apipulti

pùlti, púola (pùla. puõla. puõlna. pul̃na. pùlsta. punla), púolė (púolo)

1. staigiai leistis žemyn, kristi: Vanduo puolė latakais ir beregint išsiliejo upėmis. Ji supuvusį medį drožė, o aukso skiedrikės puolė. Ale jis buvo labai tinginys: nuvažiavo in girią, sustojo po egle, kerta šakas, ir kad jam pultų tiesiog in vežimą. Už trijų varsnų puolė akmuo, išvertė ąžuolinę tvorą ir tiltelį sulaužė. Šlakai puola iž dangčio. Jeib ledai pultų ant visos Egipto žemės. Púoliau iš vežimo. Par tiltą jodams nuo žirgo puoliau, purvynelė [je] gulėjau. Ir ji puolė nuog asilo. Púolė nuog medžio. Pùlk, sakale, an marių, gerk čystą vandenėlį. Kad prie kranto ežero prisiartino, pamatęs žaliąsias varliukes, nuog kranto į vandenį puolančias. Kaip puolo uodas iš ąžuolėlio, visa giria drebėjo. Sakydavo, kad toj vietoj žvaigždė púolus. Ar jiemus mona nepuldavo iž dangaus? Kad ten žemė griūtų, dangus pultų – būsi mano miela. Puola kulkos tankios kaipo ledai. Skeveldra púolė ir pataikė moterai. Aš pati nežinojau, kur vainikelis púolo; bus puolęs in rūtelės – pažinsiu po rūtelei. Pamokslai puolė į žmonių širdis kaip kvepianti rasa vasaros vakarą, iš dangaus puolanti ant lankos žolynėlių. Žodžiai, kur man puola į ausis (mano girdimi), pažeidžia Dievą. Bylančiam Petrui tus žodžius puolė Dvasia Šventa ant visų, kurie klausė žodžio. Man apie tai mislijant, plunksna puola iš rankos (jaudinuosi) . Aukštai šoksi – žemai pulsi. Nekilk aukštai – pulsi žemai. Kas aukštai lakioja, tas skaudžiai puola. Ė čia kad púolo – kaip bezmėnas nuo kuolo. Jei pulti, tai nuo gero arklio pulti. Lėkiau kaip angelas, puoliau kaip velnias. leistis prie žemės, telktis pažemėje. Myglia púola, krinta. Kaip rūkas púola, tai nebus lietaus.

2. leistis. Rūta žalioj, puola saulė an medžių. O saulė vis puolė žemyn, kol visai nusileido.

3. rastis. Migla puola, šalna krinta an mano žirgelio. Jei ynis puola an medžių, žmonėms bus ligos.

4. birti, kristi: Jau dantes púola.

5. griūti, virsti: Suklumpu ir punlu ant žemės kniusdamas. Geriau pulsiu in vandenį, tai man bus greitesnis galas. Vaikeli, pulsi ir skaudžiai susikulsi. Neverk, vaikeli, neverk – ar aš kalta, kad tu púolei?! Kur eisi – pùlsi. Aš puolau kai negyva. Klimpsta, puola žirgužėlis pas mergelę jojant. Púolu [į patalą] kap akmenukas (tuoj užmiegu) . Kad žinotum, kur pulsi, ten pats atsisėstum. Jei žinotum, kad pulsi, pats pirma atsigultum. Puolęs į klaną sausas nekelsi. Kai vaikas puola, angelas priegalvį pakiša; kai senis puola, velnias akmenį pabruka. Mes paslydę púolėmės viena ant kitos. klauptis (veidą lenkiant prie žemės): Tatai vis tau duosiu, jei puolęs melsies manęs. Vis tai duosiu tau, jei mi puolęs pasikloniosi. Trys karaliūs. puolę kniūpsti garbino. Tada atėjo jop raupsuotas, puldamas prieš jį. Dabar suprantu, kodėl kareivis, savajan sodžiun pargrįžęs, su ašaromis puola ant kelių žemės bučiuotų. Púolė priš motyną ant kelių. O kad atejo miniump, atejo jop žmogus, puolęs ant kelių savo prieš jį. Pulkim ant kelių, visi krikščiones. Patalėlį klojau, ant kelelių púoliau: neduok, motinėle, už šelmos bernelio.

6. morališkai smukti, nusidėti: Púolęs žmogus. Malonės puolusiems šaukiau. Dėl to tu, kursai kitą graudeni, būk pasigailįs ir lengvas prieš savo puolusį brolį.

7. slūgti: Jei žiemą vanduo puola, bus atidrėkys, jei kyla, bus šalčio. mažėti, smukti: Uždarbis, ir be to jau visai menkutis, puola labai smarkiai.

8. darytis silpnesniam, atlėgti: Gal pul̃s oras (sumažės šaltis) – toks minkštas vėjas pučia.

9. žūti kovoje: Vienas brolis į karą púolė. Keturiolikiuose metuose puolo daug kariuomenės. O jei kovojant pultų kas, penės karalius siratas. Vieton púolo iš karto. mirti: O jis puolė (mirė) po akim visų savo brolių. Púolė (išmirė) bitės.

10. dvėsti: Grioviuose dribsojo puolę gyvuliai. Paskutinė karvė púolė, nei pieno šlakelio – ir kap begyvensim?! Po teliukui púolo karvė. Pačioj darbymetėj puolė arklys. Galvijas puola, tai dar kitą prisiauklėsi, ė žmogus numirė – ir nebėr to. Jeigu puolė arklys, tuščia jos ir padkavos.

11. atsidurti, pakliūti kur: Žmogus. ejo. ir puolė tarp razbainykų.

12. patekti į kokią (ppr. nemalonią) padėtį, būseną: Veselia, turi į skolą pulti. Auginau mergelę per amželį, o aš patsai puoliau į vargelį. Sūnaiti mano, jaunasis mano, nepulk į vargus jaunas būdamas. Jis buvo puolęs striokan. Nesveikas ir silpnybėn puolęs. Nusižengiantiejie puola į sūdžios rankas. Nespùlkie jauna an klapatelį.

13. tekti kieno daliai: Teko mi kas iž to, puolo ir ant manęs kas gi. Ieškokiat pirm karalystos Dievo ir teisybės jos, tada kiti daiktai pulte pripuls jumus. Ta tai bus žemė, kuri puls jumus and tėvainystės. Jai púolė gerų kavalierių. Matai, Vaclavui laimė kad púolė. Proga puola, tai naudokis. Pul̃s in mano rankytelių didis varguželis. Iš kur atėjai, kad nežinai rytoj smakui būsiant atiduotą karaliaus dukterį, kuriai šį kartą iš viso miesto mergaičių burtai puolė? ištikti, apimti: Padest mums. varguosu, kurie puolė ant mūsų. Tas prakeikimas puola ant tų, kurie yra kitose šalyse. An tavęs nepul̃s [bėdos],
tai in vaikų vis tiek pul̃s [už niekšišką darbą]. Tepuola ant jų išgąstis ir bijojimas per tavo didį petį, jog anys pastiptų kaip akmenys. Ir stojos nusileidžiant saulei, jog puolė gilus sapnas and Abromo: o štai didis išgąstis ir didė tamsybė puolė and jo. Ir puola baimė ant visų susiedų jo. prieiti, būti (tam tikru laiku): Mūsų ciesoriaus gimimo diena puola šį metą ant žaliojo ketvergo. būti, išryškėti (tam tikroje vietoje): Nesunku suprasti, kad perkirtimas (cezūra) turi pulti po užbaigto žodžio, o ne į jo vidurį. Kirtis púola ant pirmo skiemens.

14. pavykti, sektis: Tad nepuolo padaryti taip, kaip norėta. Jam visados púola. Užmirš mane, – pats save ramino, – tegu vilioja Tadą, kad nori. man su Vikte pultų geriau. Jam mūsų avis púolė: daug taukų papjovęs rado.

15. priderėti, privalėti, reikėti, tikti; . išpulti 11: Provos galą mes savo skaitytojams puolančiu čėsu apsakysime. Vokiečių ciecorius duoda princesei puolantį kraitį.
púolančiai. Savo kūną puolančiai apdengčiau ir aprėdyčiau. Jam reikia, jis turi tai daryti, jam puolas. Žmogui puolasi valdyti savo geismus. Neretai kitaip dūmoja, kaip puolas. Mum puolas visą teisybę išpildyti. Už brolius mums puolasi gyvastį duoti. Kožnam duokite, ką kalti este: mezliavą, kuriam mezliava puolas. Įsitėmykitės, kaip jums puolasi pasisaugotis ir ką daryti turit ugniai atsirandant. Ancas galėjo pietus, kaip púolas, prie stalo valgyti. Rods, ir tu, baudžiauninkus į baudžiavą guidams, ne tingėt, bet dirbt liepei, kaip púolasi būrams. Šitas draudimas kitiems visiems pareitis (puolasi), bet ne tau. Tau nepritinka (nepúolas) čionai kištis. Šis tretysis teip kalbėjo, kaip nepuolas jam kalbėti. Tu darei, mans sūnau, ką visiems žmonėms puolasi daryt. Puoląsis dalykas.

16. mestis (ant ko) siekiant nugalėti, įveikti, sunaikinti: Šuva. puolo ant gyvatės ir pradėjo su ja pjautis. Ė kaip tik briedis ateis, tuoj visi pulsma ant jo ir sudraskysma. Juo su šatra duodi [žąsinui],
juo jis puõlna. Tu šunį erzini, o tas šuo pula viršuo. Púola kap varnos šunį (labai įnirtingai) . Aš turiu šautuvą, jau kad anas pul̃s, tai duosiu! Guldžia (kastruoja) veršius, kad spakainesniai būtum, kad nepultum [žmogaus]. Šunėkas an tako gulia, geriau tu jį apeik – púoląs labai. Po žiemai meška gali pùlt [žmogų]. Varnos puola (grobsto, neša) viščiokus, ale šiemet tai ir kuosos pradėjo. Atsisukęs pamato žalčius jį bevejant ir arkliui an kulnų púolant. Demonstruojančius darbininkus puolė raitoji ir pėsčioji žandarmerija. Tarybinės armijos laimėjimai puolamuosiuose mūšiuose džiugino visą tarybinę liaudį. Artilerija stipriai palaikė puolančiąją kuopą. Puolamàsis karas. Aviacija puola ne tik kovojančius frontus, bet ir jų užnugarius. | Mūsų politinė propaganda ir agitacija turi būti kovinė ir puolama. Leninas įnirtingai puola juodašimtiškąjį didžiarusiškąjį šovinizmą. Žodis – šiandien jo puolamasis ginklas.
pultinaĩ. Šuo lo [ja] pultinai. Šuniukas dar neinkando, bet púolasi. An žmogų púolasi [šernas],
nesbijo. Kap puoliaũs su skeltiniu, tada net pabėgo. apnikti: Tvanku, dėl to dvilinkiai pùla arklius. Kad ir vėsi, ale bimbalai pul̃na [karves]. Eina, būdavo, tas senukas, o pempės jį kad púola! Musėlės puõlna į akes. Musikės puõlna an duonos. Skruzdės ant saldimo púola. Užklok, musės puola mergaitę. Juodvarniai kovo mėnesy peri, o šiltam ore negali perėt – skruzdėlės púola. Šiemet kopūstus labai kirmėlės púola. Cukrinius runkelius puola įvairūs kenkėjai ir ligos. Žolė púola ir púola daržus. Amaras púolė ant žiedų obalių. Paukščiai uogas púola. Jie. labai tas vištas pùldavo (labai norėdavo jų gauti) . greit apsupti, apstoti, apspisti: Prasidėjus šokiui, vyrai puldavo merginų būrelį ir išsirinkdavo jaunesnes, gražesnes. Negalima nė atsiginti, púola kaip musės medų.

17. smarkiai kaltinti, priekaištauti, barti, kibti: Būdavo, pùlna ir pùlna visokie šunys (nedori žmonės) ant to vargšo žmogaus. Ant manęs varguolio teip labai puolate. I vaikas puõlna, i motina puõlna, – aš už ją užstoju. Kai inejau gryčion, tai visi kaip išsiutę an manęs púolo. Neklauso, ką jam sako, tik púola žmogų kaip šuo. Púola kaip žvėris ant žmogaus, neleidžia nė kalbėti. Kap tik inejau pirkion, tai tep ir puolė su stačiais nagais (labai smarkiai) . Manau, pasiguosiu, o jis puola kap meška ant dūmų. Nematęs negali ant žmogaus pùlti (įtarti) .

18. kibti, mestis, rastis. Tos ligos púola vis an žmonių, o ne an medžių. Nuo tų kaliošų púola visokios nesveikatos. Mūsų vaikus labai puola šašai an nugarų. Tujau slogos pùla. Vėžys į krūtinę púolė. Kruopas vaikuon į gerklę púolė. Jis išsigando, tas púolė jam į akis. Kai šaltis griebia, tai ir an ausiukių puola (pakenkia klausai) . An ausų púolė, degmaties daug turė [o]. Gripas púolė ant plaučių. Vėl liga atsikūrė, puolė dideliai staigiai į inkstus. Púola kojosna, nepaeinu. Galvą skaudėjo, skaudėjo, paskiau prie smegenų puolė. Vaistus kap imi imi, an kepenų púola. Jam tas viskas púolė į galvą – ėmė durnavot. | Po plautynės pula atrūgos – negaliu avies plaučių valgyti. erzinti, veikti: Ma [n] tie dūmai tavo į gerklę púola. Tas vynas púolė jam į galvą, ir pasigėrė.

