juokúoti, -úoja, -ãvo. juokauti:
1. Ką čia juokúoji? čia ne juokai. Suėję sau, susisėdę prieklėtyje seniokai ir juokúoja. Nuliūdę nesugeba juokuoti. Ponas dažnai ir juokuodamas nudažo kailį. Aš nejuokúoju, aš rimtai sakau. Lenkai su lietuviais turėję jau iš tikro rokuotiesi, bet ne juokuoti. Susėdom visi pablaku ant veja, ūksmė [je] klevo, ir pradėjom juokuoti. Nejuokuok su juomi, nes to gailėsys paskuo. Seniau jis juokuodavo, būdamas labai linksmas. Gegužė kukavo, juokavo. Kad juokúojas, kad būna panos su kavalieriais!
2. Su liūtais žaidė nei su ožyčiais juokuodams. Su smerčiu nejuokuok. Pjaus mano sūnelis ne žentelis, pjaus mano sūnelis juokuodamas. Žmogus juokuodamas mane pabaigė, kad būtų iš tiesų kibęs, būčiau gyvas neblikęs.
3. Tamsta bejuokuoji sau iš manęs, o man tatai skaudu. Dar juokavom iš senųjų, jog jiems artie kapas.
apjuokúoti
1. pašiepti, paniekinti, pajuokti: Apijuokavo jį.
2. tyčiotis: Apijuokuoja ižg teisybės jo.
atsijuokúoti į juokavimą atsakyti juokavimu: Mėgino Jonas atsijuokuoti, bet jo veidas reiškė tokią gėlą.
išjuokúoti
1. išjuokauti: Liuob išjuokúos ir seniejai žmonys.
2. išjuokti: Lenkų žemę parkeliavom, lenkų žmones išjuokavom.
pajuokúoti. pajuokauti: Ans tik pajuokãvo, o tu ir pavierijai. Jaunystėj reik pasilinksminti ir pajuokuoti su jaunuomene.
sujuokúoti. pajuokuoti: Sujuokavom, kad jauni buvom. „Rastai, ir sekas“, – sujuokavo senis Bajoriūnas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.