apkaisti

.
kaĩsti, -sta, -to.

1. šilti, karštam darytis. džiūti: Burna kaista kaip liepsna. Katilas kaista ir verda. Vanduo kaista gyvuliam. Kaĩsta pečius. Da nevešim [javų],
da tegu kaĩsta.

2. šilti. prakaituoti: Kaistu nuog karščio, šuntu. Aš dirbdamas labai kaistù. Kai šilta, visi kaista. Kitiems kojos batuose kaĩsta. Arklys kaista: kiek pavažiavus pasidaro šlapias. Sako, greit kaistą̃s [arklys]. Paskui pradėjo kaist kruvinu prakaitu.

3. raudonuoti (iš gėdos, išgąsčio ar kito susijaudinimo): Meluojant veidai kaĩsta. Ka nudrėbs žodį (stačiai, nemandagiai pasakys), net ausys kaĩsta. Mergaitė kaĩsta tavęs klausydama. Tamsus veidas kaito iš džiaugsmo.

4. degti iš pykčio ar šiaip kokio susijaudinimo: Jaučiau, kaip šokinėja širdis krūtinėje, kaista kraujas. Man galva kaista iš džiaugsmo. Juo toliau, juo labiau kaista atmosfera. Akys kaĩsta jam iš gėdos. Įeinant akys kaista (svyla), išeinant – pakaušis.

5. šusti, trokšti, gesti nuo drėgmės ir šilumos: Kaĩsta šienas [kupečiuose],
reikia iškratyti. Dobilus vežant aplynojo, dabar ir kaĩsta sukimšti.
akìs kaĩsti jausti gėdą: Lengva pameluot, o paskuo ir kaĩsk akìs.
širdìs kaĩsta troškina: Laka šuo čystą vandenį, mat jam širdìs kaĩsta.
apkaĩsti.

1. kiek pakaisti, apšilti: Kai pienas apkaista, nukelti nuo ugnies.

2. kiek įkaisti, apšilti. nuo judėjimo, šilumos, alkoholio: Aš apkaitaũ bedirbdamas, t. y. apšilau. Ir ranka apkaĩto bemušant. Kaip apkaĩto aniems kaktos, pradėjo bučiuotis. Pavažiavom porą varstų, ir jau apkaĩto arklys. Tai kurgi, apkaĩtę abidvi dirbam! Žiūriu – ir Poviliuko arklys delto apkaitęs. | Apkaitę kaimynai, užkandžiaudami silke ir duona, minėjo gerus mirusiosios darbus.

3. kiek ar visai užkaisti, parausti (iš gėdos, išgąsčio): Apkaistu iki pat ausų nuo gėdos. Agnieška, žinoma, apkaito kaip rožė. Aš taip apsikaitaũ, kaip ištarė tą žodį, t. y. sugėdau. Jo veidas apsikaĩto.

4. įpykti, susijaudinti: Dėl tos kalbos aš buvau taip apkaĩtęs, kad ko tik nerėžiau antausį. Joneliui širdis apkaito.

5. truputį pakaisti, apšusti, aptrokšti, apgesti: Pilk druskos, tai pašaras neapkaĩs. Drėgnus dobilus suvežėm, tai ir apkaĩto.
atkaĩsti

1. kaistant atsigauti, atšilti: Nuo eglės šakos atkaitusi nučiuožia sniego pluta. Jau atkaĩto vanduo, t. y. atvirė, atšilo. Saulėje atkaitę vabalai. | Alus šviežiasis ir senąjį atkais. Širdis džiaugsmu atkaito.

2. atvėsti: Geležis greit įdenga, bet greit ir atkaista.
įkaĩsti.

1. kaistant įšilti: Dangus įkaitęs nuo žarų. Įkaitęs kopose auksinis spindi smėlis. Įkaitęs oras ribuliuoja ir mirga viršum laukų. Tarsi girdėdavau, kaip alsuoja dienos metu įkaitusi žemė. Kap geležis įkaĩsta, tai net raudona būna. Žarijas paskirsto, kad lygiai įkaĩstų laitas. Vanduo iki virimo įkaitęs. | Rytoj jau bus išgelbėjimas, kuomet saulė įkais.

2. įšilti . nuo judėjimo, susijaudinimo, šilumos: Įkaitaũ aš prieš tą pečių. Kad įkaitau bebėgdamas, net prakaitas išmušė. Ė raudonumas, kai inkaĩto šokdama! Įkaitę buvo jos skruostai, paraudę. Degtinės butelį pasistatę, visi jau įgėrę, įkaitę. | Varna įkaitusi (labai užsigeidusi) perėti.

3. įpykti, įširsti: Žodis po žodžio, ir klebonas jau įkaito, kad Graužiniuką piemeniu išvadino. Moterys, nesitverdamos apmaudu, įkaito.
iškaĩsti.

1. įšilti : Saulėje gražiai iškaitęs žydi mūsų vynuogynas.

2. įšilti . nuo judėjimo, šilumos: Iškaito, net jį prakaitas išmušė. Išgerk liepos žiedų, apsiklostyk ir gerai iškaĩsk, tada sveikas būsi. Arklys net iškaĩtęs veža, tęsia. Žirgas iškaitęs, net visas garuoja.

3. parausti (iš gėdos, išgąsčio): Ji iškaito ir išbalo. Ko taip iškaitaĩ lyg žarija? Net iškaito vaikas, kai pamatė kareivius. Nesijuokit, bo aš iškaitaũ.

4. išdžiūti nuo kaitimo, išnykti nuo karščio: Iškaĩsta javai spalių įvežtoj dirvoj, ir usnys metas. Medeliai greit nuo karščių iškaista.
nukaĩsti.

1. sušilti . Vežė vežė, ir nukaito arklys. Taip nukaĩtęs negerk vandens. Išgėrei, nukaitai, ir gerai. Vaikas atkišo jam savo veidelį, nukaitusį nuo šalčio. Jaunyste nukaito mums veidai. | Nukaĩsta (išsigąsta) širdis, kad toks baisus mirimas žadėtas.

2. parausti (iš gėdos, išgąsčio), susigėsti: Jam net ausys iš gėdos nukaito. Kai pasakiau teisybę į akis, tai tik nukaito. Pasakiau į akis teisybę – tik nukaito visas kaip žarija. Jos veidai pirma nukaĩto, paskui pabalo. Nukaĩto veidas iš baimės. Tai girdėdamas žmogus nukaito kaip vėžys keptas.
pakaĩsti.

1. kiek sušilti: Aš truputį trobą apvalysiu, kol pakais pietūs! Ant karštos ugnies vanduo greit pakaito. Būs pakaitęs alus, be ledų atvežtas į Kalvariją, kas aną bepirks.

2. kiek pakaisti, įšilti. Nuo degtinės gal kiek pakaĩsta kūnas, daugiau nieko. Arklys buvo labai pakaitęs, net pečiai šlapi.

3. parausti, susigėsti: Pakaĩsiu, tai pakaĩsiu, ale mažu gausiu.

4. pašvinkti, pagesti, pašusti: Meisa pakaĩto be druskos ir pasiemė ūmą (neskanų kvapą) . Pakaĩtę miltai, dėlto ir duona kimbanti išejo. Tie miežiai šįmet pakaĩtę ar kas galas, kad tas miežienis toks aitrus.
pérkaisti.

1. perdėm įkaisti, labai įkaisti: Dusliai murmėdama trūkinėja perkaitusi žemė. Aliuminius greit pérkaista.

2. peršilti. Vilkis ir kailinius, nebijok, nepérkaisi. Parkaitęs it šuo saulėje. Vilkas, šiltą dieną perkaitęs, ištroško.
prakaĩsti labai suprakaituoti, sušilti: Jo pažastys vis prakaitę. Kiaurai visas prakaitaũ.
prikaĩsti.

1. prišilti: Virk lauke, kad neprikaistų troba.

2. įprakaituoti, įšilti. Kolei atjojau daiktan, tai arklys buvo gerai prikaĩtęs.
sukaĩsti.

1. suprakaituoti, sušilti: Pjovėm rugius greitai, net kaktos sukaito. Tuoj arklys sukaĩsta, net šlapias esti. Jau arklys sukaĩto. Arklys sukaitęs švenkščia. Sukaitęs Kanopa lyg tėvą mušdamas. Oi mums kakta susikaito!

2. sugesti, sušusti, organiškai sudegti: Sukaito miltai maiše. Neminkit taip smarkiai: šienas nelabai sausas – sukaĩs. Sukaisti gali drėgni ir sausi grūdai. Vilgšniams dobilams dėkiat gerai druskos, kad nesukaĩstų.
užkaĩsti.

1. sušilti , užvirti: Ar puode vanduo užkaĩto? | Žinai pats, kad dieną užkaĩsta.

2. sušilti . Kai užkaito, kojas raito, kai atšalo, dantis kala. Truputį išgėrė, ragai užkaĩto – pradėjo daugiau ieškot. Viliui [nuo alaus] užkaito galva.

3. parausti. Mokytojo veidas užkaito džiaugsmu. Kai tep aš pasakiau, jis kap žarija užkaĩto. Jei nebūtum kaltas, nebūtum taip užkaitęs. Kad užkaito, tuoj matos, kad kaltas. Iškoliotas atsikėlė ir užkaitęs nuėjo namo.

4. susijaudinti, supykti: Jis taip užkaito, kad gatavas buvo galvą praskelt. Kad jas. pirštais užgaučiau, užkaistų krūtinės nuo balsų įstabių.

5. užkaitinti. Vai užkais užkais giedri saulelė. Kap tik saulelė užkaĩsta, tai miego ir nebėr. Saulelė motule, užkaĩsk užkaĩsk! Rytoj sušilsią užkaitus saulutei. Neužkaito saulelė, nenunoko uogelė.
širdìs užkaĩto apėmė pyktis: Taip širdìs užkaĩto, kad tik tik nepradėjau bartis. Pradėjo su užkaitusia širdim.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apkaisti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x