apkaršinti

.
káršinti (-yti), -ina, -ino.

1. prižiūrėti, išlaikyti pasenusį, paliegusį žmogų; duoti išimtinę: Káršink sukaršusį, pasenusį karšinčių. Įbodo senąjį káršinti. Mano kaimynas káršina senelį. Jį ligi gyvos galvos káršinsiu. Sūnus káršina savo tėvus. Ugdau sūnų, ir jis užaugęs turės mane seną už tai karšinti. Kaip jie. mane káršins – nežinau. Senąjį tėvą karšino, porą vaikų augino. Verčiau mažą auginti, negu seną karšinti. Mergas, marčias linksminau, senas bobas karšinau. Abu seni, abu nori káršinami.

2. būti išlaikomam senatvėje, gauti išimtinę: Karšinuosi pas žentą. Anam gerai buvo káršintis: didelę išimtinę turėjo. Iš tos pensijos, suirus sveikatai, turį ir patys karšintis, ir savo vaikams dar ištekti pinigo. Svetur pasipelnę, į namus karšintis grįžo.

3. marinti; budėti prie mirštančio ar mirusio žmogaus: Kaimynai káršina blogą ligonį. Ją karšino nelaimės draugė. | Susiedas mirė, tai visi nuėjo karšintų.

4. baigti amžių, mirti: Nebeturiu nei jėgų, nei dantų, jau visai káršinuos.

5. laukti javų nunokstant, nokinti: Káršinu javus.

6. šerti, prižiūrėti gyvulius: Eik greičiau karšint gyvulius.
apkáršinti. išlaikyti pasenusį žmogų iki jo mirties, nukaršinti: Tėvus apkáršinti bereik.
iškáršinti. išlaikyti pasenusį žmogų iki jo mirties: Savo tėvuką kuone dešimtį metų iškaršino. Marti apsiėmė tėvus iškáršinti. Senį tą iškáršink, o jis tau paliks savo mantą. Kietai įsakė, idant savo motiną padoriai iškaršintų. Mergyte jaunoji, reiks čia būti, kol senus tėvelius iškaršinsi ir visus vargelius tavo baigsi. Juodu bevaikę bobą iškáršino. Anuodu surokavusiu viens antrą iškaršinti. Mane seną nors vienus metus iškaršinsi. Aš tave iškaršinsiu kaip jaunesnis būdamas. Pati save išsikáršino, pasikavojo, o todėl, kad buvo netuščia (turtinga) .
nukáršinti.

1. išlaikyti senatvėje iki amžiaus galo: Neturiu nei giminių, nei turtų, nėra kas mune gražiai nukáršintų. Tu gausi jį nukáršinti. Dabar jis ją maitins ir gražiai nukaršins. Kai pasensiu, jūs mune nukaršinste. Nuo kalnelio į pakalnę ritosi senis vienų vienas, nesugalvodamas, kur jam teks nusikaršinti.

2. prižiūrėti, slaugyti ligonį iki jo mirties, numarinti: Nukáršino ligonį. Sėdėjo prie ligonio, kolei nukaršino. Senius nukaršino, liko viena be rūpesčių. Jau jį nukaršino. Ligonis nusikaršino.

3. nubrandinti, nunokinti: Per daug nukaršinom miežius, dabar varpos trūksta.
pakáršinti. išlaikyti senatvėje: Save pakaršinu, bet piningų atliektamų neturu. Vos begaliu tėvus pakaršinti.
prikáršinti.

1. prižiūrėti ligonį iki jo mirties: Džiaugtųs prikaršinus, da mat jinai verkia.

2. pasenti: Jau prisikaršinęs mirė.

3. pribrandinti: Prikaršinti rugiai birsta iš varpų.
užkáršinti. išlaikyti senatvėje iki mirties: Tą vieną mergikę teturiu, ji mane užkaršins.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apkarsinti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis