apkaišioti

káišioti, -ioja, -iojo. kišti:

1. kišti vieną po kito; smaigyti ką kur: Kaiščius káišiok ant pievos drausdamas, kad neganytum. Ji ten smaigė smaigė, kaišiojo kaišiojo [smaigtus, kuolelius],
gal kokį pusvarstį nusmaigė.

2. artinti prie ko: Kaišiojo ji savo mažytį pirščiuką į įvairius nežinomus jai iki šiol daiktus.

3. kamšyti: Poviliukas, kaišiodamas skurlotus, apstabdė kraują.

4. ankštai talpinti: Seniau káišiodavo mokyklas po trobales.

5. dažnai užkišti ir vėl atkišti: Važiuotiems reikia karkles kilnoti, kišinį kaišioti.

6. kaišyti ką kuo puošiant: Vasarą klėties sienas mergos káišiodavo laukiniais kvietkais ir mėtom.

7. rodyti ką (iškišant): Kaišio [ja] liežuvį kaip ragana kureklį. Iš krūmų kaišiojo žvėrys galvas. Jis kaišiojo pro langą galvą. Tokius muitininkus visi pirštais kaišiojo ir laikė nusidėjusiais. Tarp savęs šnekėdami, visi pirštais kaišiojo. Tėvą špygom káišioja. Ir šuniui špygos nekaišiok. Ėmė vilkbalėj kaišioti iš vandens stiebus spalgenos ir bruknės.

8. lįsti, kištis: Jūs nekáišiokiatės į tą interesą, aš apsikaišiosu.

9. davinėti, dalyti: Sveikindamasis kaišiojo jiems galus pirštų. Káišioji visko, o negali prisiprašyt. | Jis žmogus skolas káišioja, tai gal visaip priseina pabūt. Kamgi man tuojau mokėti krūvą pinigų, kad aš galiu po nedaug kaišioti. siūlyti: Kaišioja mergiotę, mislia, kad paims.

10. prikaišioti, priekaištus daryti: Nekaišiok man tos Amerikos. Jeigu kaip išeis, tai paskui ir káišiosi visą čėsą. To jiems niekas niekur ir nėra kaišiojęs.
dantìs (káltus) káišioti juoktis, šaipytis: Aš rimtai [kalbu],
o jis dantis kaišioja. Nekaišiok čia savo kaltų (dantų), ba nesurinksi!
liežùvį káišioti kalbėti be reikalo, kištis į kitų kalbą: Nekaišiok liežuvio kur nereikia.
nagùs káišioti vogti: Būtų geras vaikas, ale kad nagùs káišioja.
nósį káišioti lįsti, stengtis viską pamatyti, ištirti: Nósį káišioja visur. Senis vaikščioja po kambarį ir visur nosį kaišioja. Ko tu čia vaikščioji, ko nekviesta nosį kaišioji?
apkáišioti. apkišti.

1. apkaišyti, papuošti: Apkáišiojo duris. Apsikáišiojus kaip Sekminių karvė.

2. apdalyti: Visus vaikus apkáišiojo obuoliais.
atkáišioti. atkišti.

1. atidavinėti: Atkáišiojau jau didumą skolų.

2. pakaišioti, padavinėti: Toks ten tavo ir šėrimas: ką pagavęs atkáišiojai atkáišiojai (pakaišiojai) .
įkáišioti. įkišti; įkišti kur ne kur (sodinant): Ežių galuos įkáišiojau (įsodinau) po kelias pupeles.
iškáišioti. iškišti.

1. suvartoti kaišiojant: Iškáišiojau visus virpčius, o da apvynių liko nevarpytų.

2. sukišinėti; iškišinėti: Prikišo deglą prie pakulų ir tošių ryšulių, kurie buvo iškaišioti tarp dervuotų pušinių malkų.

3. išdalyti: Buvom nemaža prisikūlę pupelių, bet tai tam, tai tam po biškį ir iškaišiojom.

4. išlįsti, pasirodyti: Užteko jam suaižymo rankų, net kaulai išsikaišiojo.
nukáišioti. nukišti; nusmaigstyti: Biržėm dirva nukáišiota.
pakáišioti. pakišti.

1. pakišinėti: Po stalo kojom pakáišiojau kaladėles, kad aukštesnis būtų.

2. padalyti, padavinėti: Pakáišiojo visiem vaikam po riekelę pyrago.

3. pasodinti ką, kišant į žemę: Kitais metais miežių vietoj reiks pakaišioti bulvių.

4. pasikelti; pasikaišyti (ilgą drabužį): Stovi pasraitojus, ateina paskaišiojus.

5. palandžioti, kištis su patarimais: Nepasikáišiosi pri gaspadinystės lovo [je] sirgdama.
prikáišioti. prikišti.

1. prikišti ką pilną vieną po kito kaišiojant: Sienas kiminų prikáišiok, kad vėjas nepūstum. | Daugelis paskaitų per daug prikaišiotos nesuprantamų žodžių.

2. priekaištauti: Feuerbachas prikaišioja Kantui atsitraukimą nuo materializmo. Kas jam prikaišios: sūnaus neturi, Palmutė dar per jauna tėvui prikaišioti. Ką čia dabar prikaišioji, reikėjo pirma sakyt! Tu mun daugiau nebeprikáišiok, o mun nepatinka. Ak jau tik prasikalsk kuo, visą amžį prikáišioja. Jį pradėjo badyti ne tiktai prikaišiojami, bet ir tiriami žvilgsniai. Aš jam nieko nesakau, o jis man mano klaidas visada prikáišioja. Kas praėjo, užsimirškite, vienas kitam neprisikaišiokite, ir sugyvensite.
sukáišioti. sukišti.

1. kišti ką kur vieną po kito: Dairėsi į aprūkusias lubas, kur už sijų buvo Suvaizdžio sukaišiotos ramunių ir pelynų šluotelės.

2. suvartoti kaišiojant: Sukáišiojau tuos pagaliukus pievon.

3. sustiprinti, sutvirtinti kaišiojant: Langas iš visų pusių skalelėmis susprangstytas, sukaišiotas.
užkáišioti. užkišti.

1. žymėti gairėmis ką draudžiant: Su kaiščiais užkáišiok pievas drausdamas, kad nebgintum.

2. užkamšyti: Langus [prieš žiemą] užkáišiojom pakulom ir užklijavom popieriais.

3. užkišti vieną po kito: Visos durys užrakinėtos, užkáišiotos.

4. atidavinėti (skolas): Daug visokių skylių (skolų) turim – kol užkáišiojam, ir mum nieko neblieka.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apkaisioti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x