apjodinėti

jodinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.

1. joti 1: Kam jodinėji arklį? Mano žirgas juodbėrėlis pirmą kartą jodinėtas. Jodinėjau aš ant jo. šešeris metus. Ir Jurgutis, ką dirbdamas ar lazdelę jodinėdamas, girdavosi: „Aš vyras!“. | Labądien, mergele, linų rovėja! – Tau dėkui, berneli, kur jodinėji? Jodinėti žingsniu nemokėjai, vis ristele žirgą varinėjai. Kur buvai, bernyti, kur jodinė́jai? Visi jodinėja, niekas nepašeria. Pono loska ant keršu arkliu jodinėja (nelauk iš pono malonės) . Vaikai raiti jodinė́jasi. Vaikai ganė karves ir jodinėjosi arkliais.

2. trypti, minti jojant: Imsiu žirgelį dar nemokytą, josiu keleliu dar nejodinė́tu.

3. po truputį, retkarčiais vogti: Anksčiau jodinė́jo arklius.
jodinėti ant sprando (sprandu) išnaudoti, rieti, guiti ką: Nenusileisiu, kad man kiekvienas ant sprando jodinėtų. Kas gi gale bebūt, kad jau marti, tik įžengus, pradėt močiai an sprando jodinėt! Geriau kalbėtum apie orą, o ne mano sprandu jodinėtum (mane išjuoktum) . Gana bejodinėt ponams ant mūsų sprandų!
apjodinė́ti.

1. apjoti 1: Apjodinėjau visus laukus – nieko nemačiau.

2. engti, išnaudoti: Kunigai moka gerai mūsų žmones apjodinėti.

3. aptrypti, išminti jojant: Pakūčiai apjodinėti, o arklių nėr.
įjodinė́ti

1. įpratinti joti: Apkaltinti buvo arkliai, juoba kad dar gerai neįjodinėti.

2. įsigalėti, įsivyrauti: Jis jau įsijodinėjo.
išjodinė́ti

1. apkeliauti jodinėjant: Visur išjodinėjau, niekur neradau. Išjodinėjau Ringos miestelį.

2. išmankštinti jodinėjant: Išjodinėk arklį, ir bus sveikas.

3. išnešioti, išdėvėti jodinėjant: Pusę metų išjodinėjau šitom kelnėm, ir, žiūrėk, kokios tebėra sveikos.

4. išsiskirstyti, į šalis išjoti: Išjodinėjo visi žinianešiai, nebeturiu ko pasisiųsti.

5. ištrypti jodinėjant: Kareivių išjodinė́tos pievos (išvažinėti keliai), kur čia beaugs žolė (kur bebus lygūs keliai) !
nujodinė́ti. jodinėjant nuvaryti, nubaigti: Vargšas arkliukas taip nujodinėtas, kad iš jo beliko viena skūra ir kaulai. Senasis vaivada, eina gandai, nujodinėjęs septynis žirgus. Kad jį kur raganos nujodinėtų. !. Pati greit nujodinės (užries, užuis) tą savo perekšlį.
pajodinė́ti. pajoti 1: Pajodinė́k vaiką. | Kad pirštai tą plunksną lengviau pajodinėt galėtų, manai, aš rašytinių pasakų nesudėčiau. Liepia pabalnot arklius visiem ir joja in girią pasijodinėtie. Senis su gražiu žirgu mėgo pasijodinėti. Tėtušėli mano, senutėli mano, katrą skirsi man žirgelį pasijodinėti. ?
parjodinė́ti

1. parjoti pakrikai, ne būriu: Jau parjodinėja naktigonykai namo.

2. parbaigti jodinėjant: Žirgelį tą vieną turėjo ir tą patį jau parjodinė́jo.
pérjodinėti. perjoti.
prajodinė́ti.

1. pramankštinti jodinėjant: Žirgelis užsistovėjęs, reikia prajodinė́ti.

2. įpratinti joti: Jau kumeliokas nebe mažas, ne pro šalį būtų prajodinėti. Jeigu arklys ramus, tai jį nesunku prajodinėti.
sujodinė́ti

1. nujoti ir parjoti: Ar jau sujodinė́jo Leipalingin? Tik sujodinėjau tokį kelią ir nieko negavau.

2. nuvarginti, susendinti bejodinėjant: Gaili jis savo sujodinėto seno kuino.

3. sumindyti, užmušti jojant: Sujodinė́jo šunį.
užjodinė́ti

1. užjoti, užsukti dažnai pas ką nors.

2. parbaigti bejodinėjant: Vaikai užjodinė̃s tą ožiuką bejodinėdami.


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apjodineti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis