apipuškėti

puškė́ti, pùška, -ė́jo.

1. darytis burbulams (rūgstant, verdant), gurguliuoti, pukšėti: Alus, kopūstai, kad rūgsta, pùška. Pùška kap mielės pyraguose. Jau surūgęs pienas, tuoj ims puškė́t. Užmaišai [avižinius] miltus, anglį įdėdavai, iš savęs pradeda rūgt, pùška, pùška ir išrūgsta. Bačka pùška, verda. Pùška kaip karštas kalkakmenis vandenė [je]. Iš kupstų ėmė kilti garas, kur užsilikę sniego gabalai puškėdami šnabždėjo tirpdami. | Kad riebiai privalgai, viduriai pùška. | Puškė́ [jo] puškė́ [jo] ir pratrūko (bezdėjo bezdėjo ir pirstelėjo) . Kubile puška apsiputojęs, o kai išlipa – šeimyną pasotina.

2. stenėti, dejuoti, pukšėti: Musėt, karščio vaikas tura, ka taip pùška. Senė puškė́jo puškė́jo, nebilgai bepatraukė. Ka stena, ka pùška – nėko nepakela. Senis pùška visą žiemą. Pùška kap ėringa avis. Ligonis per naktį puškėjo. Ta mūsų mamytė puška ir puška per dienų dienas. Vaikeli, neverk, nepuškėk. Ko puški? Tu per senas, aš per jauna, o ką mudu veiksiv? Tu pas pečių bepuškėsi, aš jauna beverksiu. Pùškantis tai pùška, pùška ir nemiršta, o sveikas tai tik braukšt ir nėr.

3. taškantis maudytis, pliuškentis: Jis ir nepuškė́damas moka plaukti.

4. pupsint važiuoti, plaukti: Gango vandeniu švilpaudami puškėjo garlaiviai. Puškėdamas laivas tolo nuo prieplaukos. Bėga geležinkeliu traukinys. Pryšakyje puška, šniokštuoja lokomotyvas.

5. spragsėti: Ugnis, dideliai prikurta, puškė́jo. Eglutė sunkiai dūsavo ir vaitojo, šakelės puškėjo.

6. traškėti, braškėti: Kad eita par mišką, trata, pùška.

7. trykšti, čiurkšti: Ant liūno vanduo pùška, t. y. šoka aukštyn.
apipuškė́ti, apìpuška, -ė́jo.

1. nuspuoguoti: Visas apipuškė́jau. Rankos apipuškė́jusios.

2. išsisirgti, nusiligoti, pasiligoti: Kiek jau jaunų po žeme, o toks senas apipuškė́jęs puška bepuška.
atpuškė́ti, àtpuška, -ė́jo. ateiti, atbristi, atsibelsti: Patvoriu atpuška Galinis. Aš parjosiu atpuškėsiu mergelės žiūrėti.
išpuškė́ti, ìšpuška, -ė́jo.

1. su putomis išrūgti: Duona inrūgo, net išpuškė́jo. Išpuškė́jo tos uogos [suvirintos],
i viskas. Išpuškė́jo, išlipo ta smetona. Išpuškė́jęs smetonas, labai senas.

2. kunkuliuojant, verdant išbėgti: Buza išpuškė́jo. Kruopos išpuškė́jo, dabar bus neskanios.

3. taškantis išplaukti: Jau trys ketvirčiai valandos, kaip garlaivis išpuškėjęs į Liverpulį.

4. pasidaryti skylėtam: Išpuškė́tos skotertės.
nupuškė́ti, nùpuška, -ė́jo. aptekti puškais, spuogais: Vaikas po rauplių nupuškė́jo, t. y. puškais apteko. Nupuškė́jusi vaiko burnelė. Lūpos nupuškėjo nu druskos.
papuškė́ti, pàpuška, -ė́jo.

1. padejuoti, pavaitoti: Puškėte pàpuška bobutė, ale dar neguli, neserga, negaliuoja.

2. papliauškėti: Šaudant papuškė́jo.
parpuškė́ti, par̃puška, -ė́jo. pareiti dejuojant: Par̃puška iš miesto senė.
supuškė́ti, sùpuška, -ė́jo.

1. sutraškėti: Kai patraukė išnertąją ranką, net kaulas supuškė́ [jo],
ė kap sopė [jo],
tep sopa.

2. taškantis subristi (į vandenį): Par vidudienį visos karvės sùpuška [v] andenin, kad galėtų apsigint nuo visokių birbalų.

3. kiek sudejuoti, sustenėti: Sùpuška tik – tujau pri daktaro leka.

4. supupsėti: Užbaubė mašina, supuškėjo ratai, – važiuojam.

5. sutrūkinėti: Supuškė́jo siūlai.