19. mestis, šokti, lėkti kuria nors kryptimi: Mokiniai stumdydamiesi puolė į klasę. Karžygys puolė į priešų tarpą ir skynė juos kaip varpas. Tik aš puolnù pry durių – misliau, ka mūsų Antanas. Pulù ten, pulù šen – kaip nėko, taip nėko. Moteriškė taip sumišo, jog nežinojo, nė kur pulti. Kur tik einu, kur tik puolu, nėr man motinėlės. Kur čia pulnì akis išsprogenęs?! Puoli kaip be akių. Kur puoli – ar pekla griūva?! Kur taip greitai žadi pùlti – pasėdėk šilto [je]. Ko taip pulì? Karvė gyliavo, ka pùlsu – i parsidūriau! Skrisiu pulsiu žalian sodelin, pasileisiu in liepelės. Arklys – gal par ugnį pulti (toks geras) . Jei rudenį paukštukai pradeda pulti į langus, prasidės šalčiai. Žvirblis puola ant langą prieš šaltį. Šuo puõlna į langus. Kaip pamatė, tai puolė tiesiai į klėbį. Puolė motynai ant kaklo i pradėjo krokti. Tada puolė Jozefas ant savo tėvo veido ir verkė ant jo. Smarkiai pulsi – akis išdegsi.
pultinaĩ. Išpuolė iš paločiaus pultinaĩ, šoko į vežimą. Ji puolė į pirkią pultinai. O moteriška, nusimetusi nuo galvos storą skarą, puolėsi prie Pempienės. Púoliausi į daktarus, ir pagijau. Lapinas tuoj puolėsi į kibirą, kuris stovėjo su vandeniu ant suolelio po lentyna, ir dairosi jan. Kuo ją. labiau veja, tuo ji da arčiau púolasi. In mane ir puolė̃s [vaikas]. Kad naminė paukštelė, pulkies namuosan. Kad bus girios paukštelė, pùlsias girelėn. Kiti nežinojo, kur pùltis (dingti, dėtis) . veržtis, virsti. Durys atdaros, šaltis puola į vidų. Šiandie puola šaltis į gryčią. Balse vadinam gryną balsą, kurį padaro dvasia, puldama iš plaučių par balso stygų tarpą. veržtis (ppr. prie labai norimo): Visi pultè púola prie tų sklypų. Puola kaip liūtai ant ėdesio. In žemę nepuola žmonės dabar. Kaip gavo par nagus, tai i nebpula daugiau. Kad nelabai púola [pirkti],
kad brangu. Jis púoląs an tos avaitės (labai norįs pirkti) . Jis nelabai púolė ant mergų, jau augęs ženijos. Ir tas labai miegan pùldavo. Pùla par medį pri tų obulų, negal atmušti. Namukas prie rinkų, tai kupčiai púolasi. kreiptis ko maldaujant: Nebežinojau, nė pas ką pùlt, kai prireikė pinigų. Kokiai nelaimei atsitikus žmogus nežinai, nei in ką pùltis, nei kas daryt. Tėvas jo yra viešpats visokių turtų ir liepia, idant, ko gi tiktai privalo sūnus jo, jop pultųs ir nuog jo prašytų. Puoluosi kitop. Púolas in vaikus tėvas (ieško prieglobsčio) . lietis: Litaros mun pul̃na į kupetą.

20. smarkiai, greitai imtis ką daryti: Narsus ant darbo tuo pula dirbti. Na, tai pùlsiva sodyt! O iškūlę eisma gulsma, išaušus pri darbo pulsma. Po nedėlios ir mes pùlsma rugių pjaut. Aš ant rašymo púoliau (mėgau, norėjau rašyti), o dabar ne [b] eparašau, i gana. Kai pas taũ būdavo, tai pùldavo ir ravėtų, ir [v] andenio atneštų. Ka mes papratę iš ryto tuoj pùlt pri valgio. Patsai sau ligą pasidarė: nuvargęs ūmai puolo gert. Godus vilkas, išalkęs ėsti, puolė avinėlio plėšti. Anies jam púolo kojosan bučiuotie, kad nemušt. Liuob pùls ant krėslo, ant kubilaičio mitingas sakyti. Tas vyras púolė traukt iš šulinio aną, i abudu užduso. Puoląs ant ko, veikus. Tik puola, tik kuopia – gatava nusprogt! Labai púolė [dirbti],
ale užmerkė akis. Pùlsi pùlsi – kurgi nupulsi: anksčiau graban. Iš penkių pirštų – lėkė, púolė – mūrą pasistatė, mašinėlę nusipirko. O kad anims koki bėda, tai mes pùlams visom keturioms (labai stengiamės padėti) . Prie darbo labai ūmus, puola kaip į ugnį. Pùla pry darbo kaip akis išdegęs. Jis púolėsi namą pirkt. Puolė̃s man rankų bučiuot. Jis iš pirmo puolė̃s pirkt tos žemės, bet paskui apsėdo. Vyras puolas mušt pačios, kam ji visko nesužiūro. Vaikinas labai darbštus, į kiekvieną darbą púolasi. Po švenčių dar nespuola darban niekas.

