugalėti: Pranešė jam, jog prikaus abu karaliu ir išgelbės.
sukáuti

1. nugalėti, sumušti: Kryžeivius lietuviai sukóvė.

2. susimušti vienam su kitu: Barės barės, o an galo ir suskovė. Labai jau ji buvo susikovus su tai marčia. Vaikai šeria kakton šaukštu ir suskauna tada. Žmogus širdingas greit suskauna. Lygumoje tarp giraičių susikovė šarvuotos mašinos. Viešpatis su smarkiausiu priesakiu. susikavo.
užkáuti.

1. užmušti: Kaip ateis, užkaũs.

2. uždirbti, pelnyti: Neleidžia savo sunkiai užkautų pinigų ant vėjo.

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>káuti, </b>káuna (káuja), kóvė (kãvo) <br/>1. <span class="explanation">mušti, dobti; kovoti: </span> Kam káuji (kauni) jį? Žmogus kovė peles, kur tiktai galėdamas. Padagą arklį nereikia káuti, t. y. mušti, ale sukušink tik su atvarslais. Su kirpente káuk kirpentę, kad kirvis įlįstų į medį, o medis atskiltų. Pagonys kavo žemėn <span class="explanation"> (nužudė, užmušė) </span> šventą vyrą. Ne vieną kovą yra lietuviai kovę ant Baltųjų (= Baltijos) jūrų su danais. Audrų kaujamas tu [ąžuole] dar nesi savo veido nulenkęs žemyn. Kas kaujančiam vargas, tas priveikėjui vainikas. Gelbėk. karaujančiuosius, tuos su turkais kaujančiuosius. Kas nori kautis už laisvę ir įrodo darbu savo pasirengimą, tas gali būti priskirtas prie revoliucinių demokratų. Bet priešas kovėsi aplink, o artyn nėjo. Prie Dirvinės kaimo, kovęsi gerai, ilsis trys kareiviai, miega trys kariai. Tik tas gyvenimo ir laimės vertas, kurs kaunasi dėl jų kasdien. Vaikai jau stvarstos káutis. Vaikai vis káunas. Ir juodu kartais káudavosi. Kaunas kap baronai. Jis kap gaidys, neiškenčia neskovęs. Einam gulti bardamies, o paskėlę kaudamies. Tę baras, tę kaunas. Vakarelin nueis, i vė káunas. Idant nenujunktų ir neažumirštų kariaut ir su savo priešinykais kautis. Sugrįžta sandara terp tų, kurie kavosi. Keturi vėjai kavosi terp savęs mariose didžiose. <br/>2. <span class="explanation">bartis: </span> Káutis káutis – ir susimušė. Veikiaus savo tikro atstoja, neg apie juos bartis, kautis ir pavadinėtis turėtų. <br/>3. <span class="explanation">kalti (kalvėje): </span> Tilžė [je] siūtos kamanėlės, Kaune kautos padkavėlės. Gelžinius pančius ant kojų kavo. <br/><b>apkáuti</b><br/>1. <span class="explanation">apkalti. </span> <br/>2. <span class="explanation">apsimušti. </span>. <br/><b>atsikáuti</b>. <span class="explanation">atsimušti, atsikovoti. </span>. <br/><b>įsikáuti</b>. <span class="explanation">įsimušti, įsikovoti. </span>. <br/><b>iškáuti</b><br/>1. <span class="explanation">iškovoti: </span> Iškovęs vargią, bet garbingą karionę. <br/>2. <span class="explanation">kaunantis išeiti: </span> Vyrai turės arba pasiduoti, arba kaute išsikauti iš miesto. <br/><b>nukáuti</b>. <br/>1. <span class="explanation">nudėti, užmušti: </span> Keletas raitelių nujojo pamedžioti ir netrukus grįžo su nukautu briedžiu. Nukovė žvirblelį, nutrinkino. Baisu buvo ir akis sudėti, kad kas nenukautų ir neapvogtų. Tebanai jį nukauna. Slibiną nukóvė. Nukavo tėvelis. pelėdą. Vienus sugavo, kitus nukavo. Kregždė naktį belėkdama nusikovė (užsimušė) į telegrafo vielą. <br/>2. <span class="explanation">užveikti, nugalėti muštynėse: </span> Nukóvė tą vaiką. <br/><b>pasikáuti</b> <span class="explanation">pasimušti, pasigrumti: </span> Išejau iš namų in čėsą <span class="explanation"> (valandą), </span> ir vaikai paskãvo. Kad išgertumbe gerai, tai paskautum̃be. | Išjojo su priešais pasikauti, jų lobių parsivežti ir daugiau nebegrįžo. <br/><b>prasikáuti</b> <span class="explanation">nugalėti muštynėse: </span> Ką tu su jais praskáusi? <br/><b>prikáuti</b>. <span class="explanation">priveikti, nugalėti: </span> Pranešė jam, jog prikaus abu karaliu ir išgelbės. <br/><b>sukáuti</b><br/>1. <span class="explanation">nugalėti, sumušti: </span> Kryžeivius lietuviai sukóvė. <br/>2. <span class="explanation">susimušti vienam su kitu: </span> Barės barės, o an galo ir suskovė. Labai jau ji buvo susikovus su tai marčia. Vaikai šeria kakton šaukštu ir suskauna tada. Žmogus širdingas greit suskauna. Lygumoje tarp giraičių susikovė šarvuotos mašinos. Viešpatis su smarkiausiu priesakiu. susikavo. <br/><b>užkáuti</b>. <br/>1. <span class="explanation">užmušti: </span> Kaip ateis, užkaũs. <br/>2. <span class="explanation">uždirbti, pelnyti: </span> Neleidžia savo sunkiai užkautų pinigų ant vėjo.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.