apipurtyti

pùrtyti, -o (-ija, -yja), -ė (-ijo, -yjo)

1. smarkiai judinti į šalis, aukštyn ir žemyn, kratyti: Pùrtau grūšią, obelę. Vėjas piktai purtė juodas šlapias šakas virš mano galvos. Juodai apsirengęs žynys išeina į ratą, purtydamas savo vešlius plaukus. Galvą kratė, pùrtijo, pardegė tas paršiukas. Kazimier, kelk, svečių atėjo, – purtė mama. [Vištukas] sparnais purto ir gieda. Ateis, kaip pradės duris pùrtyti! | Per gruodą važiuojant labai pùrto. Avinėl, purtykis! Purtosi kaip višta po krūmu.

2. kratyti, kad nubyrėtų, krėsti: Agar pùrtytus obuolius irgi ema? Nuo jaunų lapelių purtydamas rasą, vėjas nešiojo meilų pavasario kvapą. Žemė dabar purto mus nuo savęs.

3. versti drebėti, drebinti: Kol man' šiandiej šaltis teip purto? Tėvą lyg šaltis pùrtąs, eisiąs gult. Matyt, irmėdis nori stvert: kaulus gelia, drebulys purto. Mane šiurpas pùrto. Nervingas šiurpulys purtė visą kūną. jausti kuo pasibjaurėjimą, pasibaisėjimą: Vyno aš nenoriu: pùrto mane. Mane pùrto, aš bijau tos spekuliacijos kai ugnies.

4. drebėti: Jis, rūgšto užgėręs, purtės ilgai. Bonifacas purtėsi, tik pamislinęs apie svietą žmonių.

5. kratant kedenti, purenti, purinti: Tik gerai man taisyk lovą ir taip purtyk patalus, kad iš jų lėktų plunksnos. Pùrtyt šieną. Ar baigei šieną purtijęs?

6. kratant kapstyti, drabstyti, sklaidyti: Reikia visom pùrtyti [mėšlą],
jeigu viena pùrtysma, tai lig vakaru nepabaigsma.

7. daryti kratą, ieškoti, krėsti: Pradėjo vežimus pùrtyt. Kiek jau kartų jį pùrtė, šautuvo ieškojo, ir neranda.

8. gintis, kratytis, nesutikti, atsisakyti, vengti: Iš pradžių tėvai purtėsi, nenorėjo tikti, bet ką padarys su tokia knypava! Jis nuvažiavo pas ją, anoj purtosi. Jis visai pùrtosi nuo tos mergos. Jam pasirodė, jog ir Danyla nesipurto nuo jos. Neduoda nė sušnekėti – iš tolo purtosi, matyt, kad nenori. O vienok yra daug tokių, kurie nuo visko purtosi iš tolo. Šakalas nesipurto ir augalinio maisto. Miške pušys ir eglės purtėsi žiemos snauduliu. Purtosi, kol neragavęs.

9. kuistis, purinėtis: Višta pieštėsa pùrtos. Vištos pùrtos, tai bus lietaus.

10. draskyti, pešti: Pùrto kap vanagas vištą.

11. godžiai valgyti, ėsti: Purtau šviežią kiaulieną su bulvėm – karališki pietūs.
karvẽlis (balañdis.
) pùrtosi. Kad balandžio mėnesį sniega, tai karvẽlis pùrtos.
kìnkas pùrtyti bijoti, baimintis: Eina mūsų žmogelis, kinkas purtydamas.
širdìs pùrto (si) darosi baisu, bjauru: Jau mane kadai pùrto mano širdìs. Prieš bjaurų darbą veltui širdis purtos.
apipùrtyti.

1. apibarstyti.

2. kiek nusikratyti: Jis apsipurtė nuo drabužių sniegą.

3. apdraskyti: Šuva kartais apipùrto katę.
atpùrtyti.

1. išbudinti.

2. atkratyti, atgrėsti: Religinis nerimtumas jį atpurtė nuo tikėjimo.
išpùrtyti.

1. iškratyti, išdulkinti: Išpùrtyk maišą. Žieminius rūbus reikia atvirame ore išpurtyti ir pavėdinti. | Džiaustomi skalbiniai gerai išpurtomi, kad nebūtų raukšlių. Vokietis gerai mumis išpùrtė par karą.

2. kratant numesti žemėn, pašalinti: Žmogus supyko, išpurtė jį iš medžio ir aptvojo šonus. Vaikiščią iš medžio išpurtė lyg šunų užvytą katiną. purtant nukratyti: Išpùrtė obelį.

3. kratant išdrabstyti, iškapstyti, iškreikti: Urtelė mėšlus išpurtė.

4. išdrebinti kurį laiką: Jį tę griebė maliarija i tris mėnesius išpùrtė. Visą naktį akių nesumerkiau – drugys išpurtė.

5. išpurinti: Patalai išpùrtyti pūpso. Lovą išpùrtė. Šieną išpurtyt. Negali miegot, reikia išsipùrtyt, išdaužyt.

6. iškrėsti ieškant: Iškrėtė išpùrtė visus namus.
káilį išpùrtyti prilupti: Nu, kaip, ar gerai vyrai kailį išpurtė?!
nupùrtyti.

1. krečiant nuberti, nukrėsti, nukratyti: Obuolius nupurtyti. Ignotienė turėjo palaukti, iki vėjas nupurtys nuo medžių gausų lietaus vandenį. Nusipurtė žąsis, iš vandens išėjusi. Norkūnas atsitiesė, padėjo nebaigtą obliuoti lentelę į šalį, nusipurtė skiedras. Bernas nusipurtė sniegą.

2. priversti sudrebėti, sudrebinti: Oi, kad nupùrtė šaltis! Purti purti – toks vėjas nupùrtė mane. Ji, matyt, buvo apšalusi priemenėj, ir tarpais nupurtydavo ją šiurpas. Vėsus drungnumas nupurtė kūną drebuliu. Putreikį nupurtė įkyrus ir šaltas virpulys. Darosi vėsu, nupurto drebulys. Jei šaltis nupurto, – mirtis į akis pažiūrėjo. Džiaugsmo drugys mane nupurtė. Kaip pamisliji kartais, tai net baimė nupurto, kas bus. Ir kai jis prieina iki tos nepaprastos minties, kažkas jį baisiai nupurto. Ir mane kartais baimė apima, net visą nupurto. Išgirdau tei ant mano vaiko sakant, tai toks piktumas nupùrtė. Pasibaisėjimu ir siaubu nupurtė karalaitę jaunuolio žodžiai. Mañ nukrėtė elektra, nupùrtė.

3. sudrebėti: Iš išgąsčio visas nusipùrtė. Apie Klevinską nepagalvojo, tik ir dabar nusipurtė, prisiminęs jo klaikią šypseną.

4. purtantis gauti galą: Antys purtės, purtės i nusipùrtė.

5. atsikratyti, atsipalaiduoti: Miškas, galutinai nusipurtęs nakties tamsos likučiais, kėlėsi visa savo žalia didybe. O juk visa ta praeitis – gyva, tikra, taip, rodos, neseniai nusipurtyta.

pañčekas nupùrtyti. mirti: Vagis nupùrtė pañčekas.
papùrtyti.

1. pajudinti į šalis, pakratyti: Smarkiau papùrtyk – va iš tos pusės jau daug geltonų [obuolių]. Tamsta, tamsta, – papurtė mane kažkas už peties. Kad aš tave papurtysiu, tai plaukai nuo galvos nubyrės. O žirgas Vytauto piesta sustojo, karčius papurtė, suprunkštė ir šoko per lauką lėkt. Žirgas, mešką tik pajutęs, šoko, net sprandą papurtęs. Krautuvininkas papurtė galvą ir pasakė, kad nėra. Guoba papurtė galvą, tarsi norėdamas atsikratyti staiga užplūdusių minčių. Didysis gūžtelėjo pečiais ir papurtė galvą. | Aš tave kad papurtysiu, tai tu daugiau nenorėsi! Ir gerai, kad gerai jus papurto mano rūstūs jaunystės draugai. Pati ir Danielius liepė pasipurtyt avinėliui, o jau tas nesipurto. Kai sargai žiūrėjo aukštyn, tai jis. pasipurtė ir prikrėtė jiem akis. Jis taip pasipurto ir eina savo keliu. Upės pasipurtė, jų rūbai sutrūko.

2. pakratyti, kad nubyrėtų, pakrėsti: Papùrtyk man obuolių. Vieną sykį vidurnaktį išėjo iš to dvaro kumetynės žmogus pasipurtyt obuolių.

3. priversti sudrebėti: Smarkus sprogimas papurtė namelį. Jį papurtė skardus arklio žvengimas.
káilį papùrtyti apmušti: Papurtė kailį gerai, tai dabar tylia.
pérpurtyti. perkratyti.
supùrtyti.

1. sujudinti į šalis, pakratyti: Supùrtyk gerai obelę, ba nekrinta obuoliai.

2. priversti sudrebėti, sudrebinti: Grausmas supùrtė namą. Seno Vilniaus sienas patrankos supurto, ir saliuto griausmas nuskrenda toli. Orą supurtė baisus sprogimas. Šaltis supurtė jį, ir kažin koks silpnumas mušė į kojas. Supurtytas šiurpo, Petras atsirėmė į staktą. Jį vėl baimė supurtė. Kilusi audra supurtė pasaulį. Šeimos lizdelis supurtytas, nežinia, kas bus ryt. Supùrtomas, šiurpulingas įspūdis.

3. sudrebėti: Pikčiurnienė susipurtė, šoko iš lovos ir basom kojom bėgo paskui. Jeigu susipurtai, tai giltinė į akis pažiūrėjo.

4. supurinti: Supùrtyk paduškas, jis jau eis gult. Patalo plunksnas supurtyti.

5. sudraskyti: Jeigu šunį paleistum, tai tuoj supùrtytų katę.

6. godžiai suvalgyti, suėsti: Aš jau savo mėsą supùrčiau. Visą mėsą supùrtė, i da alkanas. Supùrtė visą mėsą ir da nepaėdė, ot besočiai!
užpùrtyti.

1. užkratyti, užkrėsti: Da biškį gali šiaudų užpùrtyt.

2. sudraskyti: Kai pagauna [šuo],
tai užpùrto [vaiką].


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apipurtyti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasSapnininkasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2020 - 2024 www.zodynas.lt
Draugai: TV Programa Vārdnīca Horoskopai Skaičiuoklė Juegos Friv
x