21. atitikti, sutapti: Karaktoriai nepuolė, i viskas.

22. atsirasti, pasirodyti, prasidėti: Púolo i vė greit prapuolo [tokia bulvių rūšis]. Oras vė púolė geras. Atadrėgis pul̃s, ir nebesuveši malkų. Púolė (užpuolė) šaltis.

23. turėti ypatybę darytis kokiam: Kad juos bala, kad púola į garankščius [siūlai] (raitosi, garankštėja) !

24. dingti, pranykti, išnykti. Púolė prapuolė, i po šiai dienai nieko negirdėt. Kad tau Dievulis, kur pultum, te prapultum! Daba tos žolės púolė prapuolė nuo tų trąšų. pražūti, suvargti: Kap nutekėjau, tai puoliau i prapuoliau – nei gražumo, nei linksmumo.
pultinaĩ. Dabar prapuoliau pultinai, – skundžiąsis arkleliui.

25. (wpadać) įtekėti: Merkys puola į Nemuną. Nemunas. ne į jūres tiesiog puola, bet į jų kilpą, Kuršo marėmis vadinamą.
ant véido (véidu) pùlti iš pagarbos, baimės, nusižeminimo sukniubti, atsiklaupus nusilenkti: Po tų žodžių princas puolė ant veido prieš karalių. Išgirdęs tuos žodžius, Baba Abdala puolė veidu prieš kalifo sostą. Puolu ant veido. Tada puolė Abramas ant veido savo. Kožną metą ūkinykai, pirmą sykį išgirdusys perkūniją graunant, senovė [je] liuob pulti ant veido ir kūlį vartalioti.
į ãkį (į akìs) pùlti

1. traukti dėmesį, būti greit pastebimam: Ta skepeta labai púol į akìs. Tas trečiasis skyrius, mažiau puolantis į akis, reikalauja paaiškinimo. Pirmas, kas puola Joniukui akin, yra maišelis, tas pats maišelis, kurį tėvelis, išeidamas iš namų, kadaise ant pečių išsinešė. Visi šiaip taip išsimaitiname be puolančios į akis gerovės, bet ir be didžiausių vargų. Berods tas atradimas yra toks prastas, kad turėtų pulte pulti akin kiekvienam beprietariui tyrinėtojui. Taip įstabus prisakymas puolė visiems į akis.

2. patikti: Abiem jaučias labai puolo akin, ir susitarė šitą jaučią pavogt. Niekas neįtikėtų, jog aš iš pirmos beveik dienos puoliau jam į akis.
į akìs pùlti. ginčytis, priešintis: Į akìs pùla kaip pasiutęs.
į ãšaras pùlti pradėti verkti: Neskubėk pulti į ašaras. Pasikalbėkim geriau. Pasakiau, tai mergaitė į ãšaras púolė.
į gaisrùs pùlti smarkauti, pykti: Pula į gaisrus šuo, t. y. neprisileida, kanda į ranką.
į gálvą pùlti

1. kilti minčiai: Jam púolė galvõn, kad negerai padarė. Galvõn jai kas púolė (įsikalė kokią keistą, negerą mintį) .

2. pradėti kvailioti: Tokiam greit į galvą puola.
į gálvą púolė dvokulỹs. iškvailėjo.
į keliùs (į ãparas, į kójas, į lõpą, į nariùs.
į pakãrą) pùlti (s) ; . nuolankiai, nusižeminus, atsiklaupus prašyti, maldauti; iš pagarbos atsiklaupus nusilenkti: Pulsiuos matulei žemai keliuosan. Ana kẽliuosna púolė, vis tiek nuvedė. Nesulauks, kad į kojas jam pulčiau. Patalėlį klojau, in kojelès púoliau: neduoki, motule, už šelmio bernelio. Púolo broliui kójosan. Pulk tėvui į narius. Pulk broliui į lopą, nusiramink! Pùlsu motinai į lõpą, ka vaiką dabotų. Geriaus neėdusi būsu, ale tau nesikloniosu, nepùlsu į lõpą. Pùlk motinai į ãparas, i leis eiti. Púoliau į ãparas, i nebmušė. Jonas Š. puolė kojosemp jo, idant jam duotų pakloniojimą. Jau anam ne kad loska: reik pùlti į pakãrą.
į šìrdį pùlti. patikti: Ji savojo nepažino, kurs ing širdį puolė. Puolei [į] širdį, mergužėlė, mergelė vargdienėlė. Aš pamačiau panytėlę, skaisčią gražią lelijėlę – puolo [į] mano širdelę. Ir iškart kits kitam puolė širdin.
kalbà (rodà) púola sutaria: Mums kalbà púola. Mokytojo negalėjo atsigailėti, nes jiems roda puolė ir tankiai sykiu išgerdavo. Púolė rodà su anum.
po akimìs pùlti sukniubti, žemai nusilenkti reiškiant pagarbą, ko maldaujant: Štai atėjo viens vyriausiasis bažnyčios ir puolė po akimis jo, bylodamas: – Duktė mano dabar numirė.
po kójų pùlti. atsiklaupus nuolankiai, nusižeminus maldauti: Nepulsiu aš po kojų piktam seniui. Pulk po kojų tetušėliui, senai motinėlei. Tiedu karaliaus žentai puolė jam po kojų melsdami dovanos.
viršum̃ pùlti priekaištauti, užsipulti: O tas gydytojas púola viršum̃, ka jis. man suėdė kanarkas. Kažin, ar su ja bus galima sugyventi: kad tik kiek, tai ji puola viršum.
puolamóji (puolamà.
puoliama.
puolimóji)
ligà. nuomaras, epilepsija: Silpnas buvo, da púolamą lìgą turėjo. Puolamąją ligą paskui gavo ir blaškės it patrakęs. Širdies iškrytis įdavė anam puolimąją ligą.
antpùlti.

1. užpulti: Šunys ant zuikučio antpúolė ir suėdė. Žvėrys, baisiai įniršę, antpuolė žalčių karalienę. Vanagas minta kitais paukščiais, kuriuos antpuola iš aukšto. Mes ant jų ūmai ančpulsiam. Antpulu staiga. Jei ans. puls, ančpùls an tavęs. A karvė neančpúolė viršuo? Ar pats smertis žmogų antpula?. Ašaros vaiką antpúolė (ėmė verkti) . Žiema antpuolė miško sutvėrimus. Bijo, ka tie vagys neantsipultum.

2. smarkiai kaltinti, priekaištauti, barti: Antpuolęs visų pirma [ežys] ant pačios [, kad ji sudeginusi jo eženą].

3. užklupti: A lytus antpùls, a reik kailinius imti?

4. staiga apimti (tam tikrai būsenai): Ale pasiutimas añtpula. Ančpuolus pakusai, tujaus daryti gailesį.

5. užeiti, pasklisti, išplisti: Mada toki buvo antpuolusi – buvo drukavoti sijonai. Kad litai antpúolė, ostiniai (ostmarkės) panyko. Jau greitai avietės antpùls (ateis jų rinkimo laikas) .

6. greitai atvykti, atpulti: Keistutas galėjo antpulti jiems an pagalbą.

7. užšokti: Antpuolusys ant žirgus norėjo jį pavyti.

8. smarkiai imti ką daryti: Mun taip antpuola galva skaudėti. Ančpúolė bartis. Prieteliai antsipuolė įkalbinėti. Antsipuolė prašyti piningų.

9. atkakliai siekti ko nors norimo, užsipulti: Vėžys prašos antpuldamas Pono Dievo: duok mun akis, aš nematau nėkur eiti.
antpultinaĩ. Ubagė antpultinaĩ prašė išmaldos. Cigonės, paregėjusios šeiminykę, antpultinai reikalavo sviesto. Meldė antpultinai Dievo, kad anai ilgą amžių duotų. Kad taip antsipuoli, aš tau parduodu. Karalaitis antsipuldamas prašė anų, kad to nedarytum.
apipùlti.

1. užpulti būriu siekiant sunaikinti, nugalėti: Grįžtant namo par mišką apipuolo jį vagys. Vilkas aveles užpuola, visi šunes apipuola. Neišmėčiok strypų lig šunų neapipultas, o kai apipuls, neturėsi su kuo apsiginti. Aš jau toks šunų papjova – mañ' vis apipúola. Apipul̃s, tai neatsiginsi. Apipuolė kaip vilkai avį. Apipuolo kaip šunys ubagą. | Iš galvos išėjusi apipuolė (užpuolė) mane, drobužius drasko. apnikti: Arklius apipúola miške, aplimpa žabaliai. Nespėjau bliūdo padėt, tuoj musės apipuolė. Neik susmirdęs prie avilio, bo apipul̃s bitės. Blusos apipúolė. Kad apipuolė mane, žinotum, parkos, nežinau nė kur gyva dėtis. Reikia pakūryt pirtis – utėlės appuolė, tai skaras iškratysim. Ale kopūstus drugiai apipúolo, tai jau privis kirmėlių. Padėjau jį an suolo, uodai apipúolo. Apipúolo brudas sodus. Mane apipuolė pelės, kad jau nėra kur nieko pasidėti.

2. apstoti aplink, apsupti, apspisti: Kaip tikt spėjo sustoti ant rinkos, tuojaus pirkliai apipuolė, paklausė, ką norįs už jautį. Šposininką apipuolė smalsuolių būrys. Apipuolė kaip vaikai žirnius. Apipuolė kaip žvirbliai kanapes. Apipuolė kaip bitės, negalima nė atsiginti. Apipuolė kaip musės medų. apstojus pradėti ką daryti: Apipúolė anie mane barti. Kai inejo gryčion, tuoj jį apipuolo katė, šuva ir močia sveikint.

3. užklupti, ištikti: Anoji diena turėtų jus apipult kaip vagis. Topipuoli čia mane visos kančios ir sopuliai. apimti: Idant mūsų noppultų̃ mažumas intikėjimo.

4. staigiai apsirgti: Padarbuj [o] nedaugi ir vėlei appuolė. Dar tep tai būt sveikas, ale macnai appuolė an kojų ir an akių.
atpùlti.

1. atsiskirti, atkristi, atšokti: Molis atpúola nuo sienos. Kap trepterė [jo] čerevyku, ir padelis atpuolė. Atpuolė lencūgai nuog rankų jo. Visur medžių žievė atpuolusi. Duonos pluta per ilgą kepimą atpuola. Vilkalako skūra nuog manę atpuolė. Tegu šneka – nuo šnekėjimo ranka koja neatpul̃s.

2. atsimesti, atsiskirti, atsitraukti (nuo draugijos, pažiūrų): Prieteliai nuog tavęs atpùls. Ištiko sumišimas: dešimtis giminių atpuolė nu Roboamo. Bet apie tave girdėjo, jog atpulti nuog Maižiešiaus mokini. Lindo lindo, o paskui jau atpúolė. Duok mums nuog vieros neatpulti. Tasai nuog malonės ir išganymo yra atpuolęs. Neklausąs, atpuoląs nuog klausos, atsispiriąs. Pagadinos nuomonios jų, ir atpuolė nuog lėtumo (nuolankumo) . Idant nu krikščionys. nuog Dievo slūžbos neatpultų. Atpuolęsis ciecorius Julijanas. išnykti, pasibaigti: Jau nuog šitų kaimų baudžiava atpúolė. Jau pinigų nėr, prekyba atpúolė – badas. Nuo jos prakeikimas atpuolo.

3. (odpadać) pasidaryti nereikalingam: Jau tie darbai atpuola. Po įvykio su auka tas jo sumanymas atpuolė. Šis reikalas mums jau atpuolė. Daug reikalavimų, kuriuos mums kėlė karas, atpuola.

4. kristi atgal, grįžti į tą pačią vietą: Ištiesk tavo ranką ant marių, idant [prasiskyręs] vanduo vėl šę atpultų ant egipcianų.

5. visiškai neišgijus susirgti iš naujo ta pačia liga, atkristi: Buvo jau pastaisęs, palakstė ir vėl atpuolo. Baisu, kad zapalenė nebūt. Adra atpuolęs sunkiai serga. vėl atsidurti buvusioje padėtyje: Ar neatpuolei ing tuos pačius griekus? Dabar man atpuola (jau atsimenu) .

6. parkristi, nuvirsti: Verpdavom naktimis. Atpùlsi skersai lovos porą trejetą valandų.

7. pamažėti, nuslūgti: Buvo muštukė prisikėlus [grietinės],
dabar atpúolė. Vanduo atpúolė į vagą. Po ligai many atpuolo pūdas be ne ko.

8. sumažėti kainai, vertei, atpigti: Rugiai atpuolė. Sako tik iki šešioliktai brangu būsiant, o paskui vėl atpùlsiant. | Jai jau tas kavalierius atpuolė (nepatiko), kito tikisi.

9. sumažėti, susilpnėti (šalčiui ar karščiui), atlėgti: Dūmai rūksta žemyn – atpul̃s šaltis. Langai šyla, gal vėl atpul̃s šaltis. Kad atpultų̃ šaltis, reikia suskaityt trejos devynerios plikių. Po grabnyčiom ir šaltis atpúolo. Gerai, kad šaltis atpuolo, galėsma miškan važiuot. Pradeda debesuotis, gal atpul̃s oras. Varnos maudos sniege, pavydna atpùlt. Kai tik atpuls oras, tai ir mes smarkiau sukrusme prie darbų. Atpúolo oras, atpigo tavoras. Atpúolo oras (atvėso) – kur jūs beista maudytis. | Buvo prisimetęs karštis akyse, iš kelių daktarų ėmiau vaistų, ir atpuolė. Ir neramybė tereiškė jos sveikatą: persirgs, atpuls uždegimas, ir patapsi sveika. nurimti, atlyžti: Tai da užpyksta tai užpyksta, ale greit ir atpuola.

10. atsileisti, atidrėkti: An vakarą šienas atpuola. Pabuvo šaltai duona ir atpúolo. Sudžiovinai avižas, o kol malsi, ir vėl atpul̃s. Ar atpúolus taboka, kad nedega? Pabus drėgnai ir atpul̃s. Išnešk rūbus in rasos – atpuls. Siena atpúolus, net vanduo teka.

11. turėti, pasigauti laisvo laiko, atitrūkti, atspėti: Atpuldamà nusikasiau bulves. Neužmiršk mūsų, apsilankyk kada atpùldamas. Tik atpul̃s nuo darbo ir lekia an mergas. Ir eilinis darbininkas, atpuolęs nuo kitų darbų, tų vietų nori paregėti. Tik atpuldama, o, žiūrėk, kiek prisirinkau kmynų. Kur tik atpul̃s, vis su juo. Siūk ir siūk kada atpúolus.

12. pasidaryti laisvam, atliekamam: Jei atpuls kiek laiko, tai nuvažiuosim. Atpúolamu laiku padarysiu ir tą tavo tarankį. Atpuolesniù nuo darbo metu galėsi ir sau ką pasitaisyti. Kai atpuola dykesnis čėsas, nueinam pagrybaut.

13. sutapti, atitikti: Ne giminė, tik pavardė atpul̃na. Vardas tik atpúolė – ne tas kaimas. Atpul̃na kalba apei tave (teisybę kalbėjo, tikrai taip yra) . Senių maliodijos (spėjimai) dabar nebatpul̃na (nebeįvyksta, nepasitvirtina) . Davatkos viena kišo, kita kišo, kol atpuolė raktas, kurį galima jutrinoje pasukinėti. Mes turiam rūpesnį pamokymą paduoti tame rašte, ūkininkams išleistame, visokias žinias, pagal rėdą dalių meto atpuolančias. tikti, priderėti: Nei vienas kitas lietuviškas laikraštis mums geriaus neatpuola, kaip „Aušra“. Anie patys statys, kaip anims atsipùls (atrodys) .

14. pasitaikyti, atsitikti: Neatpúolė mun atšauti į tokius jo žodžius. Atsipula teip pat su žiedu vaiknešiu, su žiedu antru.

15. greitai atbėgti, atskubėti: Aš be dvasios čia atpuoliau tau naujienos pasakyti. Kaip sužinojo, ka brolis parvažiavo, tai dėdyna tujau atpúolė pry ano. Nespėjo išvažiuoti, tujau atpúolė pasigrobti palikimo. Ko čia daba àtpuli – tik pradėjo virti, i jau bėga! Bene kas čia šį vakarą atpuls. Atpul̃s jie, pamatysit, kokie geri bus. Levutė atlėkė atpúolė, mislijo, kad pietus gaus. Meška, pamačiusi atpuolant kažkokį žvėrį, nukrito ant liūto. užklupti, užeiti: Ir vė naktis atpuls, ir vė bus šunio šūdas (nieko nepadarysi) .


Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'apipulti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI BETA
Įrašas
Paaiškinimas

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.


Kalbų žodynaiJaunimo žodynasVertimasTerminaiTarptautiniai žodžiaiVardaiPavardėsKirčiavimasVietovardžiaiŽmonių paieška
© 2009 - 2020 www.zodynas.lt
Draugai: Vokieciu kalbos kursai Anglų kalbos kursai Norvegu kalbos kursai Vārdnīca Kodai Žemėlapis