apkalinėti

kalinė́ti, -ė́ja, -ė́jo

1. pamažu, iš lengvo kalti vieną po kito: Ką tu čia tiek kalinė́ji: įkalk kelias vinis, ir gana bus! Jis nuėjo tvorai mietų kalinėti.

2. kalti 3: Žiemos čėse parleka genys bei mažoji žylelė ir kalinė [ja] pri išlekamosios skylės, kol bitis išvilioja. Anas sau kalinėja.

3. kalti
6. Statulas kalinė́ti.

4. lopyti (kailinius): Gana tau ituos kailinius kalinėti, vis toja bus šalta.
apkalinė́ti. apkalti.

1. kalant užmauti, uždėti: Bedybsturdamas apkalinė́k lankus ant kubilo.

2. aplinkui segti kalant: Baltais pinikais apkalinėti ir juodo grabo kraštai.

3. aplopyti (kailinius): Reikia žiemai kailinius apkalinė́t.
atkalinė́ti. atkalti 1: Tuo tarpu Valiulis lėtais smūgiais jau atkalinėjo kitą dėžę.
įkalinė́ti. įkalti 1: Vinis vienur kitur įkalinė́jau dėl pakabinimo kepurės. Sienose tų trobų buvo briedžių ragai įkalinėti gembių vietoje.
iškalinė́ti

1. iškalti 1: Ekėtvirbalius iškalinė́ti, t. y. išimti. Vinis iškalinė́k iš lentos.

2. visą iškalti, išmarginti prikalinėjant: Skrynia raudonu tymu išmušta ir plieno vinelėmis iškalinėta.

3. išsišauti, išsikišti. Lieso arklio kaulai yra išsikalinėję. Akys įdubusios, žandai išsikalinėję.
pakalinė́ti

1. pakalti 1: Lankus pakalinėk ant kubilo.

2. pamiklenti, pakalenti (kiaušinį): Pakalinė́k, ar stiprus (kiaušis) ?
pérkalinėti. perkalti 1: Perkalinėjo rankas ir kojas mano.
prikalinė́ti. prikalti:

1. Prikalinė́si primušinėsi margą gromatelę an baltą antvoželį.

2. Sienos prikalinėtos briedžių ragų. Lenta aštrių vinių prikalinėta.
sukalinė́ti

1. sukalti 1: Jau visas vinis sukalinėjau.

2. sukalti 8: Skrynią sukalinėjau tvirtai.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>kalinė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo<br/>1. <span class="explanation">pamažu, iš lengvo kalti vieną po kito: </span> Ką tu čia tiek kalinė́ji: įkalk kelias vinis, ir gana bus! Jis nuėjo tvorai mietų kalinėti. <br/>2. kalti 3: Žiemos čėse parleka genys bei mažoji žylelė ir kalinė [ja] pri išlekamosios skylės, kol bitis išvilioja. Anas sau kalinėja. <br/>3. kalti 6. Statulas kalinė́ti. <br/>4. <span class="explanation">lopyti (kailinius): </span> Gana tau ituos kailinius kalinėti, vis toja bus šalta. <br/><b>apkalinė́ti</b>. apkalti. <br/>1. <span class="explanation">kalant užmauti, uždėti: </span> Bedybsturdamas apkalinė́k lankus ant kubilo. <br/>2. <span class="explanation">aplinkui segti kalant: </span> Baltais pinikais apkalinėti ir juodo grabo kraštai. <br/>3. <span class="explanation">aplopyti (kailinius): </span> Reikia žiemai kailinius apkalinė́t. <br/><b>atkalinė́ti</b>. atkalti 1: Tuo tarpu Valiulis lėtais smūgiais jau atkalinėjo kitą dėžę. <br/><b>įkalinė́ti</b>. įkalti 1: Vinis vienur kitur įkalinė́jau dėl pakabinimo kepurės. Sienose tų trobų buvo briedžių ragai įkalinėti gembių vietoje. <br/><b>iškalinė́ti</b><br/>1. iškalti 1: Ekėtvirbalius iškalinė́ti, t. y. išimti. Vinis iškalinė́k iš lentos. <br/>2. <span class="explanation">visą iškalti, išmarginti prikalinėjant: </span> Skrynia raudonu tymu išmušta ir plieno vinelėmis iškalinėta. <br/>3. <span class="explanation">išsišauti, išsikišti</span>. Lieso arklio kaulai yra išsikalinėję. Akys įdubusios, žandai išsikalinėję. <br/><b>pakalinė́ti</b><br/>1. pakalti 1: Lankus pakalinėk ant kubilo. <br/>2. <span class="explanation">pamiklenti, pakalenti (kiaušinį): </span> Pakalinė́k, ar stiprus (kiaušis) ? <br/><b>pérkalinėti</b>. perkalti 1: Perkalinėjo rankas ir kojas mano. <br/><b>prikalinė́ti</b>. prikalti: <br/>1. Prikalinė́si primušinėsi margą gromatelę an baltą antvoželį. <br/>2. Sienos prikalinėtos briedžių ragų. Lenta aštrių vinių prikalinėta. <br/><b>sukalinė́ti</b><br/>1. sukalti 1: Jau visas vinis sukalinėjau. <br/>2. sukalti 8: Skrynią sukalinėjau tvirtai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.