Įrašas
Paaiškinimas	<b>puškė́ti, </b>pùška, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">darytis burbulams (rūgstant, verdant), gurguliuoti, pukšėti: </span> Alus, kopūstai, kad rūgsta, pùška. Pùška kap mielės pyraguose. Jau surūgęs pienas, tuoj ims puškė́t. Užmaišai [avižinius] miltus, anglį įdėdavai, iš savęs pradeda rūgt, pùška, pùška ir išrūgsta. Bačka pùška, verda. Pùška kaip karštas kalkakmenis vandenė [je]. Iš kupstų ėmė kilti garas, kur užsilikę sniego gabalai puškėdami šnabždėjo tirpdami. | Kad riebiai privalgai, viduriai pùška. | Puškė́ [jo] puškė́ [jo] ir pratrūko <span class="explanation"> (bezdėjo bezdėjo ir pirstelėjo) </span>. Kubile puška apsiputojęs, o kai išlipa – šeimyną pasotina. <br/>2. <span class="explanation">stenėti, dejuoti, pukšėti: </span> Musėt, karščio vaikas tura, ka taip pùška. Senė puškė́jo puškė́jo, nebilgai bepatraukė. Ka stena, ka pùška – nėko nepakela. Senis pùška visą žiemą. Pùška kap ėringa avis. Ligonis per naktį puškėjo. Ta mūsų mamytė puška ir puška per dienų dienas. Vaikeli, neverk, nepuškėk. Ko puški? Tu per senas, aš per jauna, o ką mudu veiksiv? Tu pas pečių bepuškėsi, aš jauna beverksiu. Pùškantis tai pùška, pùška ir nemiršta, o sveikas tai tik braukšt ir nėr. <br/>3. <span class="explanation">taškantis maudytis, pliuškentis: </span> Jis ir nepuškė́damas moka plaukti. <br/>4. <span class="explanation">pupsint važiuoti, plaukti: </span> Gango vandeniu švilpaudami puškėjo garlaiviai. Puškėdamas laivas tolo nuo prieplaukos. Bėga geležinkeliu traukinys. Pryšakyje puška, šniokštuoja lokomotyvas. <br/>5. <span class="explanation">spragsėti: </span> Ugnis, dideliai prikurta, puškė́jo. Eglutė sunkiai dūsavo ir vaitojo, šakelės puškėjo. <br/>6. <span class="explanation">traškėti, braškėti: </span> Kad eita par mišką, trata, pùška. <br/>7. <span class="explanation">trykšti, čiurkšti: </span> Ant liūno vanduo pùška, t. y. šoka aukštyn. <br/><b>apipuškė́ti, </b>apìpuška, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">nuspuoguoti: </span> Visas apipuškė́jau. Rankos apipuškė́jusios. <br/>2. <span class="explanation">išsisirgti, nusiligoti, pasiligoti: </span> Kiek jau jaunų po žeme, o toks senas apipuškė́jęs puška bepuška. <br/><b>atpuškė́ti, </b>àtpuška, -ė́jo. <span class="explanation">ateiti, atbristi, atsibelsti: </span> Patvoriu atpuška Galinis. Aš parjosiu atpuškėsiu mergelės žiūrėti. <br/><b>išpuškė́ti, </b>ìšpuška, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">su putomis išrūgti: </span> Duona inrūgo, net išpuškė́jo. Išpuškė́jo tos uogos [suvirintos], i viskas. Išpuškė́jo, išlipo ta smetona. Išpuškė́jęs smetonas, labai senas. <br/>2. <span class="explanation">kunkuliuojant, verdant išbėgti: </span> Buza išpuškė́jo. Kruopos išpuškė́jo, dabar bus neskanios. <br/>3. <span class="explanation">taškantis išplaukti: </span> Jau trys ketvirčiai valandos, kaip garlaivis išpuškėjęs į Liverpulį. <br/>4. <span class="explanation">pasidaryti skylėtam: </span> Išpuškė́tos skotertės. <br/><b>nupuškė́ti, </b>nùpuška, -ė́jo. <span class="explanation">aptekti puškais, spuogais: </span> Vaikas po rauplių nupuškė́jo, t. y. puškais apteko. Nupuškė́jusi vaiko burnelė. Lūpos nupuškėjo nu druskos. <br/><b>papuškė́ti, </b>pàpuška, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">padejuoti, pavaitoti: </span> Puškėte pàpuška bobutė, ale dar neguli, neserga, negaliuoja. <br/>2. <span class="explanation">papliauškėti: </span> Šaudant papuškė́jo. <br/><b>parpuškė́ti, </b>par̃puška, -ė́jo. <span class="explanation">pareiti dejuojant: </span> Par̃puška iš miesto senė. <br/><b>supuškė́ti, </b>sùpuška, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">sutraškėti: </span> Kai patraukė išnertąją ranką, net kaulas supuškė́ [jo], ė kap sopė [jo], tep sopa. <br/>2. <span class="explanation">taškantis subristi (į vandenį): </span> Par vidudienį visos karvės sùpuška [v] andenin, kad galėtų apsigint nuo visokių birbalų. <br/>3. <span class="explanation">kiek sudejuoti, sustenėti: </span> Sùpuška tik – tujau pri daktaro leka. <br/>4. <span class="explanation">supupsėti: </span> Užbaubė mašina, supuškėjo ratai, – važiuojam. <br/>5. <span class="explanation">sutrūkinėti: </span> Supuškė́jo siūlai.